Suvestinė redakcija, galiojanti nuo 2022-10-01 iki 2022-12-31

BPK patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymas

 

I dalis. Bendrosios nuostatos.

I skyrius. Baudžiamojo proceso paskirtis ir pagrindinės taisyklės.

1 straipsnis. Baudžiamojo proceso paskirtis

  1. Baudžiamojo proceso paskirtis yra ginant žmogaus ir piliečio teises bei laisves, visuomenės ir valstybės interesus greitai, išsamiai atskleisti nusikalstamas veikas ir tinkamai pritaikyti įstatymą, kad nusikalstamą veiką padaręs asmuo būtų teisingai nubaustas ir niekas nekaltas nebūtų nuteistas.
  2. Baudžiamojo proceso taisyklės yra suderintos su Europos Sąjungos teisės aktų, nurodytų Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso priede, nuostatomis.
  3. Įgyvendinant Lietuvos Respublikos tarptautines sutartis arba Europos Sąjungos teisės aktus, kituose Lietuvos Respublikos įstatymuose gali būti nustatomos ir kitokios bylų nagrinėjimo, sprendimų priėmimo bei vykdymo ar kitos procesinės taisyklės, negu numato šis Kodeksas.

Papildyta straipsnio dalimi:

Nr. XII-1325, 2014-11-13, paskelbta TAR 2014-11-21, i. k. 2014-17304

 

Straipsnio pakeitimai:

Nr. IX-2170, 2004-04-27, Žin., 2004, Nr. 72-2493 (2004-04-30)

 

2 straipsnis. Pareiga atskleisti nusikalstamas veikas

Prokuroras ir ikiteisminio tyrimo įstaigos kiekvienu atveju, kai paaiškėja nusikalstamos veikos požymių, privalo pagal savo kompetenciją imtis visų įstatymų numatytų priemonių, kad per trumpiausią laiką būtų atliktas tyrimas ir atskleista nusikalstama veika.

 

3 straipsnis. Aplinkybės, dėl kurių baudžiamasis procesas negalimas

  1. Baudžiamasis procesas negali būti pradedamas, o pradėtas turi būti nutrauktas:

1) jeigu nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių;

2) jeigu suėjo apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senaties terminas;

3) asmeniui, kuris nusikalstamos veikos padarymo metu dar nebuvo tokio amžiaus, nuo kurio jis atsako pagal baudžiamuosius įstatymus;

4) jeigu nėra nukentėjusiojo skundo ar jo teisėto atstovo pareiškimo arba prokuroro reikalavimo pradėti procesą tais atvejais, kai procesas gali būti pradėtas tik pagal nukentėjusiojo skundą ar jo teisėto atstovo pareiškimą arba prokuroro reikalavimą;

5) mirusiajam, išskyrus tuos atvejus, kai byla reikalinga mirusiajam reabilituoti arba kitų asmenų bylai atnaujinti dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių;

6) asmeniui, kuriam įsiteisėjo teismo nuosprendis dėl to paties kaltinimo arba teismo nutartis ar prokuroro nutarimas nutraukti procesą tuo pačiu pagrindu;

7) jeigu egzistuoja Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso V skyriuje numatyta baudžiamąją atsakomybę šalinanti aplinkybė;

8) asmeniui, kurį atsisakyta persekioti baudžiamąja tvarka Lietuvos Respublikos organizuoto nusikalstamumo prevencijos įstatymo nustatytais pagrindais.

Papildyta straipsnio punktu:

Nr. XIII-3081, 2020-06-23, paskelbta TAR 2020-06-29, i. k. 2020-14356

 

  1. Jeigu šio straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodyta aplinkybė paaiškėja bylos nagrinėjimo teisme metu, teismas baigia nagrinėti bylą ir priima išteisinamąjį nuosprendį.
  2. Jeigu šio straipsnio 1 dalies 2 punkte nurodyta aplinkybė paaiškėja perdavus bylą teismui ar bylos nagrinėjimo teisme metu ir kaltinamasis reikalauja tęsti baudžiamąjį procesą, teismas baigia nagrinėti bylą ir nuosprendžiu nutraukia baudžiamąją bylą arba priima išteisinamąjį nuosprendį.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. XI-1478, 2011-06-21, Žin., 2011, Nr. 81-3965 (2011-07-05)

Straipsnio pakeitimai:

Nr. XIII-805, 2017-11-28, paskelbta TAR 2017-12-04, i. k. 2017-19449

 

31 straipsnis. Ikiteisminio tyrimo sustabdymas nenustačius nusikalstamą veiką padariusio asmens

  1. Kai ikiteisminio tyrimo metu visi reikiami proceso veiksmai atlikti ir išnaudotos visos galimybės nustatyti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, tačiau toks asmuo nenustatytas, ikiteisminis tyrimas prokuroro motyvuotu nutarimu gali būti sustabdytas. Prokuroro nutarimas sustabdyti ikiteisminį tyrimą per septynias dienas nuo nutarimo nuorašo įteikimo nukentėjusiajam ar jo atstovui dienos gali būti skundžiamas šio Kodekso 63 straipsnyje nustatyta tvarka.
  2. Jeigu išnyko šio straipsnio 1 dalyje numatyti pagrindai, ikiteisminis tyrimas atnaujinamas be atskiro nutarimo, atlikus bent vieną proceso veiksmą.
  3. Proceso dalyvių prašymai atlikti šio Kodekso XII ir XIV skyriuose numatytus veiksmus sprendžiami šio Kodekso 178 straipsnyje nustatyta tvarka.

Kodeksas papildytas straipsniu:

Nr. XI-1014, 2010-09-21, Žin., 2010, Nr. 113-5742 (2010-09-25)

 

32 straipsnis. Baudžiamojo proceso ypatumai asmeniui, kuris pagal Lietuvos Respublikos įstatymus ar tarptautinės teisės normas turi imunitetą nuo patraukimo baudžiamojon atsakomybėn

  1. Nusikalstamą veiką padariusiam asmeniui, kuris baudžiamojon atsakomybėn gali būti patrauktas tik kompetentingos institucijos leidimu arba kuris pagal tarptautinės teisės normas turi imunitetą nuo baudžiamosios jurisdikcijos, baudžiamasis procesas pradedamas, tačiau jam negali būti surašytas pranešimas apie įtarimą, jis negali būti apklausiamas kaip įtariamasis ar pripažįstamas įtariamuoju, negali būti suimamas ar kitaip suvaržoma jo laisvė. Kitos procesinės prievartos priemonės šiam asmeniui taikomos tiek, kiek tai nedraudžiama pagal Lietuvos Respublikos įstatymus ar tarptautinės teisės normas.
  2. Jeigu atlikus visus nedraudžiamus proceso veiksmus nėra kompetentingos institucijos leidimo asmenį patraukti baudžiamojon atsakomybėn arba asmuo turi imunitetą nuo baudžiamosios jurisdikcijos, baudžiamasis procesas turi būti nutrauktas. Baudžiamasis procesas gali būti atnaujinamas, kai yra kompetentingos institucijos leidimas asmenį patraukti baudžiamojon atsakomybėn arba jis kitaip netenka šiame straipsnyje nurodyto imuniteto, arba būtina atlikti proceso veiksmus, kurie nedraudžiami pagal Lietuvos Respublikos įstatymus ar tarptautinės teisės normas.

Kodeksas papildytas straipsniu:

Nr. XI-1478, 2011-06-21, Žin., 2011, Nr. 81-3965 (2011-07-05)

 

4 straipsnis. Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso galiojimo laikas ir teritorija

  1. Proceso tvarką nustato Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodeksas, galiojantis proceso veiksmų atlikimo metu.
  2. Nesvarbu, kur padaryta nusikalstama veika, baudžiamasis procesas Lietuvos Respublikos teritorijoje vyksta pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodeksą.
  3. Jeigu Lietuvos Respublikos tarptautinė sutartis nustato kitokias taisykles negu šis Kodeksas, taikomos tarptautinės sutarties taisyklės.

 

5 straipsnis. Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso galiojimas užsienio piliečiams ir asmenims be pilietybės

  1. Procesas dėl nusikalstamų veikų, kurias padarė užsienio piliečiai ir asmenys be pilietybės, Lietuvos Respublikos teritorijoje vyksta pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodeksą.
  2. Asmenų, kurie pagal tarptautinės teisės normas naudojasi imunitetu nuo baudžiamosios jurisdikcijos ir padarė nusikalstamą veiką Lietuvos valstybės teritorijoje, baudžiamosios atsakomybės klausimas sprendžiamas vadovaujantis Lietuvos Respublikos tarptautinėmis sutartimis ir Lietuvos Respublikos baudžiamuoju kodeksu.
  3. Asmenys, kurie pagal tarptautinės teisės normas naudojasi imunitetu nuo baudžiamosios jurisdikcijos, negali būti sulaikyti ar suimti. Su tokiais asmenimis galima atlikti šio Kodekso numatytus proceso veiksmus tik jų sutikimu ar prašymu. Šių asmenų sutikimas gaunamas per Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministeriją.

 

6 straipsnis. Teisingumą vykdo tik teismas

  1. Baudžiamąsias bylas nagrinėja tik teismai.
  2. Teisingumas baudžiamosiose bylose vykdomas vadovaujantis principu, kad įstatymui ir teismui visi asmenys lygūs nepaisant kilmės, socialinės ir turtinės padėties, tautybės, rasės, lyties, išsilavinimo, kalbos, religinių ar politinių pažiūrų, veiklos rūšies ir pobūdžio, gyvenamosios vietos ir kitų aplinkybių.
  3. Draudžiama kam nors teikti privilegijų arba daryti apribojimus dėl kokių nors aplinkybių bei žmogaus asmeninių savybių, socialinės bei turtinės padėties.

 

7 straipsnis. Bylų nagrinėjimas laikantis rungimosi principo

  1. Bylos teisme nagrinėjamos laikantis rungimosi principo.
  2. Kaltinimo ir gynybos šalys bylų nagrinėjimo teisme metu turi lygias teises teikti įrodymus, dalyvauti tiriant įrodymus, pateikti prašymus, ginčyti kitos šalies argumentus ir pareikšti savo nuomonę visais klausimais, kylančiais nagrinėjant bylą ir turinčiais reikšmės jos teisingam išsprendimui.

 

8 straipsnis. Proceso kalba

  1. Lietuvos Respublikoje baudžiamasis procesas vyksta valstybine kalba.
  2. Ikiteisminio tyrimo pareigūnas, prokuroras ar teismas per įmanomai trumpiausią laiką privalo nustatyti, ar baudžiamojo proceso dalyvis moka lietuvių kalbą ir ar tam, kad jis tinkamai pasinaudotų savo teisėmis arba suprastų vykstantį baudžiamąjį procesą, jam baudžiamojo proceso metu būtina naudotis vertėjo paslaugomis.
  3. Lietuvių kalbos nemokantiems baudžiamojo proceso dalyviams užtikrinama teisė daryti pareiškimus, duoti parodymus ir paaiškinimus, paduoti prašymus ir skundus, kalbėti teisme gimtąja kalba arba kita kalba, kurią jie moka. Visais šiais atvejais, taip pat susipažindami su bylos medžiaga proceso dalyviai turi teisę naudotis vertėjo paslaugomis šio Kodekso nustatyta tvarka.
  4. Gynėjas privalo su lietuvių kalbos nemokančiu įtariamuoju, kaltinamuoju, nuteistuoju ar išteisintuoju baudžiamojo proceso metu bendrauti jiems suprantama kalba, o jeigu tai neįmanoma, turi būti užtikrintas jų bendravimo vertimas žodžiu.
  5. Bylos dokumentai, kurie šio Kodekso nustatytais atvejais įteikiami įtariamajam, kaltinamajam ar nuteistajam, taip pat kitiems proceso dalyviams, turi būti raštu išversti į jų gimtąją kalbą arba į kitą kalbą, kurią jie moka. Lietuvių kalbos nemokantys įtariamasis, kaltinamasis, nuteistasis, išteisintasis ar tokio asmens gynėjas ir nukentėjusysis ar jo atstovas turi teisę ikiteisminio tyrimo pareigūnui, prokurorui ar teismui pateikti motyvuotą prašymą ir dėl kitų svarbių bylos dokumentų, su kuriais šio Kodekso nustatyta tvarka jie turi teisę susipažinti, ar jų dalių vertimo raštu į jų gimtąją kalbą arba į kitą kalbą, kurią jie moka. Toks prašymas gali būti teikiamas tik tais atvejais, kai šių dokumentų ar jų dalių vertimas yra būtinas tam, kad įtariamasis, kaltinamasis, nuteistasis ar išteisintasis tinkamai pasinaudotų savo teise į gynybą arba suprastų vykstantį baudžiamąjį procesą. Nukentėjusysis ar jo atstovas tokį prašymą turi teisę pateikti tik tais atvejais, kai šių dokumentų ar jų dalių vertimas yra būtinas tam, kad jie galėtų aktyviai dalyvauti baudžiamajame procese. Šį prašymą ikiteisminio tyrimo pareigūnas, prokuroras ar teismas ne vėliau kaip per penkias dienas nuo jo gavimo dienos išnagrinėja ir išsprendžia motyvuotu nutarimu ar nutartimi. Šis nutarimas ar nutartis gali būti skundžiami šio Kodekso nustatyta tvarka.

