IV dalis. Ikiteisminis tyrimas.

XIII skyrius. Ikiteisminio tyrimo bendrosios nuostatos. 

164 straipsnis. Ikiteisminio tyrimo subjektai

  1. Ikiteisminį tyrimą atlieka ikiteisminio tyrimo pareigūnai. Ikiteisminį tyrimą organizuoja ir jam vadovauja prokuroras. Prokuroras gali nuspręsti pats atlikti visą ikiteisminį tyrimą ar jo dalį.
  2. Šiame Kodekse numatytais atvejais tam tikrus ikiteisminio tyrimo veiksmus atlieka ikiteisminio tyrimo teisėjas.

 

165 straipsnis. Ikiteisminio tyrimo įstaigos

  1. Ikiteisminio tyrimo įstaiga yra policija. Ikiteisminio tyrimo įstaigomis taip pat yra Valstybės sienos apsaugos tarnyba, Specialiųjų tyrimų tarnyba, Karo policija, Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyba, Lietuvos Respublikos muitinė, Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentas, kai tiriamos nusikalstamos veikos, išaiškėjusios šioms institucijoms atliekant tiesiogines funkcijas, numatytas jų veiklą reglamentuojančiuose įstatymuose.
  2. Ikiteisminį tyrimą taip pat atlieka esančių tolimajame plaukiojime jūros laivų kapitonai – dėl laivo įgulos narių ir keleivių nusikalstamų veikų, padarytų tolimojo plaukiojimo metu, Kalėjimų departamento pareigūnai, areštinių, kardomojo kalinimo ir pataisos įstaigų direktoriai arba jų įgalioti pareigūnai – dėl šiose įstaigose padarytų nusikalstamų veikų.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. IX-1496, 2003-04-10, Žin., 2003, Nr. 38-1734 (2003-04-24)

Nr. X-971, 2006-12-12, Žin., 2006, Nr. 141-5402 (2006-12-28)

Nr. XI-1264, 2010-12-23, Žin., 2011, Nr. 2-37 (2011-01-06)

 

166 straipsnis. Ikiteisminio tyrimo pradžia

  1. Ikiteisminis tyrimas pradedamas:

1) gavus skundą, pareiškimą ar pranešimą apie nusikalstamą veiką;

2) prokurorui ar ikiteisminio tyrimo pareigūnui patiems nustačius nusikalstamos veikos požymius.

  1. Šio Kodekso nustatytais atvejais ikiteisminis tyrimas pradedamas tik tuo atveju, kai yra nukentėjusiojo skundas.
  2. Kiekvienas ikiteisminio tyrimo pradžios atvejis užregistruojamas Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro nustatyta tvarka.
  3. Apie pradėtą ikiteisminį tyrimą pranešama skundą, pareiškimą arba pranešimą padavusiam asmeniui.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. X-1236, 2007-06-28, Žin., 2007, Nr. 81-3312 (2007-07-21)

 

167 straipsnis. Ikiteisminio tyrimo pradžia tik pagal nukentėjusiojo skundą ar jo teisėto atstovo pareiškimą, ar prokuroro reikalavimą

  1. Dėl nusikalstamų veikų, numatytų Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 139 straipsnio 1 dalyje, 140 straipsnio 1 dalyje, 145, 148, 1481 straipsniuose, 149 straipsnio 1 dalyje, 150 straipsnio 1 dalyje, 151 straipsnio 1 dalyje, 152, 154, 165, 168 straipsniuose, 178 straipsnio 1 ir 4 dalyse, 179 straipsnio 1 ir 3 dalyse, 182 straipsnio 1 ir 3 dalyse, 183 straipsnio 1 ir 3 dalyse, 184 straipsnio 1 ir 3 dalyse, 186 straipsnyje, 187 straipsnio 1 ir 3 dalyse, 188 straipsnyje, 294 straipsnio 1 dalyje, 313 straipsnyje, ikiteisminis tyrimas pradedamas tik tuo atveju, kai yra nukentėjusiojo skundas ar jo teisėto atstovo pareiškimas. Šiais atvejais procesas vyksta bendra tvarka.

Straipsnio dalies pakeitimai:

Nr. XIII-626, 2017-07-11, paskelbta TAR 2017-07-24, i. k. 2017-12575

Nr. XIV-786, 2021-12-16, paskelbta TAR 2021-12-28, i. k. 2021-27363

 

  1. Jeigu šio straipsnio 1 dalyje nurodytos nusikalstamos veikos turi visuomeninę reikšmę ar jomis padaryta žala asmeniui, kuris dėl svarbių priežasčių negali ginti teisėtų savo interesų, ir nėra nukentėjusiojo skundo ar jo teisėto atstovo pareiškimo, ikiteisminis tyrimas dėl šių veikų privalo būti pradėtas prokuroro reikalavimu.
  2. Jeigu Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalyje, 145, 148, 1481 straipsniuose, 149 straipsnio 1 dalyje, 150 straipsnio 1 dalyje, 151 straipsnio 1 dalyje, 165 straipsnyje numatytos nusikalstamos veikos turi smurto artimoje aplinkoje požymių, ikiteisminis tyrimas pradedamas, nesvarbu, ar yra nukentėjusiojo skundas arba jo teisėto atstovo pareiškimas, ar nėra. Šiais atvejais ikiteisminis tyrimas pradedamas ir procesas vyksta bendra tvarka.

Straipsnio dalies pakeitimai:

Nr. XIV-786, 2021-12-16, paskelbta TAR 2021-12-28, i. k. 2021-27363

 

  1. Jeigu ikiteisminio tyrimo metu nustatyta, kad įtariamojo veikoje yra ir tokios nusikalstamos veikos, dėl kurios tyrimas daromas tik pagal nukentėjusiojo skundą ar jo teisėto atstovo pareiškimą, ar prokuroro reikalavimą, požymių, tai ikiteisminis tyrimas dėl tos veikos daromas tik gavus atitinkamą skundą, pareiškimą ar reikalavimą.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. X-1236, 2007-06-28, Žin., 2007, Nr. 81-3312 (2007-07-21)

Nr. XII-502, 2013-07-02, Žin., 2013, Nr. 75-3773 (2013-07-13)

 

168 straipsnis. Atsisakymas pradėti ikiteisminį tyrimą

  1. Prokuroras ar ikiteisminio tyrimo pareigūnas, gavęs skundą, pareiškimą ar pranešimą, o reikiamais atvejais – ir jų patikslinimą, atsisako pradėti ikiteisminį tyrimą tik tuo atveju, kai nurodyti duomenys apie nusikalstamą veiką yra akivaizdžiai neteisingi ar yra aiškios šio Kodekso 3 straipsnio 1 dalyje nurodytos aplinkybės. Gauto skundo, pareiškimo ar pranešimo duomenų patikslinimui gali būti atlikti veiksmai, kurie nesusiję su procesinėmis prievartos priemonėmis: įvykio vietos apžiūra, įvykio liudytojų apklausos, taip pat iš valstybės ar savivaldybės įmonių, įstaigų, organizacijų, pareiškėjo ar asmens, kurio interesais pateiktas skundas, pareiškimas ar pranešimas, reikalaujami duomenys ar dokumentai, atliktos pareiškėjo ar asmens, kurio interesais pateiktas skundas, pareiškimas ar pranešimas, apklausos. Tokie proceso veiksmai turi būti atlikti per kuo trumpesnius terminus, bet ne ilgiau kaip per dešimt dienų.
  2. Atsisakydamas pradėti ikiteisminį tyrimą, prokuroras ar ikiteisminio tyrimo pareigūnas surašo motyvuotą nutarimą. Ikiteisminio tyrimo pareigūnas atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą gali tik ikiteisminio tyrimo įstaigos vadovo arba jo įgalioto asmens sutikimu.
  3. Nutarimo atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą nuorašas siunčiamas skundą, pareiškimą ar pranešimą padavusiam asmeniui. Ikiteisminio tyrimo pareigūnas nutarimo nuorašą per dvidešimt keturias valandas privalo išsiųsti prokurorui.
  4. Šio straipsnio 1 dalyje nurodytais atvejais atsisakius pradėti ikiteisminį tyrimą, skundą, pareiškimą ar pranešimą padavęs asmuo turi teisę susipažinti su visa medžiaga, kurios pagrindu buvo priimtas ikiteisminio tyrimo pareigūno ar prokuroro nutarimas atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą, ar jos dalimi, taip pat susipažinimo metu daryti šios medžiagos kopijas ar išrašus. Rašytinis prašymas susipažinti su šioje dalyje nurodyta medžiaga ir (ar) susipažinimo metu daryti šios medžiagos kopijas ar išrašus pateikiamas ikiteisminio tyrimo įstaigos (jos padalinio) vadovui, o tais atvejais, kai skundą, pareiškimą ar pranešimą nagrinėjo ir procesinį sprendimą priėmė prokuroras, – prokurorui. Ikiteisminio tyrimo įstaigos (jos padalinio) vadovas ar prokuroras privalo išnagrinėti šį prašymą ne vėliau kaip per tris dienas nuo jo gavimo dienos. Ikiteisminio tyrimo įstaigos (jos padalinio) vadovas ar prokuroras nurodo, su kokios apimties medžiaga skundą, pareiškimą ar pranešimą padavusiam asmeniui leidžiama susipažinti. Susipažinimo su šioje dalyje nurodyta medžiaga metu taip pat taikomi šio Kodekso 181 straipsnio 6 dalyje nurodyti draudimai.

Papildyta straipsnio dalimi:

Nr. XIII-357, 2017-05-11, paskelbta TAR 2017-05-24, i. k. 2017-08713

 

  1. Ikiteisminio tyrimo pareigūno nutarimas atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą gali būti skundžiamas prokurorui, o prokuroro nutarimas – ikiteisminio tyrimo teisėjui. Jeigu prokuroras nepanaikina nutarimo atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą, jo sprendimas gali būti skundžiamas ikiteisminio tyrimo teisėjui. Ikiteisminio tyrimo teisėjo priimtas sprendimas skundžiamas šio Kodekso X dalyje nustatyta tvarka. Skundai gali būti paduodami per septynias dienas nuo nutarimo ar nutarties nuorašo gavimo dienos. Turintys teisę paduoti skundą asmenys, kurie dėl svarbių priežasčių praleido apskundimo terminą, turi teisę prašyti turinčio įgaliojimus nagrinėti skundą prokuroro arba ikiteisminio tyrimo teisėjo atnaujinti praleistą terminą. Prašymas atnaujinti minėtą terminą negali būti paduodamas praėjus daugiau kaip šešiems mėnesiams po skundžiamo sprendimo priėmimo.

Straipsnio dalies numeracijos pakeitimas:

Nr. XIII-357, 2017-05-11, paskelbta TAR 2017-05-24, i. k. 2017-08713

 

  1. Atsisakius pradėti ikiteisminį tyrimą šio straipsnio 1 dalyje nustatytais atvejais ir esant duomenų apie administracinį nusižengimą ar kituose teisės aktuose numatytą nusižengimą, prokuroras, ikiteisminio tyrimo pareigūnas nutarimu atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą perduoda šį skundą, pareiškimą ar pranešimą ir patikslinimą išspręsti Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekse ar kituose teisės aktuose nustatyta tvarka.

Straipsnio dalies pakeitimai:

Nr. XII-2710, 2016-11-03, paskelbta TAR 2016-11-09, i. k. 2016-26495

Straipsnio dalies numeracijos pakeitimas:

Nr. XIII-357, 2017-05-11, paskelbta TAR 2017-05-24, i. k. 2017-08713

 

  1. Europos prokuratūros nuolatinė kolegija, vadovaudamasi Reglamente (ES) 2017/1939 nustatytomis taisyklėmis, gali nurodyti Europos deleguotajam prokurorui pradėti ikiteisminį tyrimą, jei Europos deleguotasis prokuroras yra priėmęs sprendimą atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą arba patvirtinęs ikiteisminio tyrimo pareigūno priimtą nutarimą atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą ar atmetęs asmens, pateikusio pareiškimą ar pranešimą dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo, skundą.

Papildyta straipsnio dalimi:

Nr. XIII-3051, 2020-06-11, paskelbta TAR 2020-06-22, i. k. 2020-13619

 

Straipsnio pakeitimai:

Nr. IX-1637, 2003-06-19, Žin., 2003, Nr. 68-3070 (2003-07-09)

Nr. IX-2336, 2004-07-08, Žin., 2004, Nr. 115-4276 (2004-07-24)

Nr. X-1236, 2007-06-28, Žin., 2007, Nr. 81-3312 (2007-07-21)

Nr. XI-1014, 2010-09-21, Žin., 2010, Nr. 113-5742 (2010-09-25)

Nr. XI-2109, 2012-06-21, Žin., 2012, Nr. 78-4030 (2012-07-04)

 

169 straipsnis. Prokuroro veiksmai pradedant ikiteisminį tyrimą

  1. Gavęs skundą, pareiškimą ar pranešimą apie padarytą nusikalstamą veiką arba pats nustatęs nusikalstamos veikos požymius, prokuroras tuoj pat pradeda ikiteisminį tyrimą.
  2. Pradėjęs ikiteisminį tyrimą, prokuroras arba pats atlieka visus reikalingus ikiteisminio tyrimo veiksmus, arba tai padaryti paveda ikiteisminio tyrimo įstaigai.

 

170 straipsnis. Prokuroro įgaliojimai atliekant ikiteisminį tyrimą

  1. Prokuroras turi teisę pats atlikti visą ikiteisminį tyrimą ar atskirus ikiteisminio tyrimo veiksmus.
  2. Kai ikiteisminį tyrimą ar atskirus jo veiksmus atlieka ikiteisminio tyrimo pareigūnai, prokuroras privalo kontroliuoti, kaip vyksta ikiteisminis tyrimas.
  3. Prokuroras duoda ikiteisminio tyrimo pareigūnams privalomus nurodymus, panaikina neteisėtus ar nepagrįstus jų nutarimus, paveda kriminalinės žvalgybos subjektams panaudoti kriminalinės žvalgybos informacijos rinkimo būdus ar priemones, kuriomis nėra ribojamos šio Kodekso 44 straipsnio 9 dalyje numatytos asmens teisės.
  4. Tik prokuroras priima sprendimus:

1) dėl tyrimų sujungimo ir atskyrimo;

2) dėl ikiteisminio tyrimo sustabdymo;

3) dėl ikiteisminio tyrimo nutraukimo, išskyrus šio Kodekso 214 straipsnio 1 dalyje numatytus atvejus;

4) dėl nutraukto ikiteisminio tyrimo atnaujinimo;

5) dėl tyrimo užbaigimo ir kaltinamojo akto surašymo.

  1. Europos deleguotasis prokuroras ar Europos prokuroras, priimdamas šio straipsnio 4 dalies 1, 3, 4 ir 5 punktuose nurodytus sprendimus, vadovaujasi Reglamente (ES) 2017/1939 ir šiame Kodekse nustatytomis taisyklėmis.

