Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodeksas
Baudžiamojo proceso kodekso (BPK) apžvalga
I dalis. Bendrosios nuostatos.
Nustato baudžiamojo proceso paskirtį ir pagrindinius principus: teisėtumą, proceso viešumą, rungimosi principą, teisę į gynybą ir proceso dalyvių lygiateisiškumą. Apibrėžia svarbiausias sąvokas, teismų, prokurorų, ikiteisminio tyrimo pareigūnų ir kitų proceso dalyvių teises bei pareigas. Taip pat reglamentuoja įrodymus, liudytojų, ekspertų ir specialistų dalyvavimą, procesinius terminus, išlaidas ir tarptautinį bendradarbiavimą.
II dalis. Nusikalstama veika padarytos žalos atlyginimas.
Reglamentuoja nusikalstama veika padarytos turtinės ir neturtinės žalos atlyginimą baudžiamojo proceso metu. Nustato savanoriško žalos atlyginimo, paimtų daiktų ir vertybių grąžinimo bei civilinio ieškinio pareiškimo ir nagrinėjimo tvarką. Taip pat apibrėžia civilinio ieškovo ir civilinio atsakovo teises, ieškinio užtikrinimą bei žalos kompensavimo iš valstybės lėšų atvejus.
III dalis. Procesinės prievartos priemonės.
Nustato priemones, kuriomis baudžiamojo proceso metu gali būti ribojamos asmens teisės ir laisvės. Reglamentuoja kardomųjų priemonių, įskaitant suėmimą, intensyvią priežiūrą, namų areštą, užstatą ir rašytinį pasižadėjimą neišvykti, skyrimo sąlygas. Taip pat nustato laikino sulaikymo, kratos, poėmio, turto teisių apribojimo ir kitų prievartos priemonių taikymo, terminų bei apskundimo tvarką.
IV dalis. Ikiteisminis tyrimas.
Reglamentuoja ikiteisminio tyrimo pradėjimą, organizavimą, atlikimą ir kontrolę. Nustato prokuroro, ikiteisminio tyrimo pareigūno ir ikiteisminio tyrimo teisėjo kompetenciją, proceso dalyvių apklausų, akistatos, atpažinimo, apžiūros, eksperimento ir ekspertizės atlikimo tvarką. Taip pat apibrėžia tyrimo sustabdymo, nutraukimo, atnaujinimo ir užbaigimo surašant kaltinamąjį aktą pagrindus.
V dalis. Bylų procesas pirmosios instancijos teisme.
Nustato baudžiamųjų bylų teismingumą, teismo sudėtį ir bylos parengimą nagrinėti teisiamajame posėdyje. Reglamentuoja teismo posėdžio eigą, proceso dalyvių dalyvavimą, įrodymų tyrimą, liudytojų ir kaltinamojo apklausas, baigiamąsias kalbas bei kaltinamojo paskutinį žodį. Taip pat nustato nuosprendžių rūšis, jų turinį, priėmimo ir paskelbimo tvarką.
VI dalis. Bylų procesas apeliacinės instancijos teisme.
Reglamentuoja neįsiteisėjusių pirmosios instancijos teismo nuosprendžių ir nutarčių apskundimą. Nustato apeliacinio skundo pateikimo terminus, teisę jį paduoti, bylos parengimą ir nagrinėjimą apeliacinės instancijos teisme. Apeliacinis teismas gali skundą atmesti, pakeisti arba panaikinti nuosprendį, nutraukti bylą, priimti naują nuosprendį ar perduoti bylą nagrinėti iš naujo.
VII dalis. Nuosprendžio ir nutarties vykdymas.
Nustato teismo nuosprendžių ir nutarčių įsiteisėjimo, perdavimo vykdyti ir privalomumo taisykles. Reglamentuoja paskirtų bausmių ir baudžiamojo poveikio priemonių vykdymo pradžią, vykdymo atidėjimą, atleidimą nuo bausmės dėl ligos, lygtinį paleidimą ir kitų vykdymo metu kylančių klausimų sprendimą. Taip pat nustato užsienio valstybių ir Europos Sąjungos institucijų sprendimų pripažinimą bei vykdymą.
VIII dalis. Bylų procesas kasacinės instancijos teisme.
Reglamentuoja įsiteisėjusių teismų nuosprendžių ir nutarčių apskundimą Lietuvos Aukščiausiajam Teismui. Kasacine tvarka daugiausia tikrinama, ar tinkamai pritaikytas baudžiamasis įstatymas ir ar nepadaryta esminių baudžiamojo proceso pažeidimų. Nustato kasacinio skundo pateikimo, atrankos, bylos nagrinėjimo rašytinio ar žodinio proceso tvarka bei kasacinio teismo sprendimų priėmimo taisykles.
IX dalis. Baudžiamojo proceso ypatumai tiriant ir nagrinėjant atskirų kategorijų bylas.
Nustato specialią proceso tvarką byloms, kurioms bendrųjų taisyklių nepakanka. Reglamentuoja juridinių asmenų baudžiamąjį procesą, priverčiamųjų medicinos priemonių taikymą ir supaprastintus procesus – teismo baudžiamojo įsakymo priėmimą bei pagreitintą procesą. Taip pat nustato išimtines sąlygas, kuriomis baudžiamoji byla gali būti nagrinėjama kaltinamajam nedalyvaujant.
X dalis. Žemesniųjų teismų nutarčių apskundimas aukštesniesiems teismams ir skundų nagrinėjimas.
Reglamentuoja žemesniųjų teismų proceso metu priimtų nutarčių, kurioms nenustatyta kita speciali apskundimo tvarka, apskundimą aukštesniajam teismui. Nustato skundo pateikimo terminus, jo nagrinėjimo tvarką ir proceso dalyvių teises. Aukštesnysis teismas gali nutartį palikti galioti, ją pakeisti arba panaikinti ir priimti naują sprendimą.
XI dalis. Baudžiamosios bylos atnaujinimas.
Nustato išimtinius pagrindus, kuriais gali būti peržiūrėta jau įsiteisėjusiu teismo sprendimu užbaigta baudžiamoji byla. Byla gali būti atnaujinama dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių, aiškiai netinkamai pritaikyto baudžiamojo įstatymo, Europos Žmogaus Teisių Teismo ar Jungtinių Tautų Žmogaus teisių komiteto sprendimų bei Konstitucinio Teismo nutarimų. Reglamentuojami kreipimosi terminai, prašymų nagrinėjimas ir atnaujintos bylos išsprendimas.