Straipsnio dalies pakeitimai:

Nr. XIII-2976, 2020-05-21, paskelbta TAR 2020-05-29, i. k. 2020-11675

 

  1. Lietuvių kalbos nemokančiam nuo nusikalstamos veikos nukentėjusiam asmeniui ar jo atstovui užtikrinama teisė paduoti skundą ar pareiškimą dėl nusikalstamos veikos gimtąja kalba arba kita kalba, kurią jie moka, arba užtikrinama teisė naudotis vertėjo paslaugomis pateikiant skundą žodžiu.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. XIII-324, 2017-04-27, paskelbta TAR 2017-05-05, i. k. 2017-07683

 

81 straipsnis. Baudžiamųjų bylų duomenų tvarkymas ir procesinių dokumentų teikimas naudojant informacines ir elektroninių ryšių technologijas

Pakeistas straipsnio pavadinimas:

Nr. XIV-270, 2021-04-22, paskelbta TAR 2021-04-29, i. k. 2021-09125

 

  1. Ikiteisminio tyrimo metu baudžiamosios bylos duomenys elektronine forma tvarkomi Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro ir Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro nustatyta tvarka, suderinta su Teisėjų taryba ir Advokatų taryba. Nagrinėjimo teisme metu baudžiamosios bylos duomenys elektronine forma tvarkomi Teisėjų tarybos nustatyta tvarka, suderinta su Lietuvos vyriausiuoju archyvaru. Baudžiamąsias bylas, kurios nagrinėjimo teisme metu vedamos elektronine forma, nustato Teisėjų taryba, suderinusi su Lietuvos Respublikos generaliniu prokuroru.
  2. Elektroninėje byloje saugomi baudžiamojo proceso metu sudaryti ar gauti elektroniniai procesiniai dokumentai. Elektroniniai procesiniai dokumentai turi būti pasirašyti saugiu elektroniniu parašu.
  3. Baudžiamojo proceso metu sudaryti ar gauti rašytiniai procesiniai dokumentai gali būti skaitmeninti ir jų skaitmeninės kopijos perkeltos į elektroninę bylą. Rašytinio procesinio dokumento skaitmeninė kopija turi būti patvirtinta dokumentą skaitmeninusio asmens saugiu elektroniniu parašu. Kai dėl teisės aktų nustatytų reikalavimų rašytinių dokumentų negalima skaitmeninti, jie saugomi tik rašytinės formos ir apie tai pažymima elektroninėje byloje.
  4. Ikiteisminio tyrimo pareigūno, prokuroro ar teisėjo atliekami proceso veiksmai gali būti fiksuojami elektronine forma.
  5. Procesinių dokumentų įteikimo elektroninių ryšių priemonėmis nagrinėjimo teisme metu tvarką ir jų formą nustato Lietuvos Respublikos teisingumo ministras. Procesinių dokumentų įteikimo elektroninių ryšių priemonėmis ikiteisminio tyrimo metu tvarką ir jų formą nustato Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministras ir Lietuvos Respublikos generalinis prokuroras, suderinę su Teisėjų taryba ir Advokatų taryba.
  6. Advokatams, advokatų padėjėjams, antstoliams, antstolių padėjėjams, notarams, ekspertams, valstybės ir savivaldybių įmonėms, įstaigoms ir organizacijoms, finansų įstaigoms, draudimo įmonėms ikiteisminio tyrimo įstaiga, prokuratūra ar teismas procesinius dokumentus ikiteisminio tyrimo metu ir Teisėjų tarybos nustatytose baudžiamosiose bylose, kurios nagrinėjimo teisme metu vedamos elektronine forma, įteikia elektroninių ryšių priemonėmis. Be to, nagrinėjimo teisme metu Teisėjų tarybos nustatytose baudžiamosiose bylose, kurios nagrinėjimo teisme metu vedamos elektronine forma, elektroninių ryšių priemonėmis procesiniai dokumentai įteikiami asmenims, kuriems teisės aktuose ar su teismų informacinės sistemos valdytoju sudarytoje sutartyje nustatyta pareiga gauti procesinius dokumentus elektroninių ryšių priemonėmis. Kitiems asmenims ikiteisminio tyrimo įstaiga, prokuratūra ar teismas ikiteisminio tyrimo metu ir Teisėjų tarybos nustatytose baudžiamosiose bylose, kurios nagrinėjimo teisme metu vedamos elektronine forma, procesinius dokumentus įteikia elektroninių ryšių priemonėmis, jeigu jie sutiko procesinius dokumentus gauti elektroninių ryšių priemonėmis ir nurodė reikalingus kontaktinius duomenis. Šie asmenys bet kuriuo baudžiamojo proceso metu turi teisę atsisakyti gauti procesinius dokumentus elektroninių ryšių priemonėmis.
  7. Ikiteisminio tyrimo įstaigos, prokuratūra ir teismas ikiteisminio tyrimo metu, taip pat nagrinėjant skundus dėl ikiteisminio tyrimo pareigūno ar prokuroro proceso veiksmų ir nutarimų elektroninės formos dokumentais keičiasi Integruotoje baudžiamojo proceso informacinėje sistemoje. Ši sistema veikia vadovaujantis Lietuvos Respublikos valstybės informacinių išteklių valdymo įstatymu ir kitais teisės aktais. Pabaigus ikiteisminį tyrimą, baudžiamosios bylos, kurios pagal Teisėjų tarybos nustatytą ir su Lietuvos Respublikos generaliniu prokuroru suderintą tvarką nagrinėjimo teisme metu vedamos elektronine forma, teismui perduodamos elektroninių ryšių priemonėmis. Kitos baudžiamosios bylos teismui perduodamos rašytinės formos, papildomai elektroninių ryšių priemonėmis perduodant elektronine forma tvarkytus baudžiamosios bylos duomenis.
  8. Advokatai (advokatų padėjėjai), kiti proceso dalyviai ir asmenys, kuriems taikytos procesinės prievartos priemonės, teisės aktų nustatyta tvarka turi teisę pateikti teismui, ikiteisminio tyrimo institucijai ir prokuratūrai procesinius ir kitus dokumentus elektroninių ryšių priemonėmis.
  9. Baudžiamojo proceso metu šio straipsnio 6 dalyje nurodyti asmenys privalo nedelsdami pranešti ikiteisminio tyrimo įstaigai, prokuratūrai arba teismui apie kiekvieną savo nurodytų kontaktinių duomenų pasikeitimą.
  10. Procesinio dokumento įteikimo elektroninių ryšių priemonėmis dalyvaujančiam byloje asmeniui diena laikoma po procesinio dokumento išsiuntimo dienos einanti darbo diena.
  11. Be šio Kodekso, elektroninės bylos, informacinių ir elektroninių ryšių technologijų naudojimą teismuose nustato Lietuvos Respublikos teismų įstatymas.

Papildyta straipsniu:

Nr. XII-2046, 2015-11-19, paskelbta TAR 2015-11-25, i. k. 2015-18709

 

82 straipsnis. Informacinių ir elektroninių ryšių technologijų naudojimas baudžiamajame procese

  1. Išimtiniais atvejais, kai neįmanoma užtikrinti ikiteisminio tyrimo atlikimo šiame Kodekse nustatyta įprasta tvarka, proceso veiksmai ikiteisminio tyrimo metu, jei yra tam tinkamos techninės galimybės, gali būti atliekami naudojant informacines ir elektroninių ryšių technologijas (per vaizdo konferencijas), jeigu pagrįstai manoma, kad tokiu būdu ikiteisminį tyrimą bus galima atlikti greičiau, išskyrus atvejus, kai reikia taikyti procesines prievartos priemones – laikiną sulaikymą, asmens apžiūrą, kratą, atvesdinimą, poėmį, atlikti kitus šiame Kodekse numatytus proceso veiksmus, kurių atlikimas naudojant informacines ir elektroninių ryšių technologijas neįmanomas, nes, atsižvelgiant į jų pobūdį ir siekiant išsamiai ir objektyviai ištirti visas tyrimui reikšmingas aplinkybes ir užtikrinti proceso dalyvių teises, numatytus proceso veiksmus būtina atlikti tiesiogiai. Šį klausimą ikiteisminio tyrimo pareigūnas, prokuroras ar ikiteisminio tyrimo teisėjas paprastai išsprendžia prieš atliekant konkretų proceso veiksmą ne priimdami dėl to atskirą procesinį sprendimą, o apie tai informuodami dalyvaujančius asmenis raštu ar žodžiu ir tai pažymėdami nutarime, nutartyje ar atliekamo veiksmo ar teismo posėdžio protokole. Proceso dalyvio, kurio dalyvavimas atliekant proceso veiksmus yra būtinas, nesutikimas dėl konkretaus su juo susijusio proceso veiksmo atlikimo naudojant informacines ir elektroninių ryšių technologijas (per vaizdo konferencijas) nesustabdo proceso veiksmo atlikimo naudojant šias technologijas, išskyrus atvejus, kai ikiteisminio tyrimo pareigūnas, prokuroras ar ikiteisminio tyrimo teisėjas tokį nesutikimą pripažįsta pagrįstu.
  2. Išimtiniais atvejais, kai neįmanoma užtikrinti bylų nagrinėjimo šiame Kodekse nustatyta įprasta tvarka, bylų nagrinėjimas ir proceso dalyvių, liudytojų, ekspertų, specialistų, vertėjų ir kitų dalyvaujančių byloje asmenų dalyvavimas teismo posėdžiuose, jei yra tam tinkamos techninės galimybės, gali būti užtikrinami naudojant informacines ir elektroninių ryšių technologijas (per vaizdo konferencijas), kai pagrįstai manoma, kad tokiu būdu byla bus išnagrinėta greičiau, tai netrukdys išsamiai ir objektyviai ištirti visas bylos aplinkybes ir bus užtikrintos proceso dalyvių teisės. Šį klausimą teismas paprastai išsprendžia nutartimi iki bylos nagrinėjimo teismo posėdyje. Ši nutartis yra neskundžiama. Šios dalies nuostatos netaikomos tais atvejais, kai prokuroras, nukentėjusysis ir (ar) jo atstovas, kaltinamasis, jo atstovas pagal įstatymą ir (ar) gynėjas, civilinis ieškovas, civilinis atsakovas ir (ar) jų atstovai pateikia nesutikimą dėl bylos nagrinėjimo naudojant informacines ir elektroninių ryšių technologijas (vaizdo konferencijas).
  3. Šio straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatos taip pat taikomos nagrinėjant skundus dėl ikiteisminio tyrimo pareigūno ar prokuroro proceso veiksmų ir nutarimų, taip pat bylos nagrinėjimo teisme metu gautus skundus, kai šiems skundams nagrinėti pagal šio Kodekso nuostatas turi būti rengiamas teismo posėdis.
  4. Atliekamo ikiteisminio tyrimo ar bylos nagrinėjimo teisme naudojant informacines ir elektroninių ryšių technologijas (per vaizdo konferencijas) metu paaiškėjus, kad tam tikro proceso veiksmo atlikimui būtinas tiesioginis proceso dalyvių, liudytojo, eksperto, specialisto, vertėjo ir kitų dalyvaujančių byloje asmenų dalyvavimas tam, kad jie tinkamai pasinaudotų savo procesinėmis teisėmis ar būtų išsamiai ir objektyviai ištirtos bylos aplinkybės, proceso veiksmo atlikimas ar teismo posėdis organizuojami tiesiogiai juose dalyvaujant ikiteisminio tyrimo pareigūno, prokuroro ar teismo pakviestiems asmenims.
  5. Naudojant šio straipsnio 1 ir 2 dalyse numatytas informacines ir elektroninių ryšių technologijas, ikiteisminio tyrimo pareigūnas, prokuroras ar teismas privalo teisingumo ministro nustatyta tvarka, suderinta su Teisėjų taryba, Lietuvos Respublikos generaline prokuratūra ir Advokatų taryba, ir Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro nustatyta tvarka, suderinta su Teisėjų taryba ir Advokatų taryba, užtikrinti patikimą proceso dalyvių tapatybės nustatymą, duomenų, įrodymų objektyvų fiksavimą ir pateikimą, galimybę naudotis procesinėmis teisėmis ir bylos nagrinėjimo teisme viešumą, išskyrus šio Kodekso 9 straipsnyje numatytus atvejus.
  6. Atliekant ikiteisminį tyrimą ar nagrinėjant bylą teisme šiame straipsnyje nustatyta tvarka, privaloma daryti garso ir vaizdo įrašą. Šis įrašas pridedamas prie proceso veiksmo ar teismo protokolo ir yra sudedamoji protokolo dalis, o procesiniai dokumentai įteikiami šio Kodekso 81straipsnyje nustatyta tvarka.
  7. Ikiteisminis tyrimas ir bylų nagrinėjimas teisme naudojant šio straipsnio 1 ir 2 dalyse numatytas informacines ir elektroninių ryšių technologijas vyksta laikantis šiame Kodekse nustatytų taisyklių ir atsižvelgiant į šiame straipsnyje numatytus ypatumus.