Papildyta straipsnio dalimi:

Nr. XIII-3051, 2020-06-11, paskelbta TAR 2020-06-22, i. k. 2020-13619

 

  1. Aukštesnysis prokuroras nustato prokurorų padarytus proceso įstatymų pažeidimus, panaikina neteisėtus ar nepagrįstus jų nutarimus ir duoda prokurorams privalomus nurodymus, išskyrus nurodymą, kokį proceso sprendimą priimti.

Straipsnio dalies numeracijos pakeitimas:

Nr. XIII-3051, 2020-06-11, paskelbta TAR 2020-06-22, i. k. 2020-13619

 

  1. Tik prokuroras gali kreiptis į ikiteisminio tyrimo teisėją dėl šio teisėjo kompetencijai priskirtų veiksmų atlikimo. Šio Kodekso 214 ir 217 straipsniuose numatytais atvejais prokuroro nutarimus dėl ikiteisminio tyrimo nutraukimo ir dėl nutraukto ikiteisminio tyrimo atnaujinimo turi patvirtinti ikiteisminio tyrimo teisėjas.

Straipsnio dalies numeracijos pakeitimas:

Nr. XIII-3051, 2020-06-11, paskelbta TAR 2020-06-22, i. k. 2020-13619

 

Straipsnio pakeitimai:

Nr. XI-1014, 2010-09-21, Žin., 2010, Nr. 113-5742 (2010-09-25)

Nr. XI-1478, 2011-06-21, Žin., 2011, Nr. 81-3965 (2011-07-05)

Nr. XI-2240, 2012-10-02, Žin., 2012, Nr. 122-6099 (2012-10-20)

Nr. XI-2407, 2012-11-13, Žin., 2012, Nr. 136-6961 (2012-11-24)

 

1701 straipsnis. Prokuroro įgaliojimai užtikrinant turto konfiskavimą

Proceso metu prokuroras turi imtis priemonių turto, kuris atitinka Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 72 ar 723 straipsnyje nurodytus požymius, suradimui ir jo galimam konfiskavimui užtikrinti.

Kodeksas papildytas straipsniu :

Nr. XI-1200, 2010-12-02, Žin., 2010, Nr. 145-7440 (2010-12-11)

 

171 straipsnis. Ikiteisminio tyrimo įstaigų pareigūnų veiksmai pradedant ikiteisminį tyrimą

  1. Jeigu skundą, pareiškimą ar pranešimą apie nusikalstamą veiką gauna ikiteisminio tyrimo įstaiga arba jeigu ikiteisminio tyrimo įstaiga pati nustato nusikalstamos veikos požymius, ikiteisminio tyrimo įstaigos pareigūnas tuoj pat pradeda ikiteisminį tyrimą ir kartu apie tai praneša prokurorui.
  2. Gavęs ikiteisminio tyrimo įstaigos pareigūno pranešimą, prokuroras sprendžia, kas turi atlikti tyrimą. Prokuroras gali nuspręsti:

1) pats atlikti visą ikiteisminį tyrimą ar atskirus jo veiksmus;

2) pavesti atlikti ikiteisminio tyrimo veiksmus ikiteisminio tyrimo įstaigai, kuri praneša prokurorui apie pradėtą ikiteisminį tyrimą;

3) pavesti atlikti ikiteisminio tyrimo veiksmus kitai ikiteisminio tyrimo įstaigai.

  1. Prokuroras turi teisę sudaryti tyrimo grupę iš kelių skirtingų ikiteisminio tyrimo įstaigų pareigūnų.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. X-1236, 2007-06-28, Žin., 2007, Nr. 81-3312 (2007-07-21)

 

172 straipsnis. Ikiteisminio tyrimo pareigūnų teisės ir pareigos

  1. Ikiteisminio tyrimo pareigūnas, atlikdamas ikiteisminį tyrimą, turi teisę atlikti visus šiame Kodekse numatytus veiksmus, išskyrus tuos, kuriuos gali atlikti tik prokuroras ar ikiteisminio tyrimo teisėjas.
  2. Ikiteisminio tyrimo pareigūnas privalo:

1) atlikti būtinus proceso veiksmus, kad būtų greitai ir išsamiai atskleistos nusikalstamos veikos;

2) vykdyti visus prokuroro nurodymus;

3) prokuroro nustatytu laiku pranešti šiam apie ikiteisminio tyrimo eigą.

  1. Ikiteisminio tyrimo įstaigos ar jos padalinio vadovas pagal kompetenciją organizuoja ikiteisminio tyrimo įstaigos ar jos padalinio veiklą ir kontroliuoja ikiteisminio tyrimo pareigūnų procesinę veiklą taip, kad per trumpiausią laiką būtų atliktas tyrimas ir atskleista nusikalstama veika.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. XI-1478, 2011-06-21, Žin., 2011, Nr. 81-3965 (2011-07-05)

 

173 straipsnis. Ikiteisminio tyrimo teisėjo įgaliojimai

  1. Ikiteisminio tyrimo teisėjas šio Kodekso nustatyta tvarka:

1) skiria ir sankcionuoja procesinių prievartos priemonių taikymą;

2) prisaikdina ir apklausia liudytojus ir nukentėjusiuosius;

3) apklausia įtariamuosius;

4) priima sprendimus dėl ikiteisminio tyrimo nutraukimo šio Kodekso 214 straipsnio 1 dalyje numatytais atvejais;

5) tvirtina prokuroro nutarimus nutraukti ikiteisminį tyrimą šio Kodekso 214 straipsnio 2 dalyje numatytais atvejais;

6) tvirtina prokuroro nutarimus atnaujinti nutrauktą ikiteisminį tyrimą šio Kodekso numatytais atvejais;

7) nagrinėja proceso dalyvių skundus dėl ikiteisminio tyrimo pareigūnų ir prokuroro veiksmų;

8) atlieka kitus šiame Kodekse numatytus veiksmus.

  1. Šio straipsnio 1 dalies 1–5 punktuose numatytus veiksmus ikiteisminio tyrimo teisėjas atlieka gavęs prokuroro prašymą. Šį prašymą prokuroras pateikia savo ar proceso dalyvio iniciatyva. Ikiteisminio tyrimo teisėjas negali atsisakyti nagrinėti prokuroro prašymą. Atsisakęs įvykdyti prokuroro prašymą, ikiteisminio tyrimo teisėjas dėl to priima motyvuotą nutartį. Šią nutartį prokuroras gali skųsti šio Kodekso 65 straipsnyje nustatyta tvarka.
  2. Be to, ikiteisminio tyrimo teisėjas atlieka proceso veiksmus teismo, kurio žinioje yra baudžiamoji byla, pavedimu.
  3. Savo iniciatyva ikiteisminio tyrimo teisėjas jokių veiksmų neatlieka.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. XI-2407, 2012-11-13, Žin., 2012, Nr. 136-6961 (2012-11-24)

 

174 straipsnis. Ikiteisminio tyrimo vieta

  1. Ikiteisminį tyrimą atlieka tos vietovės, kurioje padaryta nusikalstama veika, prokuroras ar ikiteisminio tyrimo įstaigos, kurios veiklos teritorijoje padaryta nusikalstama veika, pareigūnas.
  2. Siekiant užtikrinti, kad nusikalstama veika būtų ištirta kuo greičiau ir išsamiau, tyrimas gali būti pavestas kitos vietovės prokurorui arba ikiteisminio tyrimo įstaigai.
  3. Kitos vietovės prokurorui ar ikiteisminio tyrimo įstaigai atlikti nusikalstamos veikos tyrimą paveda aukštesnysis prokuroras.

 

175 straipsnis. Atskirieji pavedimai

  1. Prireikus tyrimo veiksmus atlikti kitoje vietovėje, prokuroras ar ikiteisminio tyrimo įstaigos pareigūnas gali patys juos atlikti arba pavesti tai padaryti atitinkamam prokurorui ar ikiteisminio tyrimo įstaigai.
  2. Prokuroras turi teisę pavesti tyrimo veiksmus atlikti kitos vietovės prokurorui arba bet kokiai ikiteisminio tyrimo įstaigai.
  3. Ikiteisminio tyrimo įstaiga turi teisę pavesti tyrimo veiksmus atlikti tik tokiai pat kitos vietovės ikiteisminio tyrimo įstaigai. Jeigu atlikti atskirus veiksmus reikia pavesti kitos vietovės kitai ikiteisminio tyrimo įstaigai, su atitinkamu prašymu kreipiamasi į prokurorą.
  4. Šiame straipsnyje nustatyta tvarka duotus pavedimus privaloma vykdyti per kuo trumpiausius terminus.

 

176 straipsnis. Ikiteisminio tyrimo terminai

  1. Ikiteisminis tyrimas turi būti atliktas per kuo trumpiausius terminus, bet ne ilgiau kaip:

1) dėl baudžiamojo nusižengimo – per tris mėnesius;

2) dėl nesunkių, apysunkių ir neatsargių nusikaltimų – per šešis mėnesius;

3) dėl sunkių ir labai sunkių nusikaltimų – per devynis mėnesius.

  1. Dėl bylos sudėtingumo, didelės apimties ar kitų svarbių aplinkybių šio straipsnio 1 dalyje numatytus terminus ikiteisminiam tyrimui vadovaujančio prokuroro prašymu gali pratęsti aukštesnysis prokuroras rezoliucija. Ikiteisminis tyrimas turi būti prioritetinis bylose, kuriose įtariamieji yra suimti, taip pat bylose, kuriose įtariamieji ar nukentėjusieji yra nepilnamečiai.
  2. Jeigu ikiteisminis tyrimas tęsiasi per ilgai, ikiteisminio tyrimo teisėjas, gavęs įtariamojo ar jo gynėjo skundą, gali priimti šio Kodekso 215 straipsnyje numatytus sprendimus.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. XI-1014, 2010-09-21, Žin., 2010, Nr. 113-5742 (2010-09-25)

 

177 straipsnis. Ikiteisminio tyrimo duomenų neskelbtinumas

  1. Ikiteisminio tyrimo duomenys neskelbtini. Šie duomenys iki bylos nagrinėjimo teisme gali būti paskelbti tik prokuroro leidimu ir tik tiek, kiek pripažįstama leistina. Draudžiama skelbti duomenis apie nepilnamečius įtariamuosius ir nukentėjusiuosius.
  2. Reikiamais atvejais prokuroras ar ikiteisminio tyrimo pareigūnas įspėja proceso dalyvius ar kitus asmenis, mačiusius atliekamus ikiteisminio tyrimo veiksmus, kad draudžiama be prokuroro leidimo paskelbti ikiteisminio tyrimo duomenis. Tokiais atvejais asmuo pasirašytinai įspėjamas dėl atsakomybės pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 247 straipsnį.

 

XIV skyrius. Ikiteisminio tyrimo veiksmai.

Pirmasis skirsnis. Ikiteisminio tyrimo veiksmų bendrosios nuostatos.

178 straipsnis. Prokuroro ir ikiteisminio tyrimo pareigūnų atliekami veiksmai

  1. Laikydamiesi šiame Kodekse nustatytos tvarkos, prokuroras ir ikiteisminio tyrimo pareigūnas gali apklausti įtariamąjį, liudytojus, taikyti procesines prievartos priemones, atlikti kitus šiame Kodekse numatytus veiksmus.
  2. Įtariamasis, jo gynėjas, nukentėjusysis, civilinis ieškovas, civilinis atsakovas ir jų atstovai turi teisę raštu prašyti prokurorą atlikti šio Kodekso 97 straipsnyje, XII ir XIV skyriuose numatytus veiksmus. Prokuroras privalo išnagrinėti tokį prašymą ne vėliau kaip per dešimt dienų nuo jo gavimo, o kai prašymui nagrinėti reikalinga ikiteisminio tyrimo medžiaga, – per dešimt dienų nuo medžiagos gavimo. Išnagrinėjęs prašymą, prokuroras priima sprendimą:

1) pats atlikti prašomus veiksmus;

2) įpareigoti ikiteisminio tyrimo įstaigą atlikti prašomus veiksmus;

3) atsisakyti atlikti prašomus veiksmus.

  1. Nusprendęs atsisakyti atlikti prašomus veiksmus, prokuroras privalo surašyti nutarimą. Šį nutarimą per septynias dienas nuo jo gavimo prašymą pateikęs asmuo turi teisę apskųsti ikiteisminio tyrimo teisėjui. Ikiteisminio tyrimo teisėjas skundą privalo išnagrinėti ne vėliau kaip per septynias dienas nuo jo gavimo. Teisėjo priimtas sprendimas yra galutinis. Jeigu teisėjas nusprendžia, kad veiksmai, kurių prašo įtariamasis, jo gynėjas ar nukentėjusysis, turi būti atlikti, prokuroras privalo per kuo trumpiausią laiką juos atlikti ar įpareigoti tai padaryti ikiteisminio tyrimo įstaigą.
  2. Jeigu įtariamasis, jo gynėjas, nukentėjusysis, civilinis ieškovas, civilinis atsakovas ir jų atstovai prašo atlikti veiksmą, kurį atlikti turi teisę tik ikiteisminio tyrimo teisėjas, ikiteisminio tyrimo teisėjas, išnagrinėjęs skundą dėl prokuroro atsisakymo kreiptis į teisėją dėl šio veiksmo, gali pavesti prokurorui organizuoti tokio veiksmo atlikimą.
  3. Įtariamasis, jo gynėjas, nukentėjusysis, civilinis ieškovas, civilinis atsakovas ir jų atstovai turi teisę dalyvauti jų prašymu atliekamuose tyrimo veiksmuose, apklausų metu užduoti klausimus, susipažinti su jų prašymu atliktų tyrimo veiksmų protokolais, teikti pastabas dėl šių protokolų turinio.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. X-1236, 2007-06-28, Žin., 2007, Nr. 81-3312 (2007-07-21)

Nr. XI-1014, 2010-09-21, Žin., 2010, Nr. 113-5742 (2010-09-25)

Nr. XI-1478, 2011-06-21, Žin., 2011, Nr. 81-3965 (2011-07-05)

 

179 straipsnis. Tyrimo veiksmų eigos ir rezultatų fiksavimas

  1. Atliekant tyrimo veiksmus, rašomi protokolai. Tyrimo veiksmų metu taip pat gali būti fotografuojama, filmuojama, daromas garso ir vaizdo įrašas, daromi pėdsakų atspaudai ir išliejos, sudaromi planai ir schemos bei naudojami kitokie fiksavimo būdai.
  2. Protokolą rašo tyrimo veiksmą atliekantis arba jam padedantis asmuo tyrimo veiksmo metu arba tuojau pat jį pabaigus. Protokole turi būti nurodyta tyrimo veiksmo atlikimo vieta ir laikas (data ir valanda); tyrimo veiksmą atliekantis asmuo ir visi asmenys, kurie dalyvauja ar kurių akivaizdoje tai atliekama; apklaustų asmenų parodymai arba kitų tyrimo veiksmų aprašymas ir rezultatai; asmenų, kurie dalyvavo atliekant tyrimo veiksmą ar kurių akivaizdoje jis atliktas, pareiškimai. Jeigu atliekant tyrimo veiksmą buvo panaudotos techninės priemonės, protokole turi būti nurodytos jų naudojimo sąlygos ir tvarka. Atliekant tyrimo veiksmą dalyvavusių asmenų duomenys (išskyrus asmens vardą, pavardę ir gimimo metus) saugomi atskirai nuo kitos ikiteisminio tyrimo medžiagos.
  3. Protokolą pasirašo atlikęs tyrimo veiksmą asmuo, protokolą surašęs asmuo ir visi kiti asmenys, dalyvavę atliekant tyrimo veiksmą. Kai rašomas elektroninės formos protokolas, tyrimo veiksmą atlikęs asmuo, protokolą surašęs asmuo jį pasirašo saugiu elektroniniu parašu. Visi kiti asmenys, dalyvavę atliekant tyrimo veiksmą, gali arba pasirašyti protokolą saugiu elektroniniu parašu, arba pasirašyti rašytinės formos specialiame protokolo priede. Apie tai, kad dalyvavęs atliekant tyrimo veiksmą asmuo atsisako pasirašyti tyrimo veiksmo protokolą arba dėl fizinių trūkumų ar kitokių priežasčių negali jo pasirašyti, pažymima protokole ir tyrimo veiksmą atlikęs asmuo tai patvirtina parašu. Kai tyrimo veiksmas atliekamas garso ir vaizdo nuotolinio perdavimo priemonėmis, protokolą pasirašo tik tokį veiksmą atlikęs asmuo ir protokolą surašęs asmuo.