Papildyta straipsniu:

Nr. XIV-270, 2021-04-22, paskelbta TAR 2021-04-29, i. k. 2021-09125

 

9 straipsnis. Bylų nagrinėjimo teisme viešumas

  1. Bylos visuose teismuose nagrinėjamos viešai, išskyrus atvejus, kai tai prieštarauja valstybės, tarnybos, profesinės ar komercinės paslapties saugojimo interesams.
  2. Ikiteisminio tyrimo metu teismo posėdžiai, kuriuose nagrinėjami kardomųjų ir kitų procesinių prievartos priemonių skyrimo klausimai arba proceso dalyvių skundai, yra nevieši, išskyrus atvejus, kai teismas nusprendžia kitaip.
  3. Be šio straipsnio 1 dalyje nurodytų atvejų, leidžiama neviešai nagrinėti teisme bylas dėl nusikalstamų veikų, kuriomis kaltinami arba dėl kurių yra pripažinti nukentėjusiaisiais nepilnamečiai, nusikaltimų ir baudžiamųjų nusižengimų žmogaus seksualinio apsisprendimo laisvei ir neliečiamumui bylas, taip pat kitas bylas, kai siekiama užkirsti kelią paskelbti žinias apie privatų proceso dalyvių gyvenimą arba kai tai būtina siekiant užtikrinti nukentėjusiojo specialius apsaugos poreikius, taip pat kai apklausiamas liudytojas ar nukentėjusysis, kuriems taikomas anonimiškumas.

Straipsnio dalies pakeitimai:

Nr. XII-2194, 2015-12-17, paskelbta TAR 2015-12-30, i. k. 2015-20993

 

  1. Neviešai byla gali būti nagrinėjama tik remiantis teismo nutartimi. Nutartis nagrinėti bylą neviešai gali būti priimta dėl viso bylos nagrinėjimo teisme arba tik dėl atskirų jo dalių. Neviešame teismo posėdyje bylos nagrinėjamos laikantis visų proceso taisyklių.
  2. Teismo leidimu neviešame teismo posėdyje gali dalyvauti nukentėjusįjį lydintis asmuo. Jis privalo laikytis teismo posėdžio tvarkos. Teismas nutartimi gali pašalinti šį asmenį iš viso teismo posėdžio ar iš atskirų jo dalių, kai jo dalyvavimas prieštarauja nukentėjusiojo interesams arba trukdo tirti ar nagrinėti bylą.

Papildyta straipsnio dalimi:

Nr. XII-2194, 2015-12-17, paskelbta TAR 2015-12-30, i. k. 2015-20993

 

  1. Jaunesni kaip šešiolikos metų asmenys, kurie nėra byloje kaltinamieji, nukentėjusieji ar liudytojai, į teismo posėdžių salę neįleidžiami.

Straipsnio dalies numeracijos pakeitimas:

Nr. XII-2194, 2015-12-17, paskelbta TAR 2015-12-30, i. k. 2015-20993

 

  1. Teismų nuosprendžių, priimtų neviešai išnagrinėjus bylą, rezoliucinės dalys visais atvejais paskelbiamos viešai.

Straipsnio dalies numeracijos pakeitimas:

Nr. XII-2194, 2015-12-17, paskelbta TAR 2015-12-30, i. k. 2015-20993

 

Straipsnio pakeitimai:

Nr. XI-1478, 2011-06-21, Žin., 2011, Nr. 81-3965 (2011-07-05)

Nr. XII-777, 2014-03-13, paskelbta TAR 2014-03-24, i. k. 2014-03403

Nr. XII-1080, 2014-07-17, paskelbta TAR 2014-07-22, i. k. 2014-10422

 

91 straipsnis. Bylos medžiagos viešumas

  1. Išnagrinėtos bylos medžiaga, išskyrus medžiagą tų bylų ar jų dalių, kurios buvo išnagrinėtos neviešame teismo posėdyje, yra vieša ir su ja gali susipažinti ir byloje nedalyvavę asmenys. Šią teisę byloje nedalyvavę asmenys įgyja, kai teismo nuosprendis ar teismo procesą užbaigianti nutartis įsiteisėja, o jeigu byla gali būti nagrinėjama kasacine tvarka, – ją išnagrinėjus kasacine tvarka arba pasibaigus apskundimo kasacine tvarka terminui.
  2. Viešame posėdyje priimdamas nuosprendį ar teismo procesą užbaigiančią nutartį, teismas turi teisę dalyvaujančių byloje asmenų prašymu ar savo iniciatyva motyvuota nutartimi nustatyti, kad bylos medžiaga ar jos dalis yra nevieša, kai reikia apsaugoti žmogaus asmens, jo privataus gyvenimo ir nuosavybės slaptumą, informacijos apie žmogaus sveikatą konfidencialumą ir kitais šio kodekso 9 straipsnio 3 dalyje nurodytais atvejais, taip pat kai yra rimtas pagrindas manyti, kad bus atskleista valstybės, tarnybos, profesinė ar komercinė paslaptis.
  3. Norėdamas susipažinti su išnagrinėtos bylos medžiaga, asmuo pateikia nustatytos formos prašymą. Prašymo formą ir susipažinimo su išnagrinėtų bylų medžiaga tvarką nustato teisingumo ministras, suderinęs su Lietuvos vyriausiuoju archyvaru.
  4. Su bylos medžiaga, sudarančia valstybės ar tarnybos paslaptį, turi teisę susipažinti asmenys, kuriems ši teisė yra suteikta vadovaujantis įstatymais ir kuriems tokios informacijos reikia jų pareigoms atlikti.

Papildyta straipsniu:

Nr. XII-1848, 2015-06-23, paskelbta TAR 2015-07-09, i. k. 2015-11213

 

10 straipsnis. Įtariamojo, kaltinamojo ir nuteistojo teisės į gynybą užtikrinimas

  1. Įtariamasis, kaltinamasis ir nuteistasis turi teisę į gynybą. Ši teisė jiems užtikrinama nedelsiant nuo sulaikymo arba pirmosios apklausos momento.

Straipsnio dalies pakeitimai:

Nr. XIII-357, 2017-05-11, paskelbta TAR 2017-05-24, i. k. 2017-08713

 

  1. Teismas, prokuroras, ikiteisminio tyrimo pareigūnas privalo užtikrinti galimybę įtariamajam, kaltinamajam ir nuteistajam įstatymų nustatytomis priemonėmis ir būdais gintis nuo įtarimų bei kaltinimų ir imtis reikiamų priemonių užtikrinti jų asmeninių ir turtinių teisių apsaugą.

 

11 straipsnis. Proporcingumo principo laikymasis taikant procesines prievartos priemones ir atliekant tyrimo veiksmus

  1. Procesinės prievartos priemonės turi būti taikomos tik tais atvejais, kai be jų negalima pasiekti reikiamų proceso tikslų. Bet kokios procesinės prievartos priemonės taikymas turi būti nedelsiant nutrauktas, kai tai tampa nereikalinga.
  2. Taikant procesines prievartos priemones bei atliekant šiame Kodekse numatytus tyrimo veiksmus, draudžiama naudoti smurtą, grasinti, atlikti žmogaus orumą žeminančius bei sveikatai kenkiančius veiksmus. Panaudoti fizinę jėgą leidžiama tik tiek, kiek tai būtina proceso veiksmo atlikimo trukdymams pašalinti.

 

111 straipsnis. Procesinių dokumentų pateikimas

Iš teismo rūmų sudarytam apylinkės teismui pagal šį Kodeksą teiktini procesiniai dokumentai gali būti pateikiami bet kuriuose to teismo rūmuose, išskyrus bylos nagrinėjimo teisme metu pateikiamus procesinius dokumentus. Bylos nagrinėjimo teisme metu procesiniai dokumentai pateikiami apylinkės teisme, kurio teisėjas ar teisėjai nagrinėja bylą, o kai apylinkės teismas sudarytas iš teismo rūmų, – teismo rūmuose, į kuriuos paskirti teisėjas ar teisėjai nagrinėja bylą.

Papildyta straipsniu:

Nr. XII-2480, 2016-06-23, paskelbta TAR 2016-06-30, i. k. 2016-17978

 

II skyrius. Pagrindinės šio kodekso sąvokos.

12 straipsnis. Apeliacinė instancija

Apeliacinė instancija yra Lietuvos apeliacinis teismas ir apygardos teismas, kai šie teismai nagrinėja bylas pagal skundus dėl neįsiteisėjusių pirmosios instancijos teismų nuosprendžių ir nutarčių.

 

13 straipsnis. Apeliacinis skundas

Apeliacinis skundas yra skundas, įstatymų nustatyta tvarka paduodamas dėl neįsiteisėjusio nuosprendžio ar nutarties, priimtų nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme.

 

14 straipsnis. Apeliantas

Apeliantas yra apeliacinį skundą padavęs asmuo.

 

15 straipsnis. Artimieji giminaičiai

Artimieji giminaičiai yra Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 248 straipsnio 1 dalyje nurodyti asmenys.

 

16 straipsnis. Aukštesnysis teismas

Aukštesnysis teismas yra teismas, kuris šio Kodekso nustatyta specialia tvarka nagrinėja ir sprendžia klausimus dėl žemesniojo teismo nutarčių. Dėl apylinkės teismo nutarčių aukštesnysis teismas yra apygardos teismas, dėl apygardos teismo nutarčių – Lietuvos apeliacinis teismas.

 

17 straipsnis. Gynėjas

  1. Gynėju laikomas asmuo, kuris įstatymų nustatyta tvarka teikia teisinę pagalbą įtariamajam, kaltinamajam, nuteistajam ar išteisintajam, gina jų teises ir teisėtus interesus.
  2. Gynėju gali būti advokatas ir įstatymų numatytomis sąlygomis – advokato padėjėjas.

 

171 straipsnis. Europos arešto orderis

  1. Europos arešto orderis yra Europos Sąjungos valstybės narės teisminės institucijos sprendimas, kuriuo kita Europos Sąjungos valstybė narė įpareigojama suimti ir perduoti šiame sprendime nurodytą asmenį siekiant pradėti šio asmens baudžiamąjį persekiojimą ar vykdyti jam paskirtą su laisvės atėmimu susijusią bausmę ir kuris atitinka 2002 m. birželio 13 d. Tarybos pagrindų sprendimo 2002/584/TVR dėl Europos arešto orderio ir valstybių narių tarpusavio perdavimo procedūrų 8 straipsnio 1 dalyje nurodytus formos ir turinio reikalavimus.
  2. Europos arešto orderiu pripažįstamas ir šio straipsnio 1 dalyje nurodytas sprendimas, perduotas faksimilinio ryšio ar kitokiais elektroninių ryšių galiniais įrenginiais, jeigu yra užtikrintas perduodamos informacijos vientisumas ir autentiškumas.

Kodeksas papildytas straipsniu:

Nr. IX-2170, 2004-04-27, Žin., 2004, Nr. 72-2493 (2004-04-30)

 

172 straipsnis. Europos Sąjungos valstybės narės kompetentingos institucijos paskirta piniginė sankcija

Europos Sąjungos valstybės narės kompetentingos institucijos paskirta piniginė sankcija – tai fiziniam ar juridiniam asmeniui už padarytą nusikalstamą veiką Europos Sąjungos valstybės narės teismo ar kitos kompetentingos institucijos priimtu sprendimu nustatyta pareiga sumokėti:

1) sprendime nustatytą pinigų sumą (baudą);

2) sprendime nustatytą kompensaciją nukentėjusiajam, kai nukentėjusysis baudžiamajame procese neturi teisės pareikšti civilinio ieškinio dėl nusikalstama veika padarytos žalos atlyginimo, o teismas šią kompensaciją priteisė vykdydamas jam priskirtą baudžiamąją jurisdikciją;

3) pinigų sumą už proceso išlaidas;

4) sprendime nustatytą sumą (įmoką) į visuomeninį fondą arba nukentėjusių asmenų paramos organizacijai.

Kodeksas papildytas straipsniu:

Nr. X-1368, 2007-12-13, Žin., 2007, Nr. 140-5748 (2007-12-29)

 

173 straipsnis. Neteko galios nuo 2020-12-19

Straipsnio naikinimas:

Nr. XIV-33, 2020-12-03, paskelbta TAR 2020-12-15, i. k. 2020-27338

 

174 straipsnis. Europos prokuratūra

  1. Europos prokuratūra yra Europos Sąjungos baudžiamojo persekiojimo įstaiga, atliekanti, organizuojanti ir kontroliuojanti nusikalstamų veikų tyrimą ir vykdanti asmenų baudžiamąjį persekiojimą pagal Reglamente (ES) 2017/1939 nustatytą kompetenciją.
  2. Europos prokuratūra pagal savo kompetenciją nusikalstamų veikų tyrimo ir baudžiamojo persekiojimo srityje dalyvauja baudžiamajame procese per Europos prokuratūros vardu Lietuvos Respublikos teritorijoje veikiančius Europos deleguotąjį prokurorą ir Europos prokurorą.
  3. Europos prokuratūros nuolatinė kolegija, vadovaudamasi Reglamente (ES) 2017/1939 nustatytomis taisyklėmis, priima šiame reglamente nurodytus sprendimus dėl Europos deleguotojo prokuroro atliekamų tyrimų ir baudžiamojo persekiojimo, duoda privalomus nurodymus Europos deleguotajam prokurorui arba perduoda savo sprendimo priėmimo įgaliojimus ikiteisminį tyrimą ir baudžiamąjį persekiojimą prižiūrinčiam Europos prokurorui.
  4. Europos deleguotasis prokuroras ir Europos prokuroras ikiteisminio tyrimo ir baudžiamojo persekiojimo teismuose metu prokuroro funkcijas atlieka ir sprendimus priima vadovaudamiesi Reglamente (ES) 2017/1939 ir šiame Kodekse nustatytomis baudžiamojo proceso taisyklėmis.

Papildyta straipsniu:

Nr. XIII-3051, 2020-06-11, paskelbta TAR 2020-06-22, i. k. 2020-13619

 

18 straipsnis. Ikiteisminio tyrimo pareigūnas

  1. Ikiteisminio tyrimo pareigūnas yra ikiteisminio tyrimo įstaigoje dirbantis asmuo, kuris šios įstaigos ar jos padalinio vadovo ar jų įgaliotų asmenų pavedimu atlieka šio Kodekso numatytus ikiteisminio tyrimo veiksmus: siekia nustatyti nusikalstamą veiką padariusį asmenį ir tokios veikos aplinkybes.
  2. Ikiteisminio tyrimo įstaigos ar jos padalinio vadovas yra ikiteisminio tyrimo pareigūnas, atsakingas už jam pavaldžių įstaigos ar jos padalinio, kurių pagrindinė ar viena iš funkcijų yra atlikti ikiteisminį tyrimą, pareigūnų darbo organizavimą ir jų veiklos kontrolę.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. XI-1014, 2010-09-21, Žin., 2010, Nr. 113-5742 (2010-09-25)

 

19 straipsnis. Ikiteisminio tyrimo teisėjas

Ikiteisminio tyrimo teisėjas yra apylinkės teismo teisėjas, apylinkės teismo pirmininko paskirtas atlikti įstatymų numatytus proceso veiksmus bei priimti sprendimus.

 

20 straipsnis. Įrodymai

  1. Įrodymai baudžiamajame procese yra įstatymų nustatyta tvarka gauti duomenys.
  2. Ar gauti duomenys laikytini įrodymais, kiekvienu atveju sprendžia teisėjas ar teismas, kurio žinioje yra byla.
  3. Įrodymais gali būti tik tokie duomenys, kurie patvirtina arba paneigia bent vieną aplinkybę, turinčią reikšmės bylai išspręsti teisingai.
  4. Įrodymais gali būti tik teisėtais būdais gauti duomenys, kuriuos galima patikrinti šiame Kodekse numatytais proceso veiksmais.
  5. Teisėjai įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu.

 

21 straipsnis. Įtariamasis

  1. Įtariamasis yra ikiteisminio tyrimo dalyvis.
  2. Įtariamuoju laikomas asmuo, sulaikytas įtariant, kad jis padarė nusikalstamą veiką, arba asmuo, apklausiamas apie veiką, kurios padarymu jis įtariamas, arba į apklausą šaukiamas asmuo, kuriam yra surašytas šio Kodekso 187 straipsnyje numatytas pranešimas apie įtarimą.
  3. Kai asmuo slapstosi ar jo buvimo vieta nežinoma, įtariamuoju jis pripažįstamas prokuroro nutarimu ar ikiteisminio tyrimo teisėjo nutartimi, o neatidėliotinais atvejais – ikiteisminio tyrimo pareigūno nutarimu.
  4. Įtariamasis turi teisę: gauti informaciją apie su juo susijusio baudžiamojo proceso padėtį, žinoti, kuo jis įtariamas; nuo sulaikymo ar pirmosios apklausos momento turėti gynėją; gauti vertimą žodžiu ir raštu; informuoti konsulines įstaigas ir vieną asmenį; gauti skubią medicinos pagalbą; žinoti maksimalų terminą, kiek valandų (dienų) gali būti ribojama jo laisvė iki bylos nagrinėjimo teisminėje institucijoje pradžios; duoti parodymus; tylėti ir (ar) atsisakyti duoti parodymus apie savo paties galimai padarytą nusikalstamą veiką; pateikti tyrimui reikšmingus dokumentus ir daiktus; pateikti prašymus; pareikšti nušalinimus; susipažinti su ikiteisminio tyrimo medžiaga; apskųsti ikiteisminio tyrimo pareigūno, prokuroro ar ikiteisminio tyrimo teisėjo veiksmus bei sprendimus; būti lydimas atstovo pagal įstatymą teismo posėdžiuose ir atliekant kitus proceso veiksmus, taip pat teisę į privatumo apsaugą, kai įtariamasis yra nepilnametis.

Straipsnio dalies pakeitimai:

Nr. XIII-1436, 2018-06-30, paskelbta TAR 2018-07-11, i. k. 2018-11746

Nr. XIII-2335, 2019-07-16, paskelbta TAR 2019-07-26, i. k. 2019-12386

 

Straipsnio pakeitimai:

Nr. IX-1496, 2003-04-10, Žin., 2003, Nr. 38-1734 (2003-04-24)

Nr. XI-1014, 2010-09-21, Žin., 2010, Nr. 113-5742 (2010-09-25)

Nr. XII-891, 2014-05-15, paskelbta TAR 2014-05-21, i. k. 2014-05570

 

22 straipsnis. Kaltinamasis

  1. Kaltinamasis yra nagrinėjimo teisme dalyvis.
  2. Kaltinamuoju laikomas asmuo, dėl kurio šio Kodekso nustatyta tvarka yra prokuroro priimtas kaltinamasis aktas arba prokuroro pareiškimas nubausti asmenį teismo baudžiamojo įsakymo tvarka, taip pat asmuo, prieš kurį teisme nagrinėjama byla pagreitinto proceso tvarka.

Straipsnio dalies pakeitimai:

Nr. XIII-626, 2017-07-11, paskelbta TAR 2017-07-24, i. k. 2017-12575

 

  1. Kaltinamasis turi teisę: gauti informaciją apie su juo susijusio baudžiamojo proceso padėtį, žinoti, kuo jis kaltinamas, ir gauti kaltinamojo akto nuorašą; susipažinti teisme su byla; nustatyta tvarka pasidaryti reikiamų dokumentų išrašus arba nuorašus; turėti gynėją; gauti vertimą žodžiu ir raštu; informuoti konsulines įstaigas ir vieną asmenį; gauti skubią medicinos pagalbą; pateikti prašymus; pareikšti nušalinimus; teikti įrodymus ir dalyvauti juos tiriant; nagrinėjimo teisme metu duoti parodymus ir užduoti klausimus; duoti paaiškinimus apie teismo tiriamas bylos aplinkybes ir pareikšti savo nuomonę dėl kitų nagrinėjimo teisme dalyvių pareikštų prašymų; tylėti ir (ar) atsisakyti duoti parodymus apie savo paties galimai padarytą nusikalstamą veiką; dalyvauti baigiamosiose kalbose, kai nėra gynėjo; kreiptis į teismą paskutiniu žodžiu; apskųsti teismo nuosprendį ir nutartis; būti lydimas atstovo pagal įstatymą teismo posėdžiuose ir atliekant kitus proceso veiksmus, taip pat teisę į privatumo apsaugą, kai kaltinamasis yra nepilnametis.

Straipsnio dalies pakeitimai:

Nr. XIII-1436, 2018-06-30, paskelbta TAR 2018-07-11, i. k. 2018-11746

Nr. XIII-2335, 2019-07-16, paskelbta TAR 2019-07-26, i. k. 2019-12386

 

  1. Kaltinamasis, dėl kurio yra priimtas apkaltinamasis nuosprendis, tampa nuteistuoju, o kaltinamasis, dėl kurio priimtas išteisinamasis nuosprendis, tampa išteisintuoju.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. XII-891, 2014-05-15, paskelbta TAR 2014-05-21, i. k. 2014-05570

 

23 straipsnis. Kaltinamasis aktas

Kaltinamasis aktas yra prokuroro priimtas dokumentas, kuriuo baigiamas ikiteisminis tyrimas, aprašoma nusikalstama veika, nurodomi duomenys, kuriais grindžiamas kaltinimas, ir baudžiamasis įstatymas, numatantis tą veiką.

 

24 straipsnis. Kasacinė instancija

Kasacinė instancija yra Lietuvos Aukščiausiasis Teismas. Jis nagrinėja bylas pagal skundus dėl įsiteisėjusių nuosprendžių ar nutarčių.

 

25 straipsnis. Kasacinis skundas

Kasacinis skundas yra skundas, paduodamas įstatymų nustatyta tvarka dėl įsiteisėjusio nuosprendžio ar nutarties.

 

26 straipsnis. Kasatorius

Kasatorius yra kasacinį skundą padavęs asmuo.

 

27 straipsnis. Nakties metas

Nakties metas yra paros laikas nuo 22 iki 6 valandos.

 

271 straipsnis. Nepilnametis

  1. Nepilnametis yra fizinis asmuo, kuriam proceso veiksmo atlikimo metu nėra suėję aštuoniolika metų.
  2. Jeigu dėl fizinio asmens amžiaus kyla abejonių, ar jis yra pilnametis, jis laikomas nepilnamečiu iki jo amžiaus nustatymo.
  3. Jeigu nepasibaigus baudžiamajam procesui nepilnametis sulaukia pilnametystės, be šio Kodekso 127 straipsnyje nustatytų suėmimo skyrimo taisyklių, prokuroro nutarimu arba teismo nutartimi jam gali būti toliau taikomos viena ar daugiau šiame Kodekse nepilnamečiams nustatytų garantijų.

Papildyta straipsniu:

Nr. XII-2194, 2015-12-17, paskelbta TAR 2015-12-30, i. k. 2015-20993

 

272 straipsnis. Nepilnamečio individualus vertinimas

Nepilnamečio įtariamojo ar kaltinamojo individualus vertinimas yra informacijos apie nepilnamečio įtariamojo ar kaltinamojo asmenybę, jo aplinką ir poreikius apsaugos, švietimo ir socialinės integracijos srityse apibendrinimas, kurį atlieka valstybinė vaiko teisių apsaugos institucija ar laisvės atėmimo įstaiga, kurioje nepilnametis laikomas.

Papildyta straipsniu:

Nr. XIII-2335, 2019-07-16, paskelbta TAR 2019-07-26, i. k. 2019-12386

 

28 straipsnis. Nukentėjusysis

  1. Nukentėjusysis yra fizinis asmuo, kuriam nusikalstama veika padarė fizinės, turtinės ar neturtinės žalos, arba nuo nusikalstamos veikos mirusio fizinio asmens šeimos narys ar artimasis giminaitis, kurie dėl to asmens mirties patyrė fizinės, turtinės ar neturtinės žalos. Asmuo pripažįstamas nukentėjusiuoju ikiteisminio tyrimo pareigūno, prokuroro nutarimu ar teismo nutartimi.
  2. Nukentėjusysis ir jo atstovas turi teisę: gauti informaciją apie su juo susijusio baudžiamojo proceso padėtį; teikti įrodymus; pateikti prašymus; pareikšti nušalinimus; dalyvauti vertinant jo specialius apsaugos poreikius; ikiteisminio tyrimo metu ir teisme susipažinti su byla; dalyvauti bylą nagrinėjant teisme; apskųsti ikiteisminio tyrimo pareigūno, prokuroro, ikiteisminio tyrimo teisėjo ir teismo veiksmus, taip pat apskųsti teismo nuosprendį ar nutartį; pasakyti baigiamąją kalbą. Nukentėjusysis taip pat turi teisę atsisakyti gauti informaciją apie su juo susijusio baudžiamojo proceso padėtį, nebent toks atsisakymas pažeistų įtariamojo ar kaltinamojo teises.