Straipsnio dalies pakeitimai:

Nr. XII-2046, 2015-11-19, paskelbta TAR 2015-11-25, i. k. 2015-18709

 

  1. Protokole daromi pakeitimai, pataisymai ir papildymai turi būti aptariami.
  2. Nuotraukos, negatyvai, skaitmeninės informacijos laikmenos, garso, vaizdo įrašai ir kiti techninių priemonių panaudojimo atliekant tyrimo veiksmus rezultatai yra tyrimo veiksmo protokolo priedai.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. XI-1478, 2011-06-21, Žin., 2011, Nr. 81-3965 (2011-07-05)

Nr. XII-498, 2013-07-02, Žin., 2013, Nr. 75-3769 (2013-07-13)

 

180 straipsnis. Specialisto dalyvavimas atliekant tyrimo veiksmus

  1. Dalyvauti atliekant tyrimo veiksmus gali būti pasitelkiami specialistai.
  2. Jeigu dalyvauti atliekant tyrimo veiksmą pasitelkiamas specialistas, kuris nėra ikiteisminio tyrimo įstaigos pareigūnas, prieš tyrimo veiksmo pradžią įsitikinama jo asmens tapatybe ir kompetentingumu, išsiaiškinami jo santykiai su įtariamuoju ir nukentėjusiuoju, patikrinama, ar nėra pagrindo specialistą nušalinti. Prieš pradėdamas vykdyti savo pareigas, toks specialistas pasirašo rašytinį pasižadėjimą sąžiningai atlikti jam pavedamas užduotis; be to, jis įspėjamas dėl atsakomybės pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 235 straipsnį už melagingos išvados ar paaiškinimo pateikimą.

 

181 straipsnis. Proceso dalyvių teisė susipažinti su ikiteisminio tyrimo duomenimis

  1. Įtariamasis ir jo gynėjas, nukentėjusysis ir jo atstovas ikiteisminio tyrimo metu bet kuriuo momentu turi teisę susipažinti su ikiteisminio tyrimo duomenimis, išskyrus proceso dalyvių asmens duomenis, saugomus atskirai nuo kitos ikiteisminio tyrimo medžiagos, taip pat susipažinimo metu daryti ikiteisminio tyrimo medžiagos kopijas ar išrašus. Rašytinis prašymas susipažinti su ikiteisminio tyrimo medžiaga ar susipažinimo metu daryti ikiteisminio tyrimo medžiagos kopijas ar išrašus pateikiamas prokurorui. Prokuroras privalo išnagrinėti prašymą ne vėliau kaip per septynias dienas nuo jo gavimo dienos, o kai prašymui išnagrinėti reikalinga ikiteisminio tyrimo medžiaga, – per septynias dienas nuo šios medžiagos gavimo. Prokuroras turi teisę neleisti susipažinti su visais ikiteisminio tyrimo duomenimis ar jų dalimi, taip pat neleisti daryti ikiteisminio tyrimo medžiagos kopijas ar išrašus, jei toks susipažinimas, prokuroro manymu, galėtų pakenkti ikiteisminio tyrimo sėkmei. Atsisakydamas leisti susipažinti su visais ikiteisminio tyrimo duomenimis ar jų dalimi, taip pat atsisakydamas leisti daryti ikiteisminio tyrimo medžiagos kopijas ar išrašus, prokuroras privalo surašyti motyvuotą nutarimą. Šis nutarimas per septynias dienas nuo jo nuorašo gavimo dienos gali būti apskųstas ikiteisminio tyrimo teisėjui. Ikiteisminio tyrimo teisėjas privalo tokį skundą išnagrinėti per septynias dienas nuo jo gavimo ir priimti nutartį. Ikiteisminio tyrimo teisėjo priimta nutartis neskundžiama.
  2. Prokuroras neturi teisės neleisti susipažinti su visais ikiteisminio tyrimo duomenimis ar daryti ikiteisminio tyrimo medžiagos kopijas ar išrašus, jei ikiteisminis tyrimas baigtas ir yra rašomas kaltinamasis aktas. Susipažinimo su ikiteisminio tyrimo medžiaga metu proceso dalyviai turi teisę šio straipsnio 1 ir 6 dalyse nustatyta tvarka daryti ikiteisminio tyrimo medžiagos kopijas ar išrašus. Prokuroras taip pat neturi teisės neleisti įtariamajam ir jo gynėjui bet kuriuo ikiteisminio tyrimo metu susipažinti su prokuroro pateikta medžiaga, kuri yra ar buvo teikiama teismui prašant skirti ar pratęsti kardomąją priemonę, dėl kurios skyrimo sprendžia ikiteisminio tyrimo teisėjas ar teismas, ar daryti šios medžiagos dalies kopijas ar išrašus šio straipsnio 1 ir 6 dalyse nustatyta tvarka.

Straipsnio dalies pakeitimai:

Nr. XII-1878, 2015-06-25, paskelbta TAR 2015-07-10, i. k. 2015-11239

 

  1. Jeigu įtariamasis yra suimtas, teisę susipažinti su ikiteisminio tyrimo duomenimis ir teisę daryti ikiteisminio tyrimo medžiagos kopijas ar išrašus turi jo gynėjas, o atsisakius gynėjo – įtariamasis.
  2. Jeigu įtariamasis yra ne Lietuvos Respublikos teritorijoje, teisę susipažinti su ikiteisminio tyrimo dėl nusikaltimo, už kurį numatyta atsakomybė Lietuvos Respublikos tarptautinių sutarčių ir Baudžiamojo kodekso 7 straipsnio pagrindais, arba dėl nusikaltimo, kuriuo padaryta didelės žalos, duomenimis ir teisę daryti ikiteisminio tyrimo medžiagos kopijas ar išrašus turi jo gynėjas.

Straipsnio dalies pakeitimai:

Nr. XIII-696, 2017-10-19, paskelbta TAR 2017-10-25, i. k. 2017-16806

 

  1. Turintys teisę paduoti skundą dėl sprendimo nutraukti ikiteisminį tyrimą asmenys, nurodyti šio Kodekso 214 straipsnio 3 dalyje, turi teisę šio straipsnio 1 ir 6 dalyse nustatyta tvarka susipažinti su visa nutraukto ikiteisminio tyrimo medžiaga ar jos dalimi.
  2. Susipažinimo su ikiteisminio tyrimo medžiaga metu draudžiama daryti ikiteisminio tyrimo medžiagos kopijas, kai duomenys yra:

1) apie nepilnamečius įtariamuosius ir nukentėjusiuosius;

2) apie privatų proceso dalyvių gyvenimą;

3) dėl nusikalstamų veikų žmogaus seksualinio apsisprendimo laisvei ir neliečiamumui;

4) užfiksuoti proceso veiksmų protokoluose ir jų prieduose (nuotraukose, negatyvuose, garso, vaizdo įrašuose, skaitmeninės informacijos laikmenose ir kitaip fiksuojant techninių priemonių panaudojimo rezultatus), kai informacija gauta panaudojus kriminalinės žvalgybos informacijos rinkimo būdus ir priemones Lietuvos Respublikos kriminalinės žvalgybos įstatymo ar šio Kodekso 154, 155, 158, 159, 160 straipsniuose nustatyta tvarka;

5) informacija, kuri sudaro valstybės, tarnybos, profesinę ar komercinę paslaptį. Šiuo atveju draudžiama daryti ir ikiteisminio tyrimo medžiagos išrašus.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. IX-2336, 2004-07-08, Žin., 2004, Nr. 115-4276 (2004-07-24)

Nr. XI-1014, 2010-09-21, Žin., 2010, Nr. 113-5742 (2010-09-25)

Nr. XI-1269, 2010-12-23, Žin., 2010, Nr. 157-7981 (2010-12-31)

Nr. XI-1478, 2011-06-21, Žin., 2011, Nr. 81-3965 (2011-07-05)

Nr. XI-2240, 2012-10-02, Žin., 2012, Nr. 122-6099 (2012-10-20)

 

Antrasis skirsnis. Apklausa ikiteisminio tyrimo metu. 

182 straipsnis. Šaukimas į apklausą

  1. Asmuo iškviečiamas į apklausą šaukimu. Jame nurodoma: kas ir dėl ko šaukiamas, kur ir pas ką atvykti, atvykimo data ir valanda, šio Kodekso 163 straipsnyje numatytos neatvykimo pasekmės.
  2. Asmuo į apklausą taip pat gali būti šaukiamas telefonu ar kitais būdais. Šiais atvejais už neatvykimą negali būti taikomos šio Kodekso 163 straipsnyje numatytos procesinės prievartos priemonės.

 

183 straipsnis. Liudytojo apklausa

  1. Prieš pradėdamas liudytojo apklausą, prokuroras ar ikiteisminio tyrimo pareigūnas įsitikina liudytojo asmens tapatybe, išsiaiškina reikiamus duomenis apie liudytojo asmenybę ir jo santykius su įtariamuoju, išaiškina jam šio Kodekso 81 ir 83 straipsniuose numatytas liudytojo teises ir pareigas. Prieš pradedant pirmąją apklausą liudytojas įspėjamas dėl atsakomybės pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 235 straipsnį už melagingų parodymų davimą ir jis tai patvirtina savo parašu protokole. Prieš pradedant kitas apklausas liudytojui primenama, kad jis įspėtas dėl atsakomybės už melagingų parodymų davimą ir tai pažymima protokole.

Straipsnio dalies pakeitimai:

Nr. XII-2046, 2015-11-19, paskelbta TAR 2015-11-25, i. k. 2015-18709

 

  1. Apklausa pradedama pasiūlymu liudytojui papasakoti visa, kas jam žinoma apie aplinkybes, turinčias reikšmės bylai išspręsti. Po to liudytojui gali būti užduodami klausimai. Draudžiama užduoti atsakymą menančius klausimus.
  2. Liudytojo apklausos protokolas surašomas laikantis šio Kodekso 179 straipsnyje numatytų reikalavimų. Liudytojo parodymai užrašomi pirmuoju asmeniu ir kiek galima pažodžiui. Jeigu reikia, nurodomi liudytojui užduoti klausimai ir jo atsakymai. Liudytojo asmens duomenys (išskyrus vardą, pavardę ir gimimo metus) saugomi atskirai nuo kitos ikiteisminio tyrimo medžiagos.
  3. Liudytojas, kuriam įstatymų nustatyta tvarka taikomos apsaugos nuo nusikalstamo poveikio priemonės, taip pat liudytojas, kuris dėl kitų priežasčių negali atvykti į apklausą, gali būti apklausiamas garso ir vaizdo nuotolinio perdavimo priemonėmis.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. XI-1478, 2011-06-21, Žin., 2011, Nr. 81-3965 (2011-07-05)

Nr. XII-498, 2013-07-02, Žin., 2013, Nr. 75-3769 (2013-07-13)

 

184 straipsnis. Ikiteisminio tyrimo teisėjo atliekama liudytojo apklausa

  1. Prokuroras kreipiasi į ikiteisminio tyrimo teisėją dėl liudytojo apklausos manydamas, kad:

1) liudytojo nebus įmanoma apklausti nagrinėjimo teisme metu;

2) liudytojas nagrinėjimo teisme metu gali pakeisti parodymus arba pasinaudoti teise atsisakyti duoti parodymus;

3) liudytojas ikiteisminio tyrimo teisėjui duos išsamesnius parodymus.

  1. Prieš pradėdamas liudytojo apklausą, ikiteisminio tyrimo teisėjas privalo jį prisaikdinti. Apklausiamas asmuo neprisaikdinamas šio Kodekso 278 straipsnyje numatytais atvejais.
  2. Ikiteisminio tyrimo teisėjo atliekamoje liudytojo apklausoje privalo dalyvauti prokuroras. Apklausos metu prokuroras turi teisę užduoti apklausiamam asmeniui papildomų klausimų. Kai apklausa baigta, prokuroras turi teisę susipažinti su apklausos protokolu ir prašyti jį papildyti.
  3. Apie ikiteisminio tyrimo teisėjo atliekamos apklausos vietą ir laiką, kai ji atliekama šio straipsnio 1 dalyje numatytais atvejais, prokuroras privalo pranešti įtariamajam ir jo gynėjui. Jeigu įtariamasis yra ne Lietuvos Respublikos teritorijoje, pranešimas apie ikiteisminio tyrimo teisėjo atliekamos liudytojo apklausos vietą ir laiką dėl nusikaltimo, už kurį numatyta atsakomybė Lietuvos Respublikos tarptautinių sutarčių ir Baudžiamojo kodekso 7 straipsnio pagrindais, arba dėl nusikaltimo, kuriuo padaryta didelės žalos, siunčiamas Lietuvos Respublikos tarptautinėse sutartyse numatytoms centrinėms susižinojimo įstaigoms užsienio valstybėje. Suimtas įtariamasis pristatomas į apklausos vietą. Įtariamasis ir jo gynėjas turi teisę dalyvauti tokioje apklausoje, užduoti apklausiamam asmeniui klausimus, kai apklausa baigta, – susipažinti su apklausos protokolu ir teikti dėl jo pastabas.