Straipsnio dalies pakeitimai:

Nr. XIII-2976, 2020-05-21, paskelbta TAR 2020-05-29, i. k. 2020-11675

 

  1. Nukentėjusysis privalo duoti parodymus. Jis prisiekia ir atsako už melagingus parodymus kaip liudytojas.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. XII-2194, 2015-12-17, paskelbta TAR 2015-12-30, i. k. 2015-20993

 

29 straipsnis. Nuosprendis

  1. Nuosprendis yra: pirmosios instancijos teismo teisiamajame posėdyje priimtas dokumentas, kuriuo kaltinamasis pripažįstamas kaltu ar nekaltu ir, jeigu kaltinamasis pripažįstamas kaltu, jam skiriama bausmė arba jis atleidžiamas nuo bausmės; dokumentas, kuriuo apeliacinės instancijos teismas pakeičia arba panaikina pirmosios instancijos teismo nuosprendį; dokumentas, kuriuo pirmosios instancijos ar apeliacinės instancijos teismas nutraukia bylą.
  2. Nuosprendžiu laikomas ir teismo baudžiamasis įsakymas.

 

30 straipsnis. Nutarimas

Nutarimas yra nusikalstamą veiką tiriančio ikiteisminio tyrimo pareigūno ar prokuroro motyvuotas dokumentas, išskyrus kaltinamąjį aktą.

 

31 straipsnis. Nutartis

Nutartis yra baudžiamojoje byloje priimtas teisėjo ar teismo sprendimas, išskyrus nuosprendį ir teismo baudžiamąjį įsakymą.

 

32 straipsnis. Pirmosios instancijos teismas

Pirmosios instancijos teismas yra apylinkės teismas ar apygardos teismas, priimantys byloje nuosprendį, išskyrus apygardos teismą, kompetentingą nagrinėti bylą apeliacine tvarka.

 

33 straipsnis. Priesaika

  1. Priesaika yra teismui duotas iškilmingas pasižadėjimas sakyti tiesą, pateikti teisingą išvadą ar teisingai išversti.
  2. Teisme įstatymų nustatytais žodžiais prisiekia liudytojas, nukentėjusysis, ekspertas, specialistas ir vertėjas.

 

34 straipsnis. Neteko galios nuo 2017-10-01

Straipsnio naikinimas:

Nr. XIII-626, 2017-07-11, paskelbta TAR 2017-07-24, i. k. 2017-12575

 

35 straipsnis. Prokuroras

Prokuroras yra Lietuvos Respublikos generalinis prokuroras ir jam pavaldūs prokurorai, taip pat Europos prokuratūros vardu Lietuvos Respublikoje veikiantys Europos deleguotasis prokuroras ir Europos prokuroras, dalyvaujantys baudžiamajame procese pagal savo kompetenciją.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. XIII-3051, 2020-06-11, paskelbta TAR 2020-06-22, i. k. 2020-13619

 

36 straipsnis. Protokolas

Protokolas yra dokumentas, kuriame šio Kodekso nustatyta tvarka patvirtinamas ikiteisminio tyrimo arba teismo veiksmų atlikimo faktas, jų turinys bei rezultatai.

 

361 straipsnis. Socialinio tyrimo išvada

Socialinio tyrimo išvada yra specialisto parengtas dokumentas, kuriame apibūdinama kaltinamojo ar nuteistojo socialinė aplinka, kriminogeniniai veiksniai, taip pat pateikiama kita informacija, padedanti teismui individualizuoti probacijos sąlygas.

Įstatymas papildytas straipsniu:

Nr. XI-1862, 2011-12-22, Žin., 2012, Nr. 4-109 (2012-01-06)

 

362 straipsnis. Specialūs apsaugos poreikiai

Specialūs apsaugos poreikiai yra asmeninių savybių, nusikalstamos veikos pobūdžio ar jos padarymo aplinkybių nulemti nukentėjusiojo poreikiai naudotis šiame Kodekse nustatytomis garantijomis, kad nukentėjusysis būtų apsaugotas nuo psichinės traumos, nusikalstamo poveikio ar kitų neigiamų padarinių.

Papildyta straipsniu:

Nr. XII-2194, 2015-12-17, paskelbta TAR 2015-12-30, i. k. 2015-20993

 

37 straipsnis. Svarbios asmens nedalyvavimo baudžiamajame procese priežastys

  1. Svarbiomis asmens nedalyvavimo baudžiamajame procese priežastimis laikomos šios:

1) laisvės atėmimas dėl sulaikymo, suėmimo ar bausmės atlikimo;

Straipsnio punkto pakeitimai:

Nr. XII-2710, 2016-11-03, paskelbta TAR 2016-11-09, i. k. 2016-26495

 

2) nutrūkęs susisiekimas dėl epidemijos, priešo užpuolimo, nepaprastai didelio potvynio ar panašios nenugalimos jėgos;

3) išvykimas į tolimąjį plaukiojimą;

4) šaukiamam asmeniui netikėta jo stambaus turto netektis;

5) ikiteisminio tyrimo įstaigai, prokurorui ar teismui adresuota sveikatos apsaugos ministro nustatytos formos pažyma patvirtinta liga, dėl kurios asmuo negali atvykti pagal šaukimą;

6) šeimos narių ar artimųjų giminaičių mirtis arba staiga susidariusi pavojinga jų gyvybei būklė;

7) šaukimo negavimas arba pavėluotas gavimas.

  1. Ikiteisminio tyrimo pareigūno, prokuroro, ikiteisminio tyrimo teisėjo ar teismo sprendimu svarbia asmens nedalyvavimo priežastimi gali būti pripažinta ir kitokia neatvykimo priežastis.
  2. Svarbia atstovo ir gynėjo nedalyvavimo baudžiamajame procese priežastimi paprastai nelaikomas jų užimtumas kitoje byloje.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. X-1236, 2007-06-28, Žin., 2007, Nr. 81-3312 (2007-07-21)

Nr. XII-775, 2014-03-13, paskelbta TAR 2014-03-24, i. k. 2014-03406

 

38 straipsnis. Šeimos nariai

Asmens šeimos nariais laikomi kartu su tuo asmeniu gyvenantys tėvai (įtėviai), vaikai (įvaikiai), broliai, seserys ir jų sutuoktiniai, asmens sutuoktinis arba asmuo, su kuriuo asmuo bendrai gyvena neįregistravęs santuokos, arba asmuo, su kuriuo tas asmuo Lietuvos Respublikos civilinio kodekso nustatyta tvarka susitarė sudaryti santuoką, taip pat sutuoktinio tėvai, išlaikytiniai ar buvę sutuoktiniai.

Straipsnio pakeitimai:\

Nr. XI-1014, 2010-09-21, Žin., 2010, Nr. 113-5742 (2010-09-25)

Straipsnio pakeitimai:

Nr. XIII-2976, 2020-05-21, paskelbta TAR 2020-05-29, i. k. 2020-11675

 

39 straipsnis. Teisėjas

Teisėjas yra Lietuvos Aukščiausiojo Teismo pirmininkas, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo skyriaus pirmininkas, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisėjas; Lietuvos apeliacinio teismo pirmininkas, Lietuvos apeliacinio teismo skyriaus pirmininkas, Lietuvos apeliacinio teismo teisėjas; apygardos teismo pirmininkas, apygardos teismo skyriaus pirmininkas, apygardos teismo teisėjas; apylinkės teismo pirmininkas, apylinkės teismo pirmininko pavaduotojas, apylinkės teismo teisėjas.

 

40 straipsnis. Teismas

  1. Teismai yra Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, Lietuvos apeliacinis teismas, apygardos teismas, apylinkės teismas.
  2. Teismas yra: apylinkės teismo teisėjas ar apylinkės teismo teisėjų kolegija, apygardos teismo teisėjas ar apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, Lietuvos apeliacinio teismo teisėjas ar šio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, apygardos teismo ar Lietuvos apeliacinio teismo mišri Baudžiamųjų bylų skyriaus ir Civilinių bylų skyriaus trijų teisėjų kolegija, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus trijų ar išplėstinė septynių teisėjų kolegija arba Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus plenarinė sesija, arba mišri Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus ir Civilinių bylų skyriaus trijų ar išplėstinė septynių teisėjų kolegija, arba Lietuvos Aukščiausiojo Teismo plenarinė sesija, nagrinėjantys ir priimantys sprendimus šiame Kodekse numatytais klausimais. Bylos teisėjams paskirstomos ir teisėjų kolegijos sudaromos laikantis nustatytos bylų paskirstymo ir teisėjų kolegijų sudarymo tvarkos.
  3. Apylinkės teismas gali būti sudarytas iš teritorinių padalinių – apylinkės teismo rūmų.

Papildyta straipsnio dalimi:

Nr. XII-2480, 2016-06-23, paskelbta TAR 2016-06-30, i. k. 2016-17978

 

Straipsnio pakeitimai:

Nr. X-1236, 2007-06-28, Žin., 2007, Nr. 81-3312 (2007-07-21)

Nr. XI-1478, 2011-06-21, Žin., 2011, Nr. 81-3965 (2011-07-05)

Nr. XI-1481, 2011-06-21, Žin., 2011, Nr. 85-4127 (2011-07-13)

 

41 straipsnis. Teismo baudžiamasis įsakymas

Teismo baudžiamasis įsakymas yra nuosprendis, kurį teismas priima nerengdamas bylos nagrinėjimo teisme.

 

411 straipsnis. Neteko galios nuo 2017-06-15

Straipsnio naikinimas:

Nr. XIII-398, 2017-06-01, paskelbta TAR 2017-06-09, i. k. 2017-09781

 

42 straipsnis. Valstybinis kaltinimas

Valstybinis kaltinimas yra prokuroro veikla, kuria įrodinėjama, kad nusikalstamos veikos padarymu kaltinamas asmuo yra kaltas.

 

43 straipsnis. Vertėjas

Vertėjas yra vertimui reikiamas kalbas mokantis arba nebylio ar kurčiojo ženklus suprantantis asmuo, ikiteisminio tyrimo pareigūno, prokuroro, ikiteisminio tyrimo teisėjo ar teismo pakviestas dalyvauti procese šio Kodekso nustatyta tvarka. Vertėjas gali dalyvauti procese jo dalyvavimą užtikrinant garso ir vaizdo nuotolinio perdavimo priemonėmis, išskyrus atvejus, kai būtinas tiesioginis vertėjo dalyvavimas tam, kad proceso dalyvis tinkamai pasinaudotų savo teisėmis arba suprastų vykstantį baudžiamąjį procesą.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. XII-2194, 2015-12-17, paskelbta TAR 2015-12-30, i. k. 2015-20993

 

III skyrius. Proceso dalyvių teisių užtikrinimas.

Pirmasis skirsnis. Asmens teisių užtikrinimo pagrindai.

44 straipsnis. Asmens teisių apsauga baudžiamojo proceso metu

  1. Niekam negali būti atimta laisvė kitaip kaip šio Kodekso numatytais atvejais ir nustatyta tvarka.
  2. Kiekvienam sulaikytajam ar suimtajam nedelsiant jam suprantama kalba turi būti pranešama, dėl ko jis sulaikomas ar suimamas.
  3. Kiekvienas sulaikytasis ar suimtasis turi teisę kreiptis į teismą, skųsdamasis, kad neteisingai sulaikytas ar suimtas.
  4. Kiekvienas asmuo, kuris buvo nepagrįstai sulaikytas ar suimtas, turi teisę į žalos atlyginimą įstatymų nustatyta tvarka.
  5. Kiekvienas nusikalstamos veikos padarymu kaltinamas asmuo turi teisę, kad jo bylą per kuo trumpiausią laiką lygybės ir viešumo sąlygomis teisingai išnagrinėtų nepriklausomas ir nešališkas teismas.
  6. Kiekvienas nusikalstamos veikos padarymu įtariamas ar kaltinamas asmuo laikomas nekaltu tol, kol jo kaltumas neįrodytas šio Kodekso nustatyta tvarka ir nepripažintas įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu. Visos abejonės ir (ar) neaiškumai dėl nusikalstamos veikos padarymu kaltinamo asmens kaltės ar kitų aplinkybių, turinčių reikšmės bylai išspręsti teisingai, kurių, išnaudojus visas proceso veiksmų galimybes, neįmanoma pašalinti baudžiamojo proceso metu, vertinami nusikalstamos veikos padarymu kaltinamo asmens naudai.

Straipsnio dalies pakeitimai:

Nr. XIII-1436, 2018-06-30, paskelbta TAR 2018-07-11, i. k. 2018-11746

 

  1. Kiekvienas nusikalstamos veikos padarymu įtariamas ar kaltinamas asmuo turi teisę, kad jam suprantama kalba būtų skubiai ir nuodugniai pranešta apie jam pareikšto kaltinimo pobūdį bei pagrindą, turėti pakankamai laiko bei galimybių pasirengti gynybai, pats apklausti liudytojus arba prašyti, kad liudytojai būtų apklausti, nemokamai naudotis vertėjo paslaugomis, jeigu nesupranta ar nekalba lietuviškai.
  2. Kiekvienas nusikalstamos veikos padarymu įtariamas ar kaltinamas asmuo gali gintis pats arba per pasirinktą gynėją, o neturėdamas pakankamai lėšų gynėjui atsilyginti turi nemokamai gauti teisinę pagalbą įstatymo, reglamentuojančio valstybės garantuojamos teisinės pagalbos teikimą, nustatyta tvarka. Draudžiama kontroliuoti įtariamojo, kaltinamojo, nuteistojo, išteisintojo ir jų gynėjo bendravimą – susitikimus, korespondenciją, pokalbius telefonu ar kitų formų bendravimą.

Straipsnio dalies pakeitimai:

Nr. XIII-357, 2017-05-11, paskelbta TAR 2017-05-24, i. k. 2017-08713

 

  1. Kiekvienas asmuo turi teisę, kad būtų gerbiamas jo ir jo šeimos privatus gyvenimas, taip pat teisę į būsto neliečiamybę, susirašinėjimo, telefoninių pokalbių, telegrafo pranešimų ir kitokio susižinojimo slaptumą. Šios asmens teisės baudžiamojo proceso metu gali būti apribotos šio Kodekso numatytais atvejais ir tvarka.
  2. Kiekvienas nuo nusikalstamos veikos nukentėjęs asmuo turi teisę reikalauti, kad būtų nustatytas ir teisingai nubaustas nusikalstamą veiką padaręs asmuo, gauti dėl nusikalstamos veikos padarytos žalos atlyginimą, o įstatymų numatytais atvejais – ir kompensaciją iš Nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondo, taip pat įstatymų nustatyta tvarka nemokamai gauti valstybės garantuojamą teisinę pagalbą.

Straipsnio dalies pakeitimai:

Nr. XII-2194, 2015-12-17, paskelbta TAR 2015-12-30, i. k. 2015-20993

 

  1. Ikiteisminio tyrimo pareigūnas ar prokuroras privalo imtis priemonių, kad procesinės prievartos priemonės – asmens apžiūra, krata, asmens krata, atvesdinimas, poėmis – nebūtų taikomos, taip pat kad asmuo nebūtų laikinai sulaikomas arba suimamas nepilnamečio akivaizdoje, išskyrus atvejus, kai pats nepilnametis yra įtariamas nusikalstamos veikos padarymu. Jeigu šioje dalyje nurodytos procesinės prievartos priemonės buvo taikytos nepilnamečio akivaizdoje, apie tai ikiteisminio tyrimo pareigūnas ar prokuroras nedelsdami informuoja valstybinę vaiko teisių apsaugos instituciją.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. X-1236, 2007-06-28, Žin., 2007, Nr. 81-3312 (2007-07-21)

Nr. XII-955, 2014-06-17, paskelbta TAR 2014-06-26, i. k. 2014-09152

 

45 straipsnis. Pareiga išaiškinti proceso dalyviams jų teises ir jas užtikrinti

Teisėjas, prokuroras ir ikiteisminio tyrimo pareigūnas privalo išaiškinti proceso dalyviams jų procesines teises ir užtikrinti galimybę jomis pasinaudoti.

 

46 straipsnis. Ikiteisminio tyrimo pareigūno, prokuroro ir teisėjo pareiga išaiškinti asmeniui neteisėtais veiksmais pažeistų teisių atkūrimo ir žalos atlyginimo tvarką

  1. Kai baudžiamasis procesas nutraukiamas dėl to, kad nenustatyta nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių, o asmuo buvo suimtas, taip pat kai priimamas išteisinamasis nuosprendis, prokuroras ir teisėjas privalo išaiškinti asmeniui dėl neteisėto sulaikymo, suėmimo ar nuteisimo pažeistų teisių atkūrimo ir žalos atlyginimo tvarką.
  2. Jeigu asmuo, pripažintas nukentėjusiuoju, patyrė žalos dėl smurtinio nusikaltimo, ikiteisminio tyrimo pareigūnas ar prokuroras iš karto po asmens pripažinimo nukentėjusiuoju privalo jį informuoti apie teisę gauti kompensaciją pagal Lietuvos Respublikos smurtiniais nusikaltimais padarytos žalos kompensavimo įstatymą.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. X-1236, 2007-06-28, Žin., 2007, Nr. 81-3312 (2007-07-21)

 

Antrasis skirsnis. Gynyba.

47 straipsnis. Gynėjas

  1. Gynėjai yra advokatai. Tas pats advokatas negali būti dviejų ar daugiau asmenų gynėju, jeigu vieno iš jų gynybos interesai prieštarauja kito gynybos interesams.
  2. Advokato pavedimu gynėju gali būti advokato padėjėjas, jeigu tam neprieštarauja ginamasis. Advokato padėjėjas negali būti gynėju nagrinėjant teisme bylą dėl sunkaus ar labai sunkaus nusikaltimo.
  3. Vienas asmuo gali turėti kelis gynėjus. Tais atvejais, kai įtariamasis ar kaltinamasis turi kelis gynėjus ir bent vienas iš jų atvyksta dalyvauti procese, procesas gali vykti.

 

48 straipsnis. Gynėjo teisės ir pareigos

  1. Gynėjas turi teisę:

1) susipažinti su įtariamojo sulaikymo protokolu ir Europos arešto orderiu;

2) dalyvauti įtariamojo ar kaltinamojo apklausose, taip pat be pašalinių susitikti su įtariamuoju ar kaltinamuoju prieš apklausą arba prieš teismo posėdį;

3) nekliudomai bendrauti ir be pašalinių susitikti su įtariamuoju ar kaltinamuoju. Susitikimų su sulaikytu ar suimtu įtariamuoju ar kaltinamuoju skaičius ir trukmė neribojami;

4) dalyvauti veiksmuose, kurie atliekami su įtariamuoju ar kaltinamuoju, taip pat įtariamojo ar kaltinamojo arba jų gynėjo prašymu atliekamuose veiksmuose;

5) ikiteisminio tyrimo pareigūno, prokuroro ar teisėjo leidimu dalyvauti bet kokiuose kituose įrodymų rinkimo veiksmuose;

6) dalyvaudamas atliekant šios dalies 2, 4, 5 punktuose nurodytus veiksmus užduoti klausimus, prašyti paaiškinimų ir daryti pareiškimus;

7) savarankiškai rinkti gynybai reikalingus duomenis, kuriuos gynėjas gali gauti nesinaudodamas procesinėmis prievartos priemonėmis: gauti iš įmonių, įstaigų ir organizacijų bei asmenų gynybai reikalingus dokumentus ir daiktus, kalbėtis su asmenimis apie jiems žinomas įvykio aplinkybes, apžiūrėti ir fotografuoti įvykio vietą, transporto priemones ar kitaip fiksuoti gynybai reikalingą informaciją;

8) ikiteisminio tyrimo metu susipažinti su proceso veiksmų dokumentais šio Kodekso nustatytais atvejais ir tvarka;

9) pateikti prašymus ir pareikšti nušalinimus;

10) šio Kodekso nustatyta tvarka apskųsti ikiteisminio tyrimo pareigūno, prokuroro, ikiteisminio tyrimo teisėjo ir teismo veiksmus bei sprendimus ir dalyvauti teismo posėdžiuose nagrinėjant šiuos skundus;

11) susižinoti su Europos arešto orderį išdavusioje ar vykdančioje valstybėje paskirtu gynėju ir gauti bei teikti gynybai reikalingus dokumentus ir daiktus.

Straipsnio dalies pakeitimai:

Nr. XIII-357, 2017-05-11, paskelbta TAR 2017-05-24, i. k. 2017-08713

 

  1. Gynėjas privalo:

1) panaudoti visas įstatymuose nurodytas gynybos priemones ir būdus, kad būtų nustatytos aplinkybės, teisinančios ginamąjį ar lengvinančios jo atsakomybę, ir teikti ginamajam reikiamą teisinę pagalbą;

2) nurodytu laiku atvykti pas ikiteisminio tyrimo pareigūną, prokurorą ir į teismą; negalėdamas atvykti apie neatvykimą ir jo priežastis iš anksto pranešti ikiteisminio tyrimo pareigūnui, prokurorui ar teismui; be svarbios priežasties neatvykusiam gynėjui gali būti skiriama šio Kodekso 163 straipsnyje numatyta bauda;

3) laikytis įstatymų nustatytos proceso veiksmų ir teismo posėdžio tvarkos, vykdyti teisėtus ikiteisminio tyrimo pareigūno, prokuroro, teisėjo ir teismo reikalavimus;

4) saugoti profesinę paslaptį; advokatas ir jo padėjėjas neturi teisės paskelbti žinių, kurias sužinojo vykdydami gynėjo pareigas;

5) neatsisakyti ginti įtariamojo, kaltinamojo ar nuteistojo, kurį jau apsiėmė ginti, išskyrus tuos atvejus, kai paaiškėja šio Kodekso 61 straipsnio 1 dalyje nurodytos aplinkybės arba kai gynėjo dalyvavimas keliose bylose tampa nesuderinamas;

6) nenaudoti neteisėtų gynybos priemonių.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. IX-1496, 2003-04-10, Žin., 2003, Nr. 38-1734 (2003-04-24)

Nr. X-1236, 2007-06-28, Žin., 2007, Nr. 81-3312 (2007-07-21)

 

49 straipsnis. Neteisėtas gynybos priemones naudojančio gynėjo nušalinimas

  1. Ikiteisminio tyrimo metu prokuroras, o teismo proceso metu bylą nagrinėjantis teismas, nustatę, kad gynėjas naudoja neteisėtas gynybos priemones, turi teisę nušalinti gynėją. Tokiu atveju šio Kodekso 50 straipsnyje nustatyta tvarka kviečiamas ar paskiriamas kitas gynėjas.
  2. Gynėjas ir įtariamasis prokuroro nutarimą dėl gynėjo nušalinimo gali apskųsti ikiteisminio tyrimo teisėjui; šis privalo skundą išnagrinėti per tris dienas. Teismo nutartį dėl gynėjo nušalinimo gynėjas ir kaltinamasis gali apskųsti šio Kodekso X dalyje nustatyta tvarka.

 

50 straipsnis. Gynėjo kvietimas ir paskyrimas

  1. Ikiteisminio tyrimo pareigūnas, prokuroras ir teismas privalo išaiškinti įtariamajam ir kaltinamajam jo teisę turėti gynėją nuo sulaikymo ar pirmosios apklausos momento ir suteikti galimybę šia teise pasinaudoti. Sulaikytam įtariamajam užtikrinama galimybė iki pirmosios apklausos be pašalinių susitikti su gynėju. Dėl įtariamojo ar kaltinamojo prašymo turėti gynėją arba dėl gynėjo atsisakymo surašomas protokolas.

Straipsnio dalies pakeitimai:

Nr. XIII-357, 2017-05-11, paskelbta TAR 2017-05-24, i. k. 2017-08713

 

  1. Įtariamasis, kaltinamasis ir nuteistasis turi teisę pasirinkti ir pasikviesti sau tinkamą gynėją. Įtariamojo, kaltinamojo ar nuteistojo pavedimu gynėją gali pakviesti jų atstovai pagal įstatymą arba kiti asmenys, kuriems įtariamasis, kaltinamasis ar nuteistasis tai paveda.
  2. Jei įtariamasis, kaltinamasis ar nuteistasis prašo užtikrinti gynėjo dalyvavimą ir gynėjo dalyvavimas nėra būtinas pagal šio Kodekso 51 straipsnį ar privalomas kitais įstatymų numatytais atvejais, ikiteisminio tyrimo pareigūnas, prokuroras ar teismas išaiškina įtariamajam, kaltinamajam ar nuteistajam teisės į valstybės garantuojamą teisinę pagalbą įgyvendinimo tvarką.
  3. Tais atvejais, kai asmuo yra laikinai sulaikytas šio Kodekso 140 straipsnyje nustatyta tvarka ir jis nepasinaudojo šio straipsnio 2 dalyje nurodyta teise pasirinkti ir pasikviesti gynėją, ikiteisminio tyrimo pareigūnas arba prokuroras privalo paskirti gynėją, jeigu sulaikytasis prašo užtikrinti gynėjo dalyvavimą. Pagal šią dalį gynėjas yra paskiriamas neatsižvelgiant į ginamojo norus turėti konkretų advokatą. Gynėjas parenkamas ir paskiriamas šio Kodekso 51 straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka.

Pastaba. 4 dalies nuostatos taikomos, kai būtino gynėjo dalyvavimo klausimas sprendžiamas po įstatymo Nr. XIII-3180 įsigaliojimo (2020-07-15).