Straipsnio dalies pakeitimai:

Nr. XIII-696, 2017-10-19, paskelbta TAR 2017-10-25, i. k. 2017-16806

 

  1. Laisvėje esančio įtariamojo ar jo gynėjo neatvykimas į liudytojo apklausą netrukdo apklausą atlikti.

 

185 straipsnis. Nukentėjusiojo apklausa

  1. Nukentėjusysis šaukiamas ir apklausiamas kaip liudytojas. Kai būtina užtikrinti nukentėjusiojo specialius apsaugos poreikius, gali būti taikomos viena ar daugiau šio Kodekso 186 straipsnio nuostatų.
  2. Kai nusikaltimų ir baudžiamųjų nusižengimų žmogaus seksualinio apsisprendimo laisvei ir neliečiamumui bylose, smurto artimoje aplinkoje bylose, prekybos žmonėmis, pelnymosi iš kito asmens prostitucijos ir įtraukimo į prostituciją bylose ar bylose, susijusiose su diskriminavimu ar neapykanta dėl lyties, nukentėjusįjį apklausia ikiteisminio tyrimo pareigūnas, nukentėjusysis gali prašyti, kad apklausą atliktų tos pačios lyties asmuo. Ikiteisminio tyrimo pareigūnas nutarimu gali atsisakyti patenkinti šį prašymą, jeigu dėl to būtų pakenkta ikiteisminio tyrimo sėkmei.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. XII-1080, 2014-07-17, paskelbta TAR 2014-07-22, i. k. 2014-10422

Straipsnio pakeitimai:

Nr. XII-2194, 2015-12-17, paskelbta TAR 2015-12-30, i. k. 2015-20993

 

186 straipsnis. Nepilnamečių liudytojo ir nukentėjusiojo apklausa

  1. Nepilnametį liudytoją ar nepilnametį nukentėjusįjį apklausia ikiteisminio tyrimo teisėjas šio Kodekso 184 straipsnio 3, 4, 5 dalyse nustatyta tvarka, kai vaiko interesais to prašo jo atstovas, prokuroras ar gynėjas arba šio Kodekso 184 straipsnio 1 dalyje numatytais atvejais.
  2. Nepilnametis liudytojas ar nepilnametis nukentėjusysis ikiteisminio tyrimo metu apklausiami vaikų apklausoms pritaikytose patalpose ir paprastai ne daugiau kaip vieną kartą. Tais atvejais, kai ikiteisminio tyrimo metu būtina pakartotinė nepilnamečio liudytojo ar nepilnamečio nukentėjusiojo apklausa, juos paprastai apklausia tas pats asmuo. Jų apklausos metu turi būti daromas vaizdo ir garso įrašas. Nepilnametis liudytojas ir nepilnametis nukentėjusysis į teisiamąjį posėdį šaukiami tik išimtiniais atvejais.
  3. Į mažamečio liudytojo ar mažamečio nukentėjusiojo apklausą visuomet, taip pat į nepilnamečio liudytojo ar nepilnamečio nukentėjusiojo apklausą dėl nusikaltimų žmogaus gyvybei, sveikatai, laisvei, seksualinio apsisprendimo laisvei ir neliečiamumui, vaikui ir šeimai, dėl pelnymosi iš nepilnamečio prostitucijos ar nepilnamečio įtraukimo į prostituciją arba kitais atvejais, kai to prašo proceso dalyviai arba ikiteisminio tyrimo pareigūno, prokuroro ar ikiteisminio tyrimo teisėjo iniciatyva, privalo būti kviečiamas psichologas, kuris padeda apklausti nepilnametį, atsižvelgdamas į jo socialinę ir psichologinę brandą, taip pat valstybinės vaiko teisių apsaugos institucijos atstovas, kuris iš kitos patalpos stebi, ar apklausos metu nepažeidžiamos nepilnamečio liudytojo ar nepilnamečio nukentėjusiojo teisės. Valstybinės vaiko teisių apsaugos institucijos atstovas gali užduoti apklausiamam asmeniui klausimų ir reikšti prašymus dėl apklausos. Nepilnamečio liudytojo ar nepilnamečio nukentėjusiojo apklausoje turi teisę dalyvauti jo atstovas tik įvertinus, ar jis nedarys poveikio nepilnamečiui.
  4. Įtariamajam ir kitiems proceso dalyviams, išskyrus psichologą ir nepilnamečio liudytojo ar nepilnamečio nukentėjusiojo atstovą, neleidžiama būti patalpoje, kurioje atliekama apklausa. Tokiu atveju privalomai turi būti daromas garso ir vaizdo įrašas, o įtariamajam ir kitiems proceso dalyviams turi būti sudaromos sąlygos stebėti ir girdėti apklausą iš kitos patalpos bei per ikiteisminio tyrimo teisėją užduoti apklausiamam asmeniui klausimų. Jei neįmanoma įtariamajam ir kitiems proceso dalyviams sudaryti sąlygų stebėti ir girdėti apklausą iš kitos patalpos, apklausa atliekama įtariamajam ir kitiems proceso dalyviams nedalyvaujant. Tokios apklausos metu padarytas garso ir vaizdo įrašas tuoj po apklausos parodomas įtariamajam ir kitiems proceso dalyviams, kurie per ikiteisminio tyrimo teisėją turi teisę užduoti apklausiamam asmeniui klausimų.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. IX-1637, 2003-06-19, Žin., 2003, Nr. 68-3070 (2003-07-09)

Nr. X-1236, 2007-06-28, Žin., 2007, Nr. 81-3312 (2007-07-21)

Nr. XII-777, 2014-03-13, paskelbta TAR 2014-03-24, i. k. 2014-03403

Nr. XII-1080, 2014-07-17, paskelbta TAR 2014-07-22, i. k. 2014-10422

Straipsnio pakeitimai:

Nr. XII-2194, 2015-12-17, paskelbta TAR 2015-12-30, i. k. 2015-20993

Nr. XIII-217, 2017-03-14, paskelbta TAR 2017-03-20, i. k. 2017-04612

 

1861 straipsnis. Nukentėjusiojo specialių apsaugos poreikių vertinimas

  1. Ne vėliau kaip pirmosios nukentėjusiojo apklausos metu ikiteisminio tyrimo pareigūnas ar prokuroras atlieka nukentėjusiojo specialių apsaugos poreikių vertinimą. Prireikus tam gali būti pasitelkiamas psichologas arba kiti specialių žinių ar įgūdžių turintys asmenys. Į nukentėjusiojo specialių apsaugos poreikių vertinimo metu surinktus duomenis atsižvelgiama organizuojant baudžiamąjį procesą ir šio Kodekso nustatytais atvejais sprendžiant, ar nukentėjusiajam dėl jo specialių apsaugos poreikių būtina taikyti vieną ar daugiau šio Kodekso nustatytų garantijų.
  2. Prireikus atlikti papildomą ar pakartotinį nukentėjusiojo specialių apsaugos poreikių vertinimą, jį organizuoja arba atlieka prokuroras: ikiteisminio tyrimo metu savo iniciatyva arba ikiteisminio tyrimo teisėjo pavedimu, teismo proceso metu – teismo pavedimu.
  3. Duomenys, gauti atliekant nukentėjusiojo specialių apsaugos poreikių vertinimą, laikomi atskirai nuo bylos. Įtariamajam, kaltinamajam, nuteistajam ir jo gynėjui neleidžiama susipažinti su šiais duomenimis.
  4. Nukentėjusiųjų specialių apsaugos poreikių vertinimo tvarką nustato Lietuvos Respublikos generalinis prokuroras.

Papildyta straipsniu:

Nr. XII-2194, 2015-12-17, paskelbta TAR 2015-12-30, i. k. 2015-20993

 

187 straipsnis. Pranešimas apie įtarimą

  1. Prieš pirmąją apklausą įtariamajam turi būti pasirašytinai įteiktas pranešimas apie įtarimą ar prokuroro nutarimas pripažinti įtariamuoju. Kai asmuo, įtariamas dėl nusikaltimo, už kurį numatyta atsakomybė Lietuvos Respublikos tarptautinių sutarčių ir Baudžiamojo kodekso 7 straipsnio pagrindais, arba dėl nusikaltimo, kuriuo padaryta didelės žalos, yra ne Lietuvos Respublikos teritorijoje ir Lietuvos Respublikos tarptautinių sutarčių numatytais atvejais negali būti išduotas ar perduotas Lietuvos Respublikai, prokuroro prašymu jis įtariamuoju pripažįstamas ikiteisminio tyrimo teisėjo nutartimi. Ši nutartis siunčiama Lietuvos Respublikos tarptautinėse sutartyse numatytoms centrinėms susižinojimo įstaigoms užsienio valstybėje. Pranešime apie įtarimą, prokuroro nutarime ar ikiteisminio tyrimo teisėjo nutartyje pripažinti įtariamuoju turi būti nurodyta nusikalstama veika (padarymo vieta, laikas, kitos aplinkybės) ir baudžiamasis įstatymas, numatantis tą nusikalstamą veiką, taip pat išvardytos įtariamojo teisės.

Straipsnio dalies pakeitimai:

Nr. XIII-696, 2017-10-19, paskelbta TAR 2017-10-25, i. k. 2017-16806

 

  1. Prieš kitas apklausas naujas pranešimas apie įtarimą turi būti įteiktas tik tuo atveju, kai keičiasi įtarimo turinys.
  2. Neteko galios 2017-10-26.

Straipsnio dalies pakeitimai:

Nr. XIII-696, 2017-10-19, paskelbta TAR 2017-10-25, i. k. 2017-16806

 

Straipsnio pakeitimai:

Nr. XI-1269, 2010-12-23, Žin., 2010, Nr. 157-7981 (2010-12-31)

 

188 straipsnis. Įtariamojo apklausa ikiteisminio tyrimo metu

  1. Ikiteisminio tyrimo metu, iki kaltinamojo akto surašymo, įtariamasis turi būti apklaustas.
  2. Įtariamasis visada apklausiamas prieš jam skiriant kardomąją priemonę.
  3. Prieš pradėdamas įtariamojo apklausą, ikiteisminio tyrimo pareigūnas, prokuroras ar šio Kodekso nurodytais atvejais ikiteisminio tyrimo teisėjas išaiškina įtariamajam jo teisę tylėti ir (ar) atsisakyti duoti parodymus apie savo paties galimai padarytą nusikalstamą veiką. Apklausos pradžioje įtariamojo paklausiama, ar jis prisipažįsta padaręs nusikalstamą veiką, kurios padarymu įtariamas. Po to pasiūloma duoti parodymus apie įtarimo esmę. Vėliau įtariamajam gali būti užduodami klausimai.

Straipsnio dalies pakeitimai:

Nr. XIII-1436, 2018-06-30, paskelbta TAR 2018-07-11, i. k. 2018-11746

 

  1. Įtariamojo apklausos protokolas surašomas laikantis šio Kodekso 179 straipsnyje nustatytų reikalavimų. Įtariamojo parodymai apklausos protokole užrašomi pirmuoju asmeniu ir kiek galima pažodžiui. Jeigu reikia, nurodomi įtariamajam užduoti klausimai ir jo atsakymai. Jeigu apklausos metu įtariamasis pasinaudojo savo teise tylėti ir (ar) atsisakyti duoti parodymus apie savo paties galimai padarytą nusikalstamą veiką, tai pažymima įtariamojo apklausos protokole.

Straipsnio dalies pakeitimai:

Nr. XIII-1436, 2018-06-30, paskelbta TAR 2018-07-11, i. k. 2018-11746

 

  1. Proceso dalyvių prašymu arba ikiteisminio tyrimo pareigūno, prokuroro ar ikiteisminio tyrimo teisėjo iniciatyva į nepilnamečio įtariamojo apklausą kviečiamas psichologas, kuris padeda apklausti nepilnametį, atsižvelgdamas į jo socialinę ir psichologinę brandą, ir (ar) valstybinės vaiko teisių apsaugos institucijos atstovas, kuris stebi, ar apklausos metu nepažeidžiamos nepilnamečio įtariamojo teisės. Valstybinės vaiko teisių apsaugos institucijos atstovas gali užduoti apklausiamam asmeniui klausimų ir reikšti prašymus dėl apklausos. Ikiteisminio tyrimo pareigūno ar prokuroro iniciatyva arba nepilnamečio įtariamojo ar jo gynėjo arba atstovo pagal įstatymą prašymu gali būti daromas apklausos garso ir vaizdo įrašas. Apklausiant suimtą ar sulaikytą nepilnametį įtariamąjį, garso ir vaizdo įrašas daromas visais atvejais.

Straipsnio dalies pakeitimai:

Nr. XII-2194, 2015-12-17, paskelbta TAR 2015-12-30, i. k. 2015-20993

Nr. XIII-217, 2017-03-14, paskelbta TAR 2017-03-20, i. k. 2017-04612

Nr. XIII-2335, 2019-07-16, paskelbta TAR 2019-07-26, i. k. 2019-12386

 

  1. Įtariamasis ikiteisminio tyrimo dėl nusikaltimo, už kurį numatyta atsakomybė Lietuvos Respublikos tarptautinių sutarčių ir Baudžiamojo kodekso 7 straipsnio pagrindais, arba dėl nusikaltimo, kuriuo padaryta didelės žalos, metu gali būti neapklaustas tik tuo atveju, kai yra ne Lietuvos Respublikos teritorijoje ir Lietuvos Respublikos tarptautinių sutarčių numatytais atvejais negali būti išduotas ar perduotas Lietuvos Respublikai.

Straipsnio dalies pakeitimai:

Nr. XIII-696, 2017-10-19, paskelbta TAR 2017-10-25, i. k. 2017-16806

 

  1. Įtariamasis, kuris negali atvykti į apklausą arba yra laikomas areštinėje, kardomojo kalinimo ar pataisos įstaigoje, gali būti apklausiamas garso ir vaizdo nuotolinio perdavimo priemonėmis.

Papildyta straipsnio dalimi:

Nr. XII-1848, 2015-06-23, paskelbta TAR 2015-07-09, i. k. 2015-11213

 

Straipsnio pakeitimai:

Nr. XI-1269, 2010-12-23, Žin., 2010, Nr. 157-7981 (2010-12-31)

 

189 straipsnis. Ikiteisminio tyrimo teisėjo atliekama įtariamojo apklausa

  1. Gavęs prokuroro prašymą, kurį prokuroras gali pateikti įtariamojo, jo gynėjo ar savo iniciatyva, ikiteisminio tyrimo metu įtariamąjį gali apklausti ikiteisminio tyrimo teisėjas.
  2. Įtariamojo prašymu prokuroras privalo per kiek įmanoma trumpesnį laiką po tokio prašymo pateikimo pristatyti suimtą įtariamąjį pas ikiteisminio tyrimo teisėją ir dalyvauti jo apklausoje.
  3. Prokuroro iniciatyva įtariamąjį apklausia ikiteisminio tyrimo teisėjas tuo atveju, kai manoma, kad bylos nagrinėjimo teisme metu kaltinamasis gali pakeisti savo parodymus arba pasinaudoti teise atsisakyti duoti parodymus.
  4. Prokuroro iniciatyva atliekamos įtariamojo apklausos metu taikomos šio Kodekso 188 straipsnio 3 ir 4 dalių nuostatos.

Straipsnio dalies pakeitimai:

Nr. XIII-1436, 2018-06-30, paskelbta TAR 2018-07-11, i. k. 2018-11746

 

  1. Įtariamojo prašymu atliekamos apklausos metu turi dalyvauti jo gynėjas. Įtariamojo apklausa pradedama pasiūlymu įtariamajam papasakoti apie aplinkybes, dėl kurių jis norėjo būti apklaustas teisėjo. Po to įtariamajam klausimus gali užduoti gynėjas bei prokuroras.
  2. Įtariamasis, kuris negali atvykti į ikiteisminio tyrimo teisėjo atliekamą apklausą arba yra laikomas areštinėje, kardomojo kalinimo ar pataisos įstaigoje, gali būti apklausiamas garso ir vaizdo nuotolinio perdavimo priemonėmis.

Papildyta straipsnio dalimi:

Nr. XII-1848, 2015-06-23, paskelbta TAR 2015-07-09, i. k. 2015-11213

 

1891 straipsnis. Nepilnamečio individualaus vertinimo tvarka

  1. Pirmą kartą apklausus nepilnametį įtariamąjį, ikiteisminį tyrimą atliekantis ikiteisminio tyrimo pareigūnas ar prokuroras nedelsdamas kreipiasi į valstybinę vaiko teisių apsaugos instituciją dėl nepilnamečio įtariamojo individualaus vertinimo Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro nustatyta tvarka ir forma. Valstybinė vaiko teisių apsaugos institucija turi teisę gauti iš savivaldybės pedagoginės psichologinės tarnybos duomenis apie nepilnamečio specialius ugdymosi poreikius, asmenybės ir brandos vertinimą. Šiuos duomenis savivaldybės pedagoginė psichologinė tarnyba turi pateikti ne vėliau kaip per dešimt darbo dienų nuo kreipimosi gavimo. Jeigu nepilnametis yra suimtas, kreipimasis dėl jo individualaus vertinimo pateikiamas laisvės atėmimo vietai, kurioje šis nepilnametis laikomas. Nepilnamečio individualus vertinimas turi būti atliktas ir informacijos apibendrinimas nustatyta rašytine forma pateiktas ikiteisminio tyrimo pareigūnui ar prokurorui ne vėliau kaip per dvidešimt penkias darbo dienas nuo kreipimosi gavimo dienos.
  2. Į nepilnamečio individualaus vertinimo duomenis atsižvelgiama parenkant nepilnamečiui kardomąsias ir kitas procesines prievartos priemones, priimant sprendimus dėl ikiteisminio tyrimo nutraukimo ar bylos perdavimo teismui, organizuojant proceso veiksmus su nepilnamečiu įtariamuoju ar nepilnamečiu kaltinamuoju, priimant sprendimus dėl bausmės, baudžiamojo ar auklėjamojo poveikio priemonių skyrimo nepilnamečiui.
  3. Iš esmės pasikeitus aplinkybėms, kurios sudarė nepilnamečio individualaus vertinimo turinį, ikiteisminio tyrimo pareigūnas, prokuroras ar teismas savo iniciatyva arba nepilnamečio įtariamojo arba jo gynėjo ar nepilnamečio kaltinamojo arba jo gynėjo prašymu kreipiasi dėl papildomo ar pakartotinio nepilnamečio individualaus vertinimo.
  4. Bylose, kurios tiriamos pagreitinto proceso tvarka arba kuriose priimamas teismo baudžiamasis įsakymas, taip pat bylose dėl nesunkių ar neatsargių nusikaltimų arba dėl baudžiamųjų nusižengimų nepilnamečio individualus vertinimas gali būti neatliekamas, jeigu tai neprieštarauja nepilnamečio interesams.

Papildyta straipsniu:

Nr. XIII-2335, 2019-07-16, paskelbta TAR 2019-07-26, i. k. 2019-12386

 

190 straipsnis. Akistata

  1. Į akistatą gali būti suvedami du pirmiau apklausti asmenys, kurių parodymai iš esmės prieštarauja vieni kitiems, siekiant sužinoti prieštaravimų priežastis ir juos pašalinti.
  2. Apklausiant į akistatą suvestus asmenis, turi būti laikomasi šiame Kodekse numatytų bendrųjų liudytojo ir įtariamojo apklausos taisyklių. Akistatoje, kurioje dalyvauja įtariamasis, įtariamojo prašymu turi dalyvauti jo gynėjas.

Straipsnio dalies pakeitimai:

Nr. XIII-357, 2017-05-11, paskelbta TAR 2017-05-24, i. k. 2017-08713

 

  1. Suvestų į akistatą asmenų apklausos pradžioje paklausiama, ar jie pažįsta vienas kitą ir kokie jų tarpusavio santykiai. Po to šiems asmenims iš eilės pasiūloma duoti parodymus apie tas aplinkybes, kurioms nustatyti jie suvesti į akistatą. Kai kiekvienas iš apklaustųjų davė parodymus, jiems gali būti užduodami klausimai. Jeigu apklausiamas akistatos metu asmuo pakeičia savo ankstesnius parodymus, reikia jo paklausti apie parodymų pakeitimo priežastis.
  2. Suvesti į akistatą asmenys gali užduoti vienas kitam klausimų. Suvestiems į akistatą asmenims klausimų gali užduoti ir kiti dalyvaujantys akistatoje asmenys.
  3. Paskelbti akistatos dalyvių parodymus, užfiksuotus pirmesnių apklausų protokoluose, taip pat perklausyti ir peržiūrėti tų apklausų garso ir vaizdo įrašus leidžiama tik po to, kai akistatos dalyviai davė parodymus akistatos metu ir jie surašyti į protokolą.

 

Trečiasis skirsnis. Parodymų patikrinimo veiksmai.

191 straipsnis. Parodymas atpažinti

  1. Apklaustojo asmens parodymams apie tam tikrą asmenį, daiktą ar kitokį objektą patikrinti gali būti daromas parodymas atpažinti.

Straipsnio dalies pakeitimai:

Nr. XII-2046, 2015-11-19, paskelbta TAR 2015-11-25, i. k. 2015-18709

 

  1. Atpažįstantis asmuo pirmiau turi būti apklaustas apie aplinkybes, kuriomis jis matė ar kitaip įsidėmėjo atpažintiną asmenį, daiktą ar kitokį objektą, taip pat apie žymes ir ypatybes, pagal kurias jis gali atpažinti tą asmenį, daiktą ar kitokį objektą.

 

192 straipsnis. Asmens parodymo atpažinti tvarka

  1. Atpažintinas asmuo parodomas atpažįstančiajam drauge su kitais tos pačios lyties asmenimis, pagal išorę kuo panašesniais į atpažintiną. Parodymo atpažinti protokole nurodoma visų parodomų atpažinti asmenų pavardės, vardai, gimimo metai, ūgis, kūno sudėjimas, gyvenamoji vieta, drabužiai, kuriais jie apsirengę.
  2. Parodomų atpažinti asmenų turi būti ne mažiau kaip trys. Ši taisyklė netaikoma lavono atpažinimo atvejais.
  3. Atliekant asmens parodymą atpažinti, kuriame dalyvauja įtariamasis, įtariamojo prašymu turi dalyvauti jo gynėjas.

Papildyta straipsnio dalimi:

Nr. XIII-357, 2017-05-11, paskelbta TAR 2017-05-24, i. k. 2017-08713

 

  1. Parodymo atpažinti pradžioje atpažintinam asmeniui pasiūloma užimti bet kokią vietą tarp parodomų asmenų. Tai pažymima protokole.

Straipsnio dalies numeracijos pakeitimas:

Nr. XIII-357, 2017-05-11, paskelbta TAR 2017-05-24, i. k. 2017-08713

 

  1. Parodomų asmenų grupė nufotografuojama arba kitaip vizualiai užfiksuojama.

Straipsnio dalies numeracijos pakeitimas:

Nr. XIII-357, 2017-05-11, paskelbta TAR 2017-05-24, i. k. 2017-08713

 

  1. Jeigu parodyti asmens negalima, atpažinimas gali būti daromas pagal jo nuotrauką. Ji parodoma kartu su ne mažiau kaip trimis kitų asmenų nuotraukomis. Pagal nuotraukas asmuo gali būti parodomas atpažinti ir tais atvejais, kai to reikia liudytojo ar nukentėjusiojo asmens saugumui užtikrinti.

Straipsnio dalies numeracijos pakeitimas:

Nr. XIII-357, 2017-05-11, paskelbta TAR 2017-05-24, i. k. 2017-08713

 

  1. Asmuo gali būti parodomas atpažinti ir iš vaizdo įrašo, padaryto laikantis šio straipsnio 1 ir 2 dalyse nustatytų taisyklių.

Straipsnio dalies numeracijos pakeitimas:

Nr. XIII-357, 2017-05-11, paskelbta TAR 2017-05-24, i. k. 2017-08713

 

  1. Asmenį šiame straipsnyje nustatyta tvarka taip pat gali būti pasiūloma atpažinti ir pagal kitus jutimo organais suvokiamus požymius.

Straipsnio dalies numeracijos pakeitimas:

Nr. XIII-357, 2017-05-11, paskelbta TAR 2017-05-24, i. k. 2017-08713

 

193 straipsnis. Daiktų ir kitų objektų parodymo atpažinti tvarka

  1. Daiktai ir kiti objektai parodomi atpažinti tarp kitų tos rūšies daiktų ar kitų objektų. Parodomų atpažinti daiktų ar kitų objektų turi būti ne mažiau kaip trys. Ši taisyklė netaikoma unikalių daiktų bei objektų atpažinimo atvejais.
  2. Parodomų atpažinti daiktų bei objektų požymiai aprašomi parodymo atpažinti protokole. Parodomų atpažinti daiktų bei objektų grupė nufotografuojama arba kitaip vizualiai užfiksuojama.
  3. Daiktai bei kiti objektai gali būti pateikiami atpažinti ir pagal kitus jutimo organais suvokiamus požymius.

 

194 straipsnis. Parodymas atpažinti iš kolekcijų ir kartotekų

  1. Siekiant nustatyti nežinomą įtariamąjį, daiktą ar kitą objektą, liudytojui ar nukentėjusiajam gali būti parodomos ikiteisminio tyrimo įstaigoje surinktos asmenų nuotraukų ar vaizdo įrašų kartotekos, daiktų ar kitų objektų kolekcijos.
  2. Parodymo atpažinti iš kolekcijų ir kartotekų pradžioje atpažįstantis asmuo turi būti apklaustas apie aplinkybes, kuriomis jis matė ar kitaip įsidėmėjo atpažintiną asmenį, daiktą ar kitą objektą, taip pat apie žymes ir ypatybes, pagal kurias jis gali atpažinti tą asmenį, daiktą ar kitą objektą.
  3. Parodymo atpažinti iš kolekcijų ir kartotekų eiga turi būti fotografuojama arba kitaip vizualiai fiksuojama.
  4. Jeigu atpažįstantis asmuo parodo vieną iš kartotekoje užfiksuotų asmenų, daiktų ar kitų objektų, jam pasiūloma paaiškinti, pagal kokias žymes ar ypatybes jis pažino tą asmenį, daiktą ar kitą objektą.

 

195 straipsnis. Apklausa parodymo atpažinti metu

  1. Apklausiant parodymo atpažinti metu, turi būti laikomasi šiame Kodekse numatytų bendrųjų liudytojo ir įtariamojo apklausos taisyklių.
  2. Parodžius atpažįstančiam asmeniui parinktą asmenų, daiktų ar kitų objektų grupę, pasiūloma nurodyti asmenį, daiktą ar kitą objektą, apie kurį jis davė parodymus.
  3. Jeigu atpažįstantis asmuo nurodo vieną iš parodytų asmenų, daiktų ar kitų objektų, jam pasiūloma paaiškinti, pagal kokias žymes ar ypatybes jis tą asmenį, daiktą ar kitą objektą pažino.
  4. Jeigu atpažįstantis asmuo pareiškia, kad pateiktoje atpažinti grupėje nėra to asmens, daikto ar kito objekto, apie kurį jis davė parodymus, jam pasiūloma paaiškinti, kuo skiriasi jo parodymuose minėtas asmuo, daiktas ar kitas objektas nuo parodytųjų atpažinti.

 

196 straipsnis. Parodymų patikrinimas vietoje

  1. Siekiant patikrinti ar patikslinti liudytojo, nukentėjusiojo ar įtariamojo parodymus dėl įvykio vietos arba situacijos, įvykio dalyvių veiksmų ar kitų aplinkybių, turinčių reikšmės nusikalstamai veikai ištirti, galima atvykti su asmeniu, kurio parodymai tikrinami ar tikslinami, į šio asmens nurodytą vietą ir sugretinti parodymus su aplinkybėmis vietoje.
  2. Asmuo, kurio parodymai tikrinami ar tikslinami, savarankiškai parodo vietą, apie kurią davė parodymus, paaiškina savo ankstesnius parodymus akivaizdžiai juos susiedamas su aplinkybėmis vietoje ir atsako į užduodamus klausimus. Parodymų patikrinimo vietoje metu turi būti laikomasi šiame Kodekse numatytų bendrųjų liudytojo ir įtariamojo apklausos taisyklių. Atliekant parodymų patikrinimą vietoje, kuriame dalyvauja įtariamasis, įtariamojo prašymu turi dalyvauti jo gynėjas.

Straipsnio dalies pakeitimai:

Nr. XIII-357, 2017-05-11, paskelbta TAR 2017-05-24, i. k. 2017-08713

 

  1. Pagal apklausiamo asmens parodymus gali būti atkuriama įvykio situacija ir šis asmuo gali pademonstruoti parodymuose minimus veiksmus.
  2. Jeigu tikrinant parodymus vietoje randama kokių nors objektų, galinčių turėti reikšmės nusikalstamai veikai ištirti, jie turi būti paimami ir šis faktas nurodomas parodymų patikrinimo vietoje protokole.