Papildyta straipsnio dalimi:

Nr. XIII-3180, 2020-06-26, paskelbta TAR 2020-07-03, i. k. 2020-15006

 

  1. Tais atvejais, kai įtariamojo, kaltinamojo ar nuteistojo pasirinktas gynėjas daugiau kaip tris dienas iš eilės negali dalyvauti procese, ikiteisminio tyrimo pareigūnas, prokuroras ir teisėjas turi teisę pasiūlyti įtariamajam, kaltinamajam ar nuteistajam pasikviesti kitą gynėją, o jei šie to nepadaro, privalo paskirti gynėją. Jeigu įtariamojo, kaltinamojo ar nuteistojo pasirinktas gynėjas negali per šešias valandas atvykti dalyvauti pirmojoje apklausoje arba apklausoje dėl suėmimo pagrįstumo, ikiteisminio tyrimo pareigūnas, prokuroras ar teismas turi teisę pasiūlyti įtariamajam, kaltinamajam ar nuteistajam į šią apklausą pasikviesti kitą gynėją, o jei šie to nepadaro, privalo paskirti gynėją. Pagal šią dalį gynėjas yra paskiriamas neatsižvelgiant į ginamojo norus turėti konkretų advokatą. Gynėjas parenkamas ir paskiriamas šio Kodekso 51 straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka. Naujo gynėjo paskyrimas netrukdo bylos procese dalyvauti asmens anksčiau pasirinktam gynėjui.

Straipsnio dalies numeracijos pakeitimas:

Nr. XIII-3180, 2020-06-26, paskelbta TAR 2020-07-03, i. k. 2020-15006

 

Straipsnio pakeitimai:

Nr. IX-1496, 2003-04-10, Žin., 2003, Nr. 38-1734 (2003-04-24)

Nr. X-81, 2005-01-20, Žin., 2005, Nr. 18-575 (2005-02-08)

Nr. X-1493, 2008-04-15, Žin., 2008, Nr. 50-1842 (2008-04-30)

Nr. XII-275, 2013-05-09, Žin., 2013, Nr. 54-2680 (2013-05-25)

 

51 straipsnis. Būtinas gynėjo dalyvavimas

  1. Gynėjo dalyvavimas būtinas:

1) nagrinėjant bylas dėl veikų, kuriomis įtariamas ar kaltinamas nepilnametis;

2) nagrinėjant neregių, kurčių, nebylių ir kitų asmenų, dėl fizinių ar psichinių trūkumų negalinčių pasinaudoti savo teise į gynybą, bylas;

3) nagrinėjant nemokančių proceso kalbos asmenų bylas;

4) kai yra įtariamųjų ar kaltinamųjų gynybos interesų prieštaravimų, jeigu bent vienas iš jų turi gynėją;

5) nagrinėjant bylas dėl nusikaltimų, už kuriuos gali būti skiriamas laisvės atėmimas iki gyvos galvos;

6) šio Kodekso XXXII skyriuje nustatyta tvarka nagrinėjant bylą kaltinamajam nedalyvaujant;

7) sprendžiant suėmimo skyrimo įtariamajam ar kaltinamajam klausimą, taip pat tiriant ir nagrinėjant bylas, kai įtariamasis ar kaltinamasis yra suimtas;

8) kai sprendžiama dėl asmens išdavimo (ekstradicijos) arba perdavimo Tarptautiniam baudžiamajam teismui ar pagal Europos arešto orderį;

9) nagrinėjant bylą teisme pagreitinto proceso tvarka;

10) kitais šio Kodekso numatytais atvejais.

  1. Ikiteisminio tyrimo pareigūnas, prokuroras motyvuotu nutarimu ar teismas motyvuota nutartimi turi teisę pripažinti, kad gynėjo dalyvavimas būtinas ir kitais atvejais, jeigu, jų nuomone, be gynėjo pagalbos įtariamojo ar kaltinamojo teisės ir teisėti interesai nebūtų reikiamai ginami.
  2. Šiame straipsnyje nurodytais atvejais, taip pat šio Kodekso 50 straipsnio 4 ir 5 dalyse nurodytais atvejais, jeigu gynėjo nėra pasikvietęs pats įtariamasis, kaltinamasis ar nuteistasis arba jų pavedimu ar sutikimu nėra pakvietę kiti asmenys, ikiteisminio tyrimo pareigūnas, prokuroras ar teismas privalo išaiškinti įtariamajam, kaltinamajam ar nuteistajam, kad paskirtos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidos dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgiant į įtariamojo, kaltinamojo ar nuteistojo turtinę padėtį, išskyrus šio straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus, gali būti išieškotos į valstybės biudžetą šio Kodekso nustatyta tvarka, ir pranešti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos teikimą organizuojančiai institucijai ar jos nurodytam koordinatoriui apie tai, kad įtariamajam, kaltinamajam ar nuteistajam būtinas gynėjas, bei paskirti šios institucijos parinktą gynėją. Gynėją poilsio ir švenčių dienomis bei valstybės garantuojamos teisinės pagalbos teikimą organizuojančios institucijos ne darbo valandomis ikiteisminio tyrimo pareigūnas, prokuroras ar teismas paskiria remdamasis šios institucijos sudarytais advokatų, teikiančių valstybės garantuojamą teisinę pagalbą baudžiamosiose bylose, budėjimo sąrašais. Įtariamajam, kaltinamajam ar nuteistajam apie paskirtą gynėją pranešama nedelsiant įteikiant ar išsiunčiant nutarties ar nutarimo paskirti gynėją nuorašą.
  3. Išnykus šio Kodekso 50 straipsnio 4 ir 5 dalyse ir šio straipsnio 1 arba 2 dalyje nurodytoms aplinkybėms, dėl kurių įtariamajam, kaltinamajam ar nuteistajam buvo paskirta valstybės garantuojama teisinė pagalba, ikiteisminio tyrimo pareigūnas, prokuroras nutarimu ar teismas nutartimi nutraukia valstybės garantuojamos teisinės pagalbos teikimą.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. IX-2170, 2004-04-27, Žin., 2004, Nr. 72-2493 (2004-04-30)

Nr. X-81, 2005-01-20, Žin., 2005, Nr. 18-575 (2005-02-08)

Nr. X-1493, 2008-04-15, Žin., 2008, Nr. 50-1842 (2008-04-30)

Nr. XII-275, 2013-05-09, Žin., 2013, Nr. 54-2680 (2013-05-25)

Straipsnio pakeitimai:

Nr. XIII-3180, 2020-06-26, paskelbta TAR 2020-07-03, i. k. 2020-15006

 

52 straipsnis. Atsisakymas gynėjo

  1. Įtariamasis ar kaltinamasis bet kuriuo proceso metu turi teisę atsisakyti gynėjo, išskyrus šio Kodekso 433 straipsnyje numatytą atvejį. Atsisakyti gynėjo leidžiama tik paties įtariamojo ar kaltinamojo iniciatyva. Prieš gynėjo atsisakymą įtariamajam ar kaltinamajam nedelsiant jam suprantama kalba turi būti išaiškintos gynėjo atsisakymo pasekmės, įskaitant galimybę bet kuriuo proceso metu vėl turėti gynėją. Dėl gynėjo atsisakymo surašomas protokolas.

Straipsnio dalies pakeitimai:

Nr. XIII-357, 2017-05-11, paskelbta TAR 2017-05-24, i. k. 2017-08713

 

  1. Ikiteisminio tyrimo pareigūnui, prokurorui ir teismui neprivalomas nepilnamečio arba asmens, kuris dėl fizinių ar psichinių trūkumų negali pats pasinaudoti teise į gynybą, taip pat proceso kalbos nemokančio asmens ar asmens, įtariamo ar kaltinamo sunkaus ar labai sunkaus nusikaltimo padarymu, kai dėl bylos sudėtingumo ar didelės apimties arba kitais atvejais kyla abejonių dėl šio asmens galimybės pasinaudoti teise į gynybą, pareikštas atsisakymas gynėjo.
  2. Atsisakymas gynėjo neatima iš įtariamojo, kaltinamojo ar nuteistojo teisės vėliau bet kuriuo proceso metu vėl turėti gynėją.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. IX-1496, 2003-04-10, Žin., 2003, Nr. 38-1734 (2003-04-24)

 

Trečiasis skirsnis. Atstovavimas.

53 straipsnis. Atstovai pagal įstatymą

  1. Įtariamojo, kaltinamojo, nuteistojo arba nukentėjusiojo atstovai pagal įstatymą gali dalyvauti procese ir ginti savo atstovaujamų proceso dalyvių interesus, jeigu šie yra nepilnamečiai arba nustatyta tvarka pripažinti neveiksniais, išskyrus atvejus, kai tai prieštarautų nepilnamečio ar neveiksnaus asmens interesams ar pakenktų baudžiamajam procesui.

Straipsnio dalies pakeitimai:

Nr. XIII-2335, 2019-07-16, paskelbta TAR 2019-07-26, i. k. 2019-12386

 

  1. Atstovais pagal įstatymą gali būti nepilnamečio arba neveiksnaus įtariamojo, kaltinamojo, nuteistojo ir nukentėjusiojo tėvai, įtėviai, globėjai, rūpintojai arba įstaigos, kuri globoja ar rūpinasi įtariamuoju, kaltinamuoju, nuteistuoju ar nukentėjusiuoju, įgalioti asmenys.
  2. Atstovui pagal įstatymą, pateikusiam rašytinį ar žodinį prašymą, leidžiama dalyvauti procese, kai ikiteisminio tyrimo pareigūnas, prokuroras priima dėl to nutarimą, o teismas – nutartį. Atstovas pagal įstatymą paprastai dalyvauja procese kartu su asmeniu, kuriam atstovauja. Ikiteisminio tyrimo pareigūno, prokuroro nutarimu bei teismo nutartimi gali būti atsisakyta leisti atstovui pagal įstatymą dalyvauti procese kaip atstovui, jeigu tai prieštarautų nepilnamečio ar neveiksnaus asmens interesams ar pakenktų baudžiamajam procesui. Tokiu atveju, taip pat kai nėra galimybės susisiekti su atstovu pagal įstatymą arba jo tapatybė nežinoma, nepilnamečio atstovu pagal įstatymą gali būti jo pasirinktas ir ikiteisminio tyrimo pareigūno, prokuroro ar teismo pripažintas tinkamu būti atstovu pagal įstatymą asmuo. Jeigu nepilnametis nepasirinko kito asmens arba jo pasirinktas asmuo nėra tinkamas būti atstovu pagal įstatymą, ikiteisminio tyrimo pareigūnas ar prokuroras, ikiteisminio tyrimo teisėjas ar teismas, atsižvelgdamas į nepilnamečio interesus, paskiria kitą asmenį, galintį tinkamai atstovauti nepilnamečiui. Kai atsisakyta leisti asmeniui dalyvauti baudžiamajame procese kaip neveiksnaus asmens atstovui pagal įstatymą, ikiteisminio tyrimo pareigūnas, prokuroras ar teismas turi užtikrinti, kad procese dalyvautų kitas atstovas pagal įstatymą. Ikiteisminio tyrimo pareigūnas, prokuroras ar teismas laikinai, kol bus išspręstas naujo atstovo pagal įstatymą klausimas, turi paskirti atstovu bet kokį kitą asmenį, galintį tinkamai atstovauti nepilnamečio ar neveiksnaus asmens interesams.

Straipsnio dalies pakeitimai:

Nr. XIII-2335, 2019-07-16, paskelbta TAR 2019-07-26, i. k. 2019-12386

 

  1. Prokuroro nutarimu ar teismo nutartimi atstovo pagal įstatymą teisėmis procese gali būti leidžiama dalyvauti asmens, kuris nustatyta tvarka nėra pripažintas neveiksniu, tačiau dėl senatvės, neįgalumo, ligos ar kitų svarbių priežasčių negali tinkamai pasinaudoti įstatymų suteiktomis teisėmis, šeimos nariui ar artimajam giminaičiui, pateikusiam rašytinį ar žodinį prašymą.
  2. Šio straipsnio 2 dalyje nurodyti asmenys gali būti apklausiamo nepilnamečio liudytojo atstovais pagal įstatymą.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. X-1236, 2007-06-28, Žin., 2007, Nr. 81-3312 (2007-07-21)

 

54 straipsnis. Atstovo pagal įstatymą teisės ir pareigos

  1. Atstovas pagal įstatymą turi teisę lydėti atstovaujamą asmenį viso baudžiamojo proceso metu, dalyvauti atliekant proceso veiksmus, kuriuose dalyvauja jo atstovaujamas asmuo, ir padėti šiam asmeniui pasinaudoti įstatymų suteiktomis teisėmis. Jeigu atstovaujamas asmuo yra suimtas, atstovas pagal įstatymą gali su juo pasimatyti ikiteisminio tyrimo pareigūno, prokuroro, teisėjo leidimu. Atstovas pagal įstatymą taip pat turi teisę gauti informaciją apie nepilnamečio teises baudžiamajame procese. Kai išnyksta šio Kodekso 53 straipsnio 3 dalyje nurodytos aplinkybės, dėl kurių nepilnamečio atstovui pagal įstatymą atsisakyta leisti dalyvauti procese kaip atstovui, jam taip pat suteikiama informacija apie nepilnamečio teises baudžiamajame procese.