 

197 straipsnis. Eksperimentas

  1. Liudytojų, nukentėjusiųjų, įtariamųjų parodymams ar versijoms patikrinti galima atkurti tiriamo įvykio situaciją, aplinką, asmenų veiksmus ar kitas aplinkybes ir atlikti reikiamus bandymus.
  2. Eksperimente, kuriame dalyvauja įtariamasis, įtariamojo prašymu turi dalyvauti jo gynėjas.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. XIII-357, 2017-05-11, paskelbta TAR 2017-05-24, i. k. 2017-08713

 

Ketvirtasis skirsnis. Proceso veiksmų su nukentėjusiuoju ar liudytoju, kuriems taikomas anonimiškumas, ypatumai.

198 straipsnis. Nukentėjusiojo ar liudytojo teisė prašyti taikyti anonimiškumą

  1. Nukentėjusysis ar liudytojas šio Kodekso nustatyta tvarka gali prašyti prokurorą ar ikiteisminio tyrimo pareigūną taikyti jam anonimiškumą.
  2. Prokuroras ar ikiteisminio tyrimo pareigūnas, kai tam yra pagrindas, taiko nukentėjusiajam ar liudytojui anonimiškumą, taip pat imasi šiame Kodekse nustatytų priemonių nukentėjusiojo ar liudytojo, kuriam taikomas anonimiškumas, asmens tapatybę nurodančių duomenų slaptumui užtikrinti.
  3. Prokuroras ar ikiteisminio tyrimo pareigūnas, turėdamas duomenų, kad yra šio Kodekso 199 straipsnyje numatyti anonimiškumo taikymo pagrindai, anonimiškumą gali taikyti savo iniciatyva.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. XI-1200, 2010-12-02, Žin., 2010, Nr. 145-7440 (2010-12-11)

 

199 straipsnis. Anonimiškumo taikymo nukentėjusiajam ir liudytojui pagrindai

  1. Nukentėjusiajam ir liudytojui anonimiškumas gali būti taikomas, jeigu:

1) gresia realus pavojus nukentėjusiojo, liudytojo ar jų šeimos narių arba artimųjų giminaičių gyvybei, sveikatai, laisvei ar turtui, taip pat tarnybos, verslo ar kitiems teisėtiems interesams;

2) nukentėjusiojo ar liudytojo parodymai yra svarbūs baudžiamajame procese;

3) nukentėjusysis ar liudytojas dalyvauja procese dėl labai sunkaus, sunkaus ar apysunkio nusikaltimo.

  1. Nukentėjusiajam ar liudytojui anonimiškumas taikomas, jeigu yra visi šiame straipsnyje išvardyti pagrindai.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. X-1236, 2007-06-28, Žin., 2007, Nr. 81-3312 (2007-07-21)

Nr. XI-1200, 2010-12-02, Žin., 2010, Nr. 145-7440 (2010-12-11)

 

1991 straipsnis. Dalinis anonimiškumas

  1. Kai yra šio Kodekso 199 straipsnyje numatyti pagrindai, taip pat kitais atvejais, kai yra duomenų, kad tam tikrų liudytojo ar nukentėjusiojo duomenų atskleidimas gali turėti neigiamų padarinių jų, jų šeimos narių ar artimųjų giminaičių teisėms ir teisėtiems interesams ir šių teisių ir interesų apsaugai užtikrinti pakanka dalies duomenų apie liudytoją ar nukentėjusįjį slaptumo, gali būti taikomas dalinis anonimiškumas.
  2. Kai yra šio straipsnio 1 dalyje nurodytos aplinkybės, prokuroras ar ikiteisminio tyrimo pareigūnas nutarimu taikyti dalinį anonimiškumą nustato įslaptinamų duomenų apimtį. Gali būti įslaptinami liudytojo ar nukentėjusiojo vardas ir pavardė, gimimo data, asmens kodas, gyvenamosios vietos adresas, profesija, darbo ar mokymosi vieta, giminystės ryšiai, taip pat kiti liudytojo ar nukentėjusiojo duomenys (išskyrus duomenis apie liudytojo ar nukentėjusiojo santykius su įtariamuoju), kurių įslaptinimas yra grindžiamas šio straipsnio 1 dalyje nurodytomis aplinkybėmis.
  3. Nukentėjusysis ir liudytojas, kuriems taikomas dalinis anonimiškumas įslaptinant jų vardą ir pavardę, tyrimo veiksmų ir kituose bylos dokumentuose įvardijamas numeriu.
  4. Dalinio anonimiškumo taikymo atvejais tyrimo veiksmai atliekami ir bylos dokumentai surašomi bendra šio Kodekso nustatyta tvarka, įslaptinti duomenys surašomi, saugomi ir naudojami šio Kodekso 201 straipsnyje nustatyta tvarka, išskyrus šiame straipsnyje nustatytas išimtis.

Kodeksas papildytas straipsniu :

Nr. XI-1200, 2010-12-02, Žin., 2010, Nr. 145-7440 (2010-12-11)

 

200 straipsnis. Nukentėjusiojo ar liudytojo anonimiškumo nustatymo tvarka

  1. Nukentėjusysis ar liudytojas prieš apklausą gali prašyti taikyti anonimiškumą.
  2. Nustatęs, kad yra pagrindas taikyti anonimiškumą, prokuroras ar ikiteisminio tyrimo pareigūnas dar turi patikrinti, ar nukentėjusysis bei liudytojas:

1) neturi fizinių ar psichinių trūkumų, dėl kurių negalėtų teisingai suvokti turinčių bylai reikšmės dalykų ir duoti apie juos teisingų parodymų;

2) nebuvo anksčiau teisti už melagingų parodymų davimą;

3) dėl asmeninių arba savanaudiškų motyvų gali duoti melagingus parodymus prieš įtariamąjį.

  1. Jeigu yra pagrindas taikyti anonimiškumą ir nėra šio straipsnio 2 dalyje numatytų aplinkybių, prokuroras ar ikiteisminio tyrimo pareigūnas priima motyvuotą nutarimą taikyti anonimiškumą. Ikiteisminio tyrimo pareigūno nutarimą turi patvirtinti prokuroras.
  2. Nutarimas taikyti anonimiškumą laikomas atskirai nuo bylos ir saugomas šio Kodekso 201 straipsnio 2 dalyje nustatyta tvarka.

 

201 straipsnis. Tyrimo veiksmų ir kitų bylos dokumentų turinio ypatumai, kai nukentėjusiajam ir liudytojui taikomas anonimiškumas

  1. Nukentėjusysis ir liudytojas, kuriems taikomas anonimiškumas, tyrimo veiksmų ir kituose bylos dokumentuose įvardijamas numeriu.
  2. Tikrieji asmens tapatybės duomenys surašomi specialiame tyrimo veiksmo protokolo priede. Šis priedas laikomas voke. Prokuroras ar ikiteisminio tyrimo pareigūnas voką užantspauduoja, pasirašo ir saugo atskirai nuo baudžiamosios bylos. Su voke esančiu specialiu tyrimo veiksmo protokolo priedu gali susipažinti prokuroras ar ikiteisminio tyrimo pareigūnas, ar ikiteisminio tyrimo teisėjas. Susipažinę su dokumentu, šie asmenys voką vėl užantspauduoja ir pasirašo.
  3. Vokas saugomas pas prokurorą ar bylą tiriančioje ikiteisminio tyrimo įstaigoje. Teismui pareikalavus, vokas perduodamas tiesiogiai teisėjui.
  4. Anonimiškumo taikymo atvejais tyrimo veiksmo protokolą, nutarimą ar kitokį bylos dokumentą surašo ir jį pasirašo tą veiksmą atlikęs, nutarimą ar kitokį bylos dokumentą surašęs prokuroras ar ikiteisminio tyrimo pareigūnas, ar ikiteisminio tyrimo teisėjas. Po kiekvieno tyrimo veiksmo atlikimo ar nutarimo priėmimo šio straipsnio 2 dalyje nurodytame specialiame protokolo priede pažymima, kad nukentėjusysis ar liudytojas susipažino su tyrimo veiksmo protokolu ir nutarimu. Tai jie patvirtina savo parašais.
  5. Tyrimo veiksmų protokoluose, nutarimuose, nutartyse bei kituose bylos dokumentuose nerašoma informacija, iš kurios būtų galima nustatyti tyrimo veiksme dalyvavusio ar kitame dokumente paminėto nukentėjusiojo ar liudytojo, kuriam taikomas anonimiškumas, asmens tapatybę.

 

202 straipsnis. Atsakomybė už nukentėjusiajam ar liudytojui taikomo anonimiškumo atskleidimą

Nukentėjusiojo ir liudytojo asmens tapatybę nurodantys duomenys, įforminti ir įslaptinti šio Kodekso 201 straipsnyje nustatyta tvarka, sudaro valstybės paslaptį. Susipažinti su tapatybę nurodančiais duomenimis turi teisę tik byloje dalyvaujantis prokuroras, ikiteisminio tyrimo pareigūnas ir teisėjas. Už įslaptintų duomenų paskelbimą jie atsako pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 125 straipsnį.

 

203 straipsnis. Ikiteisminio tyrimo teisėjo atliekama nukentėjusiojo ar liudytojo, kuriems taikomas anonimiškumas, apklausa

  1. Ikiteisminio tyrimo teisėjas nukentėjusįjį ar liudytoją, kuriems taikomas anonimiškumas, apklausia vadovaudamasis šio Kodekso 183 ir 184 straipsniuose nustatytomis taisyklėmis su išimtimis, kurias nustato šis straipsnis.
  2. Nukentėjusysis ar liudytojas, kuriems taikomas anonimiškumas, apklausiami sudarius akustines ir vizualines kliūtis, trukdančias nustatyti apklausiamo asmens tapatybę, arba šio straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka.
  3. Ikiteisminio tyrimo teisėjas gali pripažinti, kad apklausa turi būti atliekama gynėjui ir įtariamajam nedalyvaujant apklausos vietoje. Tokiu atveju ikiteisminio tyrimo teisėjas, apklausęs asmenį, su gautais parodymais supažindina gynėją ir įtariamąjį. Po to gynėjas ir įtariamasis turi teisę per ikiteisminio tyrimo teisėją užduoti klausimus nukentėjusiajam ar liudytojui. Jeigu iš užduotų klausimų būtų galima atskleisti apklausiamo asmens anonimiškumą, ikiteisminio tyrimo teisėjas turi teisę klausimų nepateikti arba juos performuluoti. Atsakymai į gynėjo ir įtariamojo klausimus įrašomi į apklausos protokolą. Su juo po apklausos gynėjas turi teisę susipažinti.
  4. Nukentėjusiojo ar liudytojo, kuriems taikomas anonimiškumas, apklausoje gali dalyvauti prokuroras.

 

204 straipsnis. Nukentėjusiojo ar liudytojo, kuriems taikomas anonimiškumas, parodymo atpažinti ir akistatos ypatumai

  1. Jeigu atpažįstantysis yra asmuo, kuriam taikomas anonimiškumas, parodymas atpažinti atliekamas sudarant akustines ir vizualines kliūtis, trukdančias nustatyti atpažįstančio asmens tapatybę.
  2. Jeigu suvedamam į akistatą asmeniui taikomas anonimiškumas, akistata daroma naudojant šio straipsnio 1 dalyje numatytas priemones.

 

Penktasis skirsnis. Objektų tyrimas ir apžiūra.

205 straipsnis. Objektų tyrimo tvarka

  1. Siekiant surasti nusikalstamos veikos pėdsakus ir kitus objektus, turinčius reikšmės tyrimui, nustatyti įvykio situaciją ir kitas reikšmingas bylai aplinkybes, atliekamas įvykio vietos, žmogaus kūno, lavono, vietovės, patalpų, dokumentų ir kitokių objektų tyrimas.
  2. Daiktai, dokumentai ir kitokie objektai tiriami jų radimo vietoje. Daiktai, dokumentai ar kitokie objektai, kuriems ištirti reikia daug laiko arba kuriuos būtina tirti techninėmis priemonėmis, gali būti tiriami laboratorijoje arba kitoje vietoje, kur yra tam reikalingos sąlygos.
  3. Objektų tyrimą atlieka specialistai. Specialistui, kuris nėra ikiteisminio tyrimo įstaigos pareigūnas, užduotis atlikti objektų tyrimą duodama raštu.

 

206 straipsnis. Tam tikrų objektų tyrimo ypatumai

  1. Žmogaus kūno ir lavono tyrimą atlieka teismo medikas ar kitas gydytojas.
  2. Asmens psichinės būklės tyrimą atlieka teismo psichiatras, teismo psichologas.
  3. Oficialiai palaidotas lavonas gali būti iškastas (ekshumuotas) tik tuo atveju, kai yra priimta ikiteisminio tyrimo teisėjo nutartis. Ekshumuotą lavoną turi atpažinti jį pažinoję asmenys arba kitaip nustatoma jo tapatybė. Ekshumacijoje turi teisę dalyvauti mirusiojo šeimos nariai ar artimieji giminaičiai.
  4. Asmens būsto ar tarnybinių patalpų, kurios nėra įvykio vieta, tyrimas gali būti atliekamas tik būsto savininko ar įmonės, įstaigos, organizacijos atstovo sutikimu arba ikiteisminio tyrimo teisėjo nutartimi. Tokiame tyrime turi teisę dalyvauti būsto savininkas ar pilnametis jo šeimos narys arba įmonės, įstaigos, organizacijos atstovas.

 

207 straipsnis. Apžiūra

  1. Turinčius reikšmės nusikalstamai veikai ištirti daiktus ar kitus objektus, kurių nereikia tirti šio Kodekso 205 straipsnyje nustatyta tvarka, apžiūri prokuroras, ikiteisminio tyrimo pareigūnas ar specialistas.
  2. Dėl apžiūros surašomas protokolas. Apžiūros protokole smulkiai aprašomi apžiūrėti objektai, nurodomi jų požymiai, turintys reikšmės nusikalstamos veikos aplinkybėms nustatyti. Apžiūrimi daiktai kiek galima nufotografuojami arba nufilmuojami.

 

Šeštasis skirsnis. Ekspertizė.

208 straipsnis. Ekspertizės skyrimo pagrindai

Ekspertizė skiriama tais atvejais, kai ikiteisminio tyrimo teisėjas ar teismas nusprendžia, jog nusikalstamos veikos aplinkybėms nustatyti būtina atlikti specialų tyrimą, kuriam reikalingos mokslo, technikos, meno ar kitos specialios žinios.

 

209 straipsnis. Ekspertizės skyrimo tvarka

  1. Prokuroras, pripažinęs būtinumą skirti ekspertizę, raštu apie tai praneša įtariamajam, jo gynėjui ir kitiems ekspertizės rezultatais suinteresuotiems proceso dalyviams ir nurodo terminą, per kurį šie asmenys gali pateikti prašymus dėl klausimų ekspertui, dėl konkretaus eksperto skyrimo ir pateikti papildomą medžiagą ekspertizei. Jeigu įtariamasis yra ne Lietuvos Respublikos teritorijoje, pranešimas dėl ekspertizės dėl nusikaltimo, už kurį numatyta atsakomybė Lietuvos Respublikos tarptautinių sutarčių ir Baudžiamojo kodekso 7 straipsnio pagrindais, arba dėl nusikaltimo, kuriuo padaryta didelės žalos, siunčiamas Lietuvos Respublikos tarptautinėse sutartyse numatytoms centrinėms susižinojimo įstaigoms užsienio valstybėje. Po to prokuroras su pareiškimu dėl ekspertizės kreipiasi į ikiteisminio tyrimo teisėją. Prie pareiškimo pridedami proceso dalyvių prašymai arba jame nurodoma, kad prašymų negauta.

Straipsnio dalies pakeitimai:

Nr. XIII-696, 2017-10-19, paskelbta TAR 2017-10-25, i. k. 2017-16806

 

  1. Ikiteisminio tyrimo teisėjas, nusprendęs, jog būtina skirti ekspertizę, priima nutartį skirti ekspertizę, o nusprendęs, jog ekspertizės skirti nebūtina, – nutartį atsisakyti skirti ekspertizę.
  2. Nutartyje skirti ekspertizę nurodoma: nusikalstamos veikos aplinkybės; pagrindas ekspertizei skirti; atlikti ekspertizę paskiriama ekspertizės įstaiga arba ekspertas; klausimai ekspertui; ekspertui pateikiama medžiaga.
  3. Nutartis skirti ekspertizę nusiunčiama į ekspertizės įstaigą arba įteikiama ekspertui. Ekspertizės įstaigose ekspertizės atliekamos laikantis šių įstaigų nuostatuose nustatytos tvarkos.

 

210 straipsnis. Pavedimas asmeniui, neįtrauktam į ekspertų sąrašą, atlikti ekspertizę

  1. Jeigu ekspertizė pavedama atlikti asmeniui, neįtrauktam į ekspertų sąrašą, ikiteisminio tyrimo teisėjas pakviečia prokuroro pasiūlytą asmenį, įsitikina jo asmens tapatybe, specialybe ir kompetentingumu, išsiaiškina jo santykius su įtariamuoju ir kitais proceso dalyviais, taip pat patikrina, ar nėra pagrindo ekspertą nušalinti.
  2. Į ekspertų sąrašą neįtraukti asmenys šaukiami ekspertais tik savanoriško susitarimo pagrindu.
  3. Prieš skirdamas ekspertizę, ikiteisminio tyrimo teisėjas išaiškina asmeniui, neįtrauktam į ekspertų sąrašą, eksperto teises ir pareigas, priima jo priesaiką ir įspėja jį dėl atsakomybės pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 235 straipsnį už melagingos išvados pateikimą. Asmuo, skiriamas ekspertu, prisiekia ir po priesaikos tekstu pasirašo, išskyrus atvejus, kai jis prisiekia naudojant informacines ir elektroninių ryšių technologijas (per vaizdo konferencijas). Prisiekiantis asmuo turi teisę pasirinkti vieną iš šių priesaikos tekstų:

1) „Aš, (vardas, pavardė), prisiekiu sąžiningai atlikti eksperto pareigas. Tepadeda man Dievas.“;

2) „Aš, (vardas, pavardė), prisiekiu sąžiningai atlikti eksperto pareigas.“

Straipsnio dalies pakeitimai:

Nr. XIV-270, 2021-04-22, paskelbta TAR 2021-04-29, i. k. 2021-09125

 

Straipsnio pakeitimai:

Nr. X-418, 2005-11-22, Žin., 2005, Nr. 143-5180 (2005-12-08)

 

211 straipsnis. Proceso dalyvių supažindinimas su ekspertizės aktu

  1. Ekspertizės aktas pateikiamas prokurorui, kurio prašymu buvo atlikta ekspertizė.
  2. Gavęs ekspertizės aktą, prokuroras apie tai raštu praneša įtariamajam, jo gynėjui ir kitiems proceso dalyviams, kurių prašymu buvo skirta ekspertizė arba kurie buvo pateikę prašymų skiriant ekspertizę, ir nurodo, kur ir kada galima susipažinti su ekspertizės aktu. Dėl susipažinimo su ekspertizės aktu surašomas protokolas.

 

XV skyrius. Ikiteisminio tyrimo nutraukimas.

212 straipsnis. Ikiteisminio tyrimo nutraukimo atvejai

Ikiteisminis tyrimas nutraukiamas:

1) kai ikiteisminio tyrimo metu paaiškėja, kad yra šio Kodekso 3 ar 32 straipsnyje numatytų aplinkybių;

2) kai ikiteisminio tyrimo metu nesurenkama pakankamai duomenų, pagrindžiančių įtariamojo kaltę dėl nusikalstamos veikos padarymo;

3) kai remiantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 36 straipsniu pripažįstama, jog asmuo ar jo padaryta veika dėl aplinkybių pasikeitimo tapo nepavojingi;

4) kai remiantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 37 straipsniu pripažįstama, kad nusikalstama veika yra mažareikšmė;

5) kai įtariamasis ir nukentėjusysis susitaiko Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 38 straipsnyje numatytais atvejais;

6) kai įtariamasis perduodamas asmeniui, kuris vertas teismo pasitikėjimo, pagal laidavimą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 40 straipsnyje numatytais atvejais;

7) kai įtariamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 39(1) straipsnyje nurodytomis sąlygomis padeda atskleisti organizuotos grupės ar nusikalstamo susivienijimo padarytas nusikalstamas veikas;

71) kai įtariamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 392 straipsnyje nurodytomis sąlygomis padeda atskleisti kito asmens padarytą veiką;

Papildyta straipsnio punktu:

Nr. XIII-1845, 2018-12-20, paskelbta TAR 2018-12-28, i. k. 2018-21875

 

8) kai yra Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 93 straipsnyje, 114 straipsnio 3 dalyje, 118 straipsnio 2 dalyje, 119 straipsnio 3 ir 4 dalyse, 147 straipsnio 3 dalyje, 1471 straipsnio 3 dalyje, 1472 straipsnio 2 dalyje, 157 straipsnio 3 dalyje, 1891 straipsnio 2 dalyje, 226 straipsnio 6 dalyje, 227 straipsnio 6 dalyje, 259 straipsnio 3 dalyje, 291 straipsnio 2 ir 3 dalyse numatyti atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės sąlygos ir pagrindai;

Straipsnio punkto pakeitimai:

Nr. XIII-1845, 2018-12-20, paskelbta TAR 2018-12-28, i. k. 2018-21875

Nr. XIII-3351, 2020-11-05, paskelbta TAR 2020-11-18, i. k. 2020-24236

Nr. XIV-1118, 2022-05-24, paskelbta TAR 2022-06-01, i. k. 2022-11876

 

9) dėl atskirų veikų, kelių nusikalstamų veikų padarymo, kai yra šio Kodekso 213 straipsnyje numatytos sąlygos;

10) šio Kodekso 215 straipsnyje numatytu atveju dėl pernelyg ilgos ikiteisminio tyrimo trukmės.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. IX-1496, 2003-04-10, Žin., 2003, Nr. 38-1734 (2003-04-24)

Nr. X-1236, 2007-06-28, Žin., 2007, Nr. 81-3312 (2007-07-21)

Nr. XI-1200, 2010-12-02, Žin., 2010, Nr. 145-7440 (2010-12-11)

Nr. XI-1473, 2011-06-21, Žin., 2011, Nr. 81-3960 (2011-07-05)

Nr. XI-1478, 2011-06-21, Žin., 2011, Nr. 81-3965 (2011-07-05)

Nr. XI-2199, 2012-06-30, Žin., 2012, Nr. 82-4277 (2012-07-13)

 

213 straipsnis. Ikiteisminio tyrimo nutraukimas kelių nusikalstamų veikų padarymo atveju

Kai asmuo įtariamas padaręs kelias nusikalstamas veikas, iš kurių viena ar kelios yra baudžiamieji nusižengimai ar nesunkūs nusikaltimai, o kita ar kitos – sunkūs ar labai sunkūs nusikaltimai, prokuroras gali nutraukti ikiteisminį tyrimą dėl baudžiamųjų nusižengimų ir nesunkių nusikaltimų. Šį sprendimą prokuroras gali priimti, jei manoma, kad tokiu atveju procesas dėl sunkių ar labai sunkių nusikaltimų galės vykti sparčiau. Ikiteisminis tyrimas dėl baudžiamųjų nusižengimų ir nesunkių nusikaltimų negali būti nutrauktas, jei šiomis veikomis yra padaryta žalos ir dėl jos atlyginimo pareikštas civilinis ieškinys.

 

214 straipsnis. Ikiteisminio tyrimo nutraukimo tvarka

  1. Šio Kodekso 212 straipsnio 1 ir 2 punktuose numatytais atvejais ikiteisminį tyrimą nutraukia prokuroras nutarimu arba ikiteisminio tyrimo teisėjas nutartimi.
  2. Šio Kodekso 212 straipsnio 3–9 punktuose numatytais atvejais ikiteisminis tyrimas nutraukiamas ikiteisminio tyrimo teisėjo sprendimu, kuris patvirtina prokuroro nutarimą dėl ikiteisminio tyrimo nutraukimo.
  3. Apie ikiteisminio tyrimo nutraukimą ar ikiteisminio tyrimo teisėjo sprendimą nepatvirtinti prokuroro nutarimo dėl ikiteisminio tyrimo nutraukimo pranešama įtariamajam, jo atstovui, gynėjui, nukentėjusiajam, civiliniam ieškovui, civiliniam atsakovui ir jų atstovams įteikiant ar išsiunčiant sprendimų nuorašus.

Straipsnio dalies pakeitimai:

Nr. XII-2194, 2015-12-17, paskelbta TAR 2015-12-30, i. k. 2015-20993

 

  1. Šio straipsnio 1 dalyje numatytas nutarimas gali būti skundžiamas aukštesniajam prokurorui, kuris privalo išnagrinėti skundą ne vėliau kaip per dvidešimt dienų nuo jo gavimo. Jei aukštesnysis prokuroras atsisako patenkinti skundą, šis jo nutarimas gali būti skundžiamas ikiteisminio tyrimo teisėjui. Ikiteisminio tyrimo teisėjo sprendimas dėl skundo, taip pat šio straipsnio 2 dalyje numatytas ikiteisminio tyrimo teisėjo sprendimas gali būti skundžiami šio Kodekso X dalyje nustatyta tvarka.
  2. Skundai dėl prokuroro nutarimo gali būti paduodami per dvidešimt dienų nuo nutarimo ar nutarties nuorašo gavimo dienos. Turintys teisę paduoti skundą asmenys, kurie dėl svarbių priežasčių praleido apskundimo terminą, turi teisę prašyti turinčio įgaliojimus nagrinėti skundą aukštesniojo prokuroro arba teismo atnaujinti praleistą terminą. Prašymas atnaujinti minėtą terminą negali būti paduodamas praėjus daugiau kaip šešiems mėnesiams nuo nutarimo ar nutarties nuorašo gavimo dienos.
  3. Jeigu ikiteisminio tyrimo medžiagoje yra duomenų apie administracinį nusižengimą ar kituose teisės aktuose numatytą nusižengimą, prokuroras nutarimu nutraukti ikiteisminį tyrimą perduoda šią medžiagą spręsti Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekse ar kituose teisės aktuose nustatyta tvarka.

TAR pastaba. 214 straipsnio 6 dalies nuostatos taikomos ir tais atvejais, kai yra duomenų apie administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekse, patvirtintame 1984 m. įstatymu Nr. X-4449.

Straipsnio dalies pakeitimai:

Nr. XII-2710, 2016-11-03, paskelbta TAR 2016-11-09, i. k. 2016-26495

 

  1. Asmeniui, pagal kurio skundą, pareiškimą ar pranešimą pradėtas ikiteisminis tyrimas, pranešama apie sprendimą nutraukti bylą.
  2. Europos deleguotasis prokuroras ar Europos prokuroras, nutraukdamas ikiteisminį tyrimą, vadovaujasi Reglamente (ES) 2017/1939 nustatytomis taisyklėmis ir šio Kodekso 212, 213, 214 straipsniuose nustatyta tvarka.

Papildyta straipsnio dalimi:

Nr. XIII-3051, 2020-06-11, paskelbta TAR 2020-06-22, i. k. 2020-13619

 

Straipsnio pakeitimai:

Nr. X-1236, 2007-06-28, Žin., 2007, Nr. 81-3312 (2007-07-21)

Nr. XI-1478, 2011-06-21, Žin., 2011, Nr. 81-3965 (2011-07-05)

Nr. XI-2407, 2012-11-13, Žin., 2012, Nr. 136-6961 (2012-11-24)

 

215 straipsnis. Ikiteisminio tyrimo nutraukimas dėl pernelyg ilgos ikiteisminio tyrimo trukmės

  1. Jei per šešis mėnesius po pirmosios įtariamojo apklausos ikiteisminis tyrimas nebaigiamas, įtariamasis, jo atstovas ar gynėjas gali paduoti skundą ikiteisminio tyrimo teisėjui dėl ikiteisminio tyrimo vilkinimo.
  2. Skundui nagrinėti ikiteisminio tyrimo teisėjas surengia posėdį, į kurį kviečiami įtariamasis ar jo gynėjas ir prokuroras.
  3. Išnagrinėjęs skundą, ikiteisminio tyrimo teisėjas priima vieną iš šių nutarčių:

1) skundą atmesti;

2) įpareigoti prokurorą užbaigti ikiteisminį tyrimą per nustatytą terminą;

3) ikiteisminį tyrimą nutraukti.

  1. Ikiteisminio tyrimo teisėjo nutartis gali būti apskųsta šio Kodekso 65 straipsnyje nustatyta tvarka. Jei skundas atmetamas, pakartotinį skundą šio straipsnio 1 dalyje nurodyti proceso dalyviai gali paduoti ne anksčiau kaip praėjus trims mėnesiams po ankstesnio skundo išnagrinėjimo.
  2. Per ikiteisminio tyrimo teisėjo nustatytą terminą prokuroras privalo užbaigti ikiteisminį tyrimą ir surašyti kaltinamąjį aktą arba surašyti nutarimą dėl ikiteisminio tyrimo nutraukimo. Prokuroras gali kreiptis į ikiteisminio tyrimo teisėją, prašydamas pratęsti ikiteisminiam tyrimui užbaigti nustatytą terminą. Termino pratęsimo klausimas sprendžiamas posėdyje, į kurį kviečiami šio straipsnio 2 dalyje nurodyti proceso dalyviai.

 

216 straipsnis. Nutarimo nutraukti ikiteisminį tyrimą turinys

  1. Nutarime nutraukti ikiteisminį tyrimą išdėstoma nusikalstamos veikos esmė, tyrimo nutraukimo pagrindai ir motyvai.
  2. Nutarime turi būti šio Kodekso 94 straipsnyje nustatyta tvarka išspręstas daiktų, turinčių reikšmės nusikalstamai veikai ištirti, klausimas. Be to, nutarime nurodoma, kad panaikinama kardomoji priemonė, taip pat civilinio ieškinio, turto konfiskavimo ir išplėstinio turto konfiskavimo užtikrinimo priemonės.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. XI-1200, 2010-12-02, Žin., 2010, Nr. 145-7440 (2010-12-11)

 

217 straipsnis. Nutraukto ikiteisminio tyrimo atnaujinimo tvarka

  1. Pagal proceso dalyvių skundus ar savo iniciatyva prokuroras gali atnaujinti ikiteisminį tyrimą, jei tam yra pagrindas. Ikiteisminis tyrimas atnaujinamas prokuroro nutarimu, panaikinus nutarimą nutraukti ikiteisminį tyrimą.
  2. Ikiteisminis tyrimas gali būti atnaujintas, kai paaiškėja esminės aplinkybės, turinčios reikšmės bylai išspręsti teisingai, kurios nebuvo nustatytos priimant sprendimą nutraukti ikiteisminį tyrimą.
  3. Ikiteisminis tyrimas, kuris buvo nutrauktas šio Kodekso 212 straipsnio 3–9 punktuose numatytais atvejais, atnaujinamas, kai ikiteisminio tyrimo teisėjas patvirtina prokuroro nutarimą atnaujinti nutrauktą ikiteisminį tyrimą. Ikiteisminio tyrimo teisėjo nutartis atsisakyti patvirtinti prokuroro nutarimą atnaujinti nutrauktą ikiteisminį tyrimą gali būti skundžiama šio Kodekso X dalyje nustatyta tvarka.
  4. Jeigu įtariamasis, dėl kurio padarytos veikos ikiteisminis tyrimas buvo nutrauktas šio Kodekso 212 straipsnio 5 punkte numatytu atveju, per vienerius metus nuo ikiteisminio tyrimo nutraukimo padaro naują nusikalstamą veiką, prokuroras Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 38 straipsnio 3 dalyje nurodytomis sąlygomis gali, o to paties straipsnio 4 dalyje nurodytomis sąlygomis privalo priimti nutarimą atnaujinti nutrauktą ikiteisminį tyrimą.
  5. Jeigu įtariamasis, dėl kurio padarytos veikos ikiteisminis tyrimas buvo nutrauktas šio Kodekso 212 straipsnio 6 punkte numatytu atveju, kol nesibaigė laidavimo terminas, padaro naują nusikalstamą veiką arba jeigu laiduotojas atsisako laidavimo, prokuroras Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 40 straipsnio 6 ir 7 dalyse nurodytomis sąlygomis gali, o to paties straipsnio 8 dalyje nurodytomis sąlygomis privalo priimti nutarimą atnaujinti nutrauktą ikiteisminį tyrimą.
  6. Jeigu įtariamasis, dėl kurio padarytos veikos ikiteisminis tyrimas buvo nutrauktas šio Kodekso 212 straipsnio 7 punkte numatytu atveju, tolesnio proceso metu vengia duoti parodymus, prokuroras gali priimti nutarimą atnaujinti nutrauktą ikiteisminį tyrimą.
  7. Jeigu įtariamasis, dėl kurio padarytos nusikalstamos veikos ikiteisminis tyrimas buvo nutrauktas šio Kodekso 212 straipsnio 71 punkte numatytu atveju, per vienerius metus nuo ikiteisminio tyrimo nutraukimo padaro naują nusikalstamą veiką, prokuroras Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 392 straipsnio 3 dalyje nurodytomis sąlygomis gali, o to paties straipsnio 4 dalyje nurodytomis sąlygomis privalo priimti nutarimą atnaujinti nutrauktą ikiteisminį tyrimą.

Papildyta straipsnio dalimi:

Nr. XIII-1845, 2018-12-20, paskelbta TAR 2018-12-28, i. k. 2018-21875

 

  1. Apie ikiteisminio tyrimo atnaujinimą pranešama įtariamajam, jo atstovui, gynėjui, nukentėjusiajam, civiliniam ieškovui, civiliniam atsakovui ir jų atstovams. Šie asmenys turi teisę apskųsti sprendimą dėl nutraukto ikiteisminio tyrimo atnaujinimo. Apie atsisakymą atnaujinti nutrauktą ikiteisminį tyrimą pranešama skundą padavusiam proceso dalyviui, kuris tokį sprendimą gali apskųsti. Skundai paduodami ir nagrinėjami šio Kodekso 63, 64 ir 65 straipsniuose nustatyta tvarka.

Straipsnio dalies numeracijos pakeitimas:

Nr. XIII-1845, 2018-12-20, paskelbta TAR 2018-12-28, i. k. 2018-21875

 

  1. Europos deleguotasis prokuroras ar Europos prokuroras, atnaujindamas ikiteisminį tyrimą, vadovaujasi Reglamente (ES) 2017/1939 nustatytomis taisyklėmis ir šio straipsnio nuostatomis.

Papildyta straipsnio dalimi:

Nr. XIII-3051, 2020-06-11, paskelbta TAR 2020-06-22, i. k. 2020-13619

 

Straipsnio pakeitimai:

Nr. IX-1496, 2003-04-10, Žin., 2003, Nr. 38-1734 (2003-04-24)

Nr. X-1236, 2007-06-28, Žin., 2007, Nr. 81-3312 (2007-07-21)

Nr. XI-1478, 2011-06-21, Žin., 2011, Nr. 81-3965 (2011-07-05)

 

XVI skyrius. Ikiteisminio tyrimo pabaiga kaltinamojo akto surašymu.

218 straipsnis. Ikiteisminio tyrimo pabaiga

  1. Prokuroras, įsitikinęs, kad ikiteisminio tyrimo metu surinkta pakankamai duomenų, pagrindžiančių įtariamojo kaltę dėl nusikalstamos veikos padarymo, paskelbia įtariamajam, o jo gynėjui, nukentėjusiajam, civiliniam ieškovui, civiliniam atsakovui ir jų atstovams praneša, kad ikiteisminis tyrimas baigtas ir jie turi teisę susipažinti su ikiteisminio tyrimo medžiaga ir pateikti prašymus papildyti ikiteisminį tyrimą. Jeigu procese yra daug nukentėjusiųjų ar civilinių ieškovų, apie ikiteisminio tyrimo pabaigą jiems gali būti pranešama specialiame interneto tinklalapyje ir proceso dalyvių nurodytais elektroninio pašto adresais.
  2. Kai yra šio Kodekso 273 straipsnio 1 dalyje numatytos sąlygos, įtariamajam ir jo gynėjui taip pat pranešama, kad įtariamasis iki kaltinamojo akto surašymo gali raštu pareikšti, jog sutinka su įtarimu ir sutinka, kad bylą nagrinėjant teisme būtų atliekamas šio Kodekso 273 straipsnyje numatytas sutrumpintas įrodymų tyrimas.
  3. Šio straipsnio 1 dalyje numatyti proceso dalyviai turi teisę per prokuroro nustatytą terminą pateikti prašymą susipažinti su ikiteisminio tyrimo medžiaga. Jeigu yra toks jų prašymas, jie supažindinami su ikiteisminio tyrimo medžiaga, išskyrus asmens duomenis, saugomus atskirai nuo kitos ikiteisminio tyrimo medžiagos. Gali būti supažindinama įteikiant ikiteisminio tyrimo medžiagos kopiją. Proceso dalyvio sutikimu ikiteisminio tyrimo medžiagos kopija gali būti įteikiama perkelta į elektroninę laikmeną. Tais atvejais, kai kopija neįteikiama, prokuroras nustato terminą, per kurį proceso dalyviai turi teisę susipažinti su ikiteisminio tyrimo medžiaga ir pateikti prašymus dėl ikiteisminio tyrimo papildymo.
  4. Kai ikiteisminį tyrimą ar daugumą jo veiksmų atliko ikiteisminio tyrimo pareigūnas, prokuroras, įsitikinęs, jog ikiteisminio tyrimo metu surinkta pakankamai duomenų, pagrindžiančių įtariamojo kaltę dėl nusikalstamos veikos padarymo, gali jam pavesti atlikti šio straipsnio 1 ir 2 dalyse numatytus veiksmus.
  5. Gautus prašymus papildyti ikiteisminį tyrimą motyvuotu nutarimu išsprendžia prokuroras. Jeigu prokuroras nusprendė atlikti papildomus proceso veiksmus, šio straipsnio 1 dalyje numatyti proceso dalyviai supažindinami tik su medžiaga, gauta atlikus papildomus proceso veiksmus. Prokuroro nutarimas atmesti prašymą papildyti ikiteisminį tyrimą neskundžiamas.
  6. Ikiteisminio tyrimo pareigūnas pateikia trumpą rašytinę atliktų ikiteisminio tyrimo veiksmų ataskaitą, jeigu prokuroras nenurodo kitaip.
  7. Atlikus šiame straipsnyje numatytus veiksmus, prokuroras surašo kaltinamąjį aktą.
  8. Europos deleguotasis prokuroras ar Europos prokuroras, surašydamas kaltinamąjį aktą, vadovaujasi Reglamente (ES) 2017/1939 nustatytomis taisyklėmis ir šio Kodekso 219 straipsnio nuostatomis.

Papildyta straipsnio dalimi:

Nr. XIII-3051, 2020-06-11, paskelbta TAR 2020-06-22, i. k. 2020-13619

 

  1. Jeigu įtariamasis yra ne Lietuvos Respublikos teritorijoje, prokuroras siunčia pranešimą apie ikiteisminio tyrimo dėl nusikaltimo, už kurį numatyta atsakomybė Lietuvos Respublikos tarptautinių sutarčių ir Baudžiamojo kodekso 7 straipsnio pagrindais, arba dėl nusikaltimo, kuriuo padaryta didelės žalos, pabaigą Lietuvos Respublikos tarptautinėse sutartyse numatytoms centrinėms susižinojimo įstaigoms užsienio valstybėje.

Straipsnio dalies pakeitimai:

Nr. XIII-696, 2017-10-19, paskelbta TAR 2017-10-25, i. k. 2017-16806

Straipsnio dalies numeracijos pakeitimas:

Nr. XIII-3051, 2020-06-11, paskelbta TAR 2020-06-22, i. k. 2020-13619

 

Straipsnio pakeitimai:

Nr. IX-2336, 2004-07-08, Žin., 2004, Nr. 115-4276 (2004-07-24)

Nr. XI-1269, 2010-12-23, Žin., 2010, Nr. 157-7981 (2010-12-31)

Nr. XI-1478, 2011-06-21, Žin., 2011, Nr. 81-3965 (2011-07-05)

Nr. XII-498, 2013-07-02, Žin., 2013, Nr. 75-3769 (2013-07-13)

 

219 straipsnis. Kaltinamojo akto turinys

Kaltinamajame akte nurodoma:

1) teismo, kuriam teisminga byla, pavadinimas;

2) įtariamojo vardas, pavardė, gimimo data, asmens kodas, šeiminė padėtis, profesija, darbovietė, duomenys apie ankstesnį teistumą; prokuroro nuožiūra gali būti nurodyti ir kiti duomenys;

3) nusikalstamos veikos aprašymas: padarytos nusikalstamos veikos vieta, laikas, būdai, padariniai ir kitos svarbios aplinkybės; duomenys apie nukentėjusįjį (vardas, pavardė ir gimimo data); įtariamojo atsakomybę lengvinančios ir sunkinančios aplinkybės;

4) duomenys, kuriais grindžiamas kaltinimas;

5) Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso straipsnis (jo dalis ir punktas), numatantis atsakomybę už padarytą veiką;

6) įtariamojo gynėjo vardas ir pavardė, jei įtariamasis ikiteisminio tyrimo metu turėjo gynėją;

7) įtariamojo pozicija, jeigu įtariamasis nesutinka su įtarimu.

8) prokuroro nuomonė dėl galimybės teisme atlikti šio Kodekso 273 straipsnyje numatytą sutrumpintą įrodymų tyrimą.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. XI-1852, 2011-12-22, Žin., 2011, Nr. 164-7797 (2011-12-31)

Nr. XII-498, 2013-07-02, Žin., 2013, Nr. 75-3769 (2013-07-13)

 

220 straipsnis. Kaltinamojo akto perdavimas teismui

  1. Kaltinamąjį aktą kartu su visa bylos medžiaga prokuroras perduoda teismui, kuriam ta byla teisminga.
  2. Neteko galios nuo 2010 m. gruodžio 31 d.
  3. Atskirai nuo bylos medžiagos prokuroras pateikia teismui liudytojų ir ekspertų, kurie turėtų būti apklausti teisiamajame posėdyje, adresų sąrašą ir asmens duomenis, saugomus atskirai nuo kitos ikiteisminio tyrimo medžiagos.
  4. Surašęs kaltinamąjį aktą, prokuroras iki bylos perdavimo teismui kaltinamojo akto nuorašą pasirašytinai įteikia kaltinamajam. Kaltinamojo akto nuorašas kaltinamojo sutikimu gali būti išsiunčiamas jam elektroninių ryšių priemonėmis arba gali būti įteiktas perkeltas į elektroninę laikmeną.

Straipsnio dalies pakeitimai:

Nr. XII-2046, 2015-11-19, paskelbta TAR 2015-11-25, i. k. 2015-18709

 

  1. Jeigu įtariamasis yra suimtas, prokuroras privalo kaltinamąjį aktą su bylos medžiaga teismui perduoti likus ne mažiau kaip dešimčiai dienų iki suėmimo termino pabaigos.
  2. Jeigu kaltinamasis yra ne Lietuvos Respublikos teritorijoje, prokuroras siunčia kaltinamojo akto dėl nusikaltimo, už kurį numatyta atsakomybė Lietuvos Respublikos tarptautinių sutarčių ir Baudžiamojo kodekso 7 straipsnio pagrindais, arba dėl nusikaltimo, kuriuo padaryta didelės žalos, nuorašą Lietuvos Respublikos tarptautinėse sutartyse numatytoms centrinėms susižinojimo įstaigoms užsienio valstybėje.

Straipsnio dalies pakeitimai:

Nr. XIII-696, 2017-10-19, paskelbta TAR 2017-10-25, i. k. 2017-16806

 

Straipsnio pakeitimai:

Nr. IX-2336, 2004-07-08, Žin., 2004, Nr. 115-4276 (2004-07-24)

Nr. XI-1240, 2010-12-16, Žin., 2010, Nr. 157-7974 (2010-12-31)

Nr. XI-1269, 2010-12-23, Žin., 2010, Nr. 157-7981 (2010-12-31)

Nr. XI-1478, 2011-06-21, Žin., 2011, Nr. 81-3965 (2011-07-05)

Nr. XI-1852, 2011-12-22, Žin., 2011, Nr. 164-7797 (2011-12-31)