Straipsnio dalies pakeitimai:

Nr. XIII-2335, 2019-07-16, paskelbta TAR 2019-07-26, i. k. 2019-12386

 

  1. Atstovas pagal įstatymą šaukiamas privalo atvykti pas ikiteisminio tyrimo pareigūną, prokurorą, teisėją ir į teismą, ikiteisminio tyrimo ir nagrinėjimo teisme metu laikytis nustatytos tvarkos.
  2. Atstovas pagal įstatymą gali būti apklaustas kaip liudytojas, taip pat įtraukiamas į procesą kaip civilinis atsakovas. Šiais atvejais jis turi ir liudytojo ar civilinio atsakovo teises bei pareigas.

 

55 straipsnis. Įgaliotieji atstovai

  1. Nukentėjusiojo, civilinio ieškovo, civilinio atsakovo, liudytojo, užstato davėjo, asmens, kurio nuosavybės teisės laikinai apribotos ar konfiskuotas turtas, asmens, kurį siekiama įpareigoti atskleisti informacijos šaltinio paslaptį, įgaliotuoju atstovu laikomas asmuo, teikiantis teisinę pagalbą šiems proceso dalyviams, ginantis jų teises ir teisėtus interesus.
  2. Įgaliotuoju atstovu gali būti advokatas arba advokato pavedimu advokato padėjėjas, o ikiteisminio tyrimo pareigūno, prokuroro ar teisėjo leidimu – ir kitas aukštąjį teisinį išsilavinimą turintis asmuo, kurį proceso dalyvis įgaliojo atstovauti savo interesams. Juridinio asmens atstovu gali būti juridinio asmens vadovas arba įgaliotas darbuotojas ar advokatas.
  3. Įgaliotajam atstovui leidžiama dalyvauti procese, kai ikiteisminio tyrimo pareigūnas ar prokuroras dėl atstovo dalyvavimo procese priima nutarimą, o teismas – nutartį. Atstovas gali dalyvauti procese kartu su atstovaujamu asmeniu. Atstovas, išskyrus liudytojo atstovą, taip pat gali dalyvauti vietoj atstovaujamo asmens. Liudytojo įgaliotojo atstovo neatvykimas netrukdo toliau tęsti proceso veiksmus. Atstovaujamas asmuo gali bet kuriuo metu atsisakyti atstovo paslaugų arba pasirinkti kitą atstovą.
  4. Ikiteisminio tyrimo pareigūnas, prokuroras motyvuotu nutarimu ar teismas motyvuota nutartimi pripažįsta, kad įgaliotojo atstovo dalyvavimas būtinas bylose dėl nusikalstamų veikų žmogaus sveikatai, laisvei, seksualinio apsisprendimo laisvei ir neliečiamumui, vaikui ir šeimai ar dorovei, kai nuo šių veikų nukentėjo nepilnametis, taip pat kitais atvejais, kai be įgaliotojo atstovo pagalbos nepilnamečio nukentėjusiojo teisės ir teisėti interesai nebūtų reikiamai ginami. Tokiais atvejais dėl įgaliotojo atstovo dalyvavimo atitinkamai taikomos šio Kodekso 51 ir 52 straipsnių nuostatos.

Papildyta straipsnio dalimi:

Nr. XII-1148, 2014-09-25, paskelbta TAR 2014-10-06, i. k. 2014-13716

 

  1. Įstatymų, reglamentuojančių valstybės garantuojamos teisinės pagalbos teikimą, numatytais atvejais nukentėjusysis ir civilinis ieškovas turi teisę gauti valstybės garantuojamą teisinę pagalbą.

Straipsnio dalies numeracijos pakeitimas:

Nr. XII-1148, 2014-09-25, paskelbta TAR 2014-10-06, i. k. 2014-13716

 

Straipsnio pakeitimai:

Nr. X-1236, 2007-06-28, Žin., 2007, Nr. 81-3312 (2007-07-21)

Nr. X-1493, 2008-04-15, Žin., 2008, Nr. 50-1842 (2008-04-30)

Nr. XI-1014, 2010-09-21, Žin., 2010, Nr. 113-5742 (2010-09-25)

Nr. XII-1017, 2014-07-10, paskelbta TAR 2014-07-18, i. k. 2014-10348

 

56 straipsnis. Atstovo teisės ir pareigos

  1. Įgaliotasis atstovas turi tas pačias teises kaip jo atstovaujamas proceso dalyvis.
  2. Nukentėjusiojo atstovas turi teisę dalyvauti nukentėjusiojo apklausose bei visuose nukentėjusiojo prašymu atliekamuose proceso veiksmuose.
  3. Įgaliotasis atstovas privalo teikti atstovaujamam asmeniui teisinę pagalbą, atstovauti jo teisėms ir teisėtiems interesams; šaukiamas atvykti pas ikiteisminio tyrimo pareigūną, prokurorą, teisėją ir į teismą; ikiteisminio tyrimo ir nagrinėjimo teisme metu laikytis nustatytos tvarkos.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. X-1236, 2007-06-28, Žin., 2007, Nr. 81-3312 (2007-07-21)

 

561 straipsnis. Nukentėjusįjį lydintis asmuo

Nukentėjusįjį baudžiamojo proceso metu gali lydėti jo pasirinktas asmuo. Šis asmuo ikiteisminio tyrimo ir nagrinėjimo teisme metu privalo laikytis nustatytos tvarkos. Nukentėjusįjį lydinčio asmens dalyvavimas baudžiamajame procese ar atskirose jo dalyse gali būti apribotas ikiteisminio tyrimo pareigūno ar prokuroro nutarimu arba ikiteisminio tyrimo teisėjo ar teismo nutartimi, kai toks dalyvavimas prieštarauja nukentėjusiojo interesams arba trukdo tirti ar nagrinėti bylą.

Papildyta straipsniu:

Nr. XII-2194, 2015-12-17, paskelbta TAR 2015-12-30, i. k. 2015-20993

 

Ketvirtasis skirsnis. Nušalinimas.

57 straipsnis. Nušalinimo teisė

  1. Nušalinimą gali pareikšti įtariamasis, kaltinamasis, nuteistasis, išteisintasis, gynėjas, prokuroras, taip pat nukentėjusysis, civilinis ieškovas, civilinis atsakovas arba jų atstovai.

Straipsnio dalies pakeitimai:

Nr. XIII-626, 2017-07-11, paskelbta TAR 2017-07-24, i. k. 2017-12575

 

  1. Nušalinimas gali būti pareikštas ikiteisminio tyrimo pareigūnui, prokurorui, ikiteisminio tyrimo teisėjui, teisėjui, teisiamojo posėdžio sekretoriui, vertėjui, ekspertui ir specialistui.

 

58 straipsnis. Nušalinimo pagrindas

  1. Šio Kodekso 57 straipsnio 2 dalyje nurodytas asmuo negali dalyvauti procese, jeigu:

1) jis toje byloje yra nukentėjusysis, civilinis ieškovas, civilinis atsakovas, bet kurio iš šių asmenų šeimos narys ar giminaitis, įtariamojo, kaltinamojo bei nuteistojo ar atstovo pagal įstatymą, teisėjo, ikiteisminio tyrimo teisėjo, prokuroro, ikiteisminio tyrimo pareigūno ar gynėjo toje byloje šeimos narys ar giminaitis;

Straipsnio punkto pakeitimai:

Nr. XIII-626, 2017-07-11, paskelbta TAR 2017-07-24, i. k. 2017-12575

 

2) jis yra dalyvavęs toje byloje kaip liudytojas, įtariamojo, kaltinamojo ar nuteistojo atstovas pagal įstatymą, nukentėjusiojo, civilinio ieškovo ar civilinio atsakovo atstovas;

Straipsnio punkto pakeitimai:

Nr. XIII-626, 2017-07-11, paskelbta TAR 2017-07-24, i. k. 2017-12575

 

3) jis pats arba jo šeimos nariai ar giminaičiai yra suinteresuoti bylos baigtimi;

4) proceso dalyviai motyvuotai nurodo kitokias aplinkybes, keliančias pagrįstų abejonių šio Kodekso 57 straipsnio 2 dalyje nurodyto asmens nešališkumu.

  1. Be to, teisėjas negali dalyvauti procese ar pakartotinai nagrinėti tą pačią bylą:

1) jeigu jis tame procese dalyvavo kaip ikiteisminio tyrimo pareigūnas, prokuroras ar gynėjas;

2) jeigu jis sprendė įtariamojo suėmimo ar suėmimo pratęsimo klausimą, sankcionavo procesinių prievartos priemonių taikymą arba nagrinėjo proceso dalyvių skundus toje pačioje byloje;

3) jeigu jis priėmė nuosprendį pirmosios instancijos teisme, negali nagrinėti tą pačią bylą apeliacine tvarka ir kasacine tvarka, taip pat iš naujo nagrinėti tą bylą pirmosios instancijos teisme tuo atveju, kai panaikintas jo priimtas nuosprendis;

4) jeigu jis priėmė sprendimą apeliacinės instancijos teisme, negali nagrinėti tos bylos kasacine tvarka;

5) jeigu jis priėmė sprendimą kasacinės instancijos teisme, negali dalyvauti nagrinėjant tą bylą apeliacine tvarka;

6) jeigu jis priėmė sprendimą apeliacinės arba kasacinės instancijos teisme, negali iš naujo nagrinėti tą bylą pirmosios instancijos teisme.

  1. Vertėjas, ekspertas ir specialistas negali dalyvauti procese ir tais atvejais, kai paaiškėja jų nekompetentingumas.
  2. Ikiteisminio tyrimo pareigūno, prokuroro, teisiamojo posėdžio sekretoriaus, vertėjo, eksperto ar specialisto pirmesnis dalyvavimas procese atitinkamai ikiteisminio tyrimo pareigūnu, prokuroru, teisiamojo posėdžio sekretoriumi, vertėju, ekspertu ar specialistu nėra pagrindas juos nušalinti.

 

59 straipsnis. Nušalinimas teisme

  1. Teisėjas, teisiamojo posėdžio sekretorius, vertėjas, ekspertas, specialistas ar prokuroras privalo nusišalinti šio Kodekso 58 straipsnyje nurodytais pagrindais. Advokatas arba advokato padėjėjas privalo nusišalinti, jei yra šio Kodekso 61 straipsnyje nurodyti pagrindai. Tokiu pat pagrindu jų nušalinimą gali pareikšti šio Kodekso 57 straipsnio 1 dalyje išvardyti asmenys. Nušalinimas turi būti pareikštas ir motyvuotas iki įrodymų tyrimo teisme pradžios. Vėliau pareikšti nušalinimą leidžiama tik tais atvejais, kai nušalinimą pareiškiantis asmuo nušalinimo pagrindą sužino pradėjus įrodymų tyrimą.
  2. Kai bylą nagrinėja trijų ar išplėstinė septynių teisėjų kolegija, teisėjo nušalinimo tvarka tokia:

1) teisėjui pareikštą nušalinimą šiam nedalyvaujant svarsto kiti teisėjai. Jeigu balsai pasidalija pusiau, teisėjas laikomas nušalintu;

2) dėl keliems teisėjams ar visai teisėjų kolegijai pareikšto nušalinimo nusprendžia tą bylą nagrinėjanti teisėjų kolegija paprasta balsų dauguma;

3) teisėjai, kuriems pareikštas nušalinimas, turi teisę viešai pasisakyti dėl šio nušalinimo;

4) dėl nusišalinimo ar nušalinimo teismas nusprendžia pasitarimų kambaryje.

  1. Jeigu bylą nagrinėja vienas teisėjas, dėl jam pareikšto nušalinimo nusprendžia jis pats. Jis turi teisę padaryti pareiškimą dėl šio nušalinimo.
  2. Teisėjo nusišalinimą turi patvirtinti teismo pirmininkas, pirmininko pavaduotojas, to teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus pirmininkas ar jų paskirtas teisėjas. Jeigu teismo pirmininkas, pirmininko pavaduotojas, Baudžiamųjų bylų skyriaus pirmininkas ar jų paskirtas teisėjas teisėjo nusišalinimo nepatvirtina, nepagrįstą nusišalinimą pareiškęs teisėjas privalo nagrinėti bylą iš esmės.

Straipsnio dalies pakeitimai:

Nr. XII-2480, 2016-06-23, paskelbta TAR 2016-06-30, i. k. 2016-17978

 

  1. Dėl teisiamojo posėdžio sekretoriaus, vertėjo, eksperto, specialisto ar prokuroro nušalinimo nusprendžia bylą nagrinėjantis teismas.

 

60 straipsnis. Nušalinimas ikiteisminio tyrimo metu

  1. Ikiteisminio tyrimo pareigūnas, prokuroras, ikiteisminio tyrimo teisėjas, vertėjas, ekspertas ar specialistas privalo nusišalinti šio Kodekso 58 straipsnyje nurodytais pagrindais. Advokatas arba advokato padėjėjas privalo nusišalinti, jei yra šio Kodekso 61 straipsnyje nurodyti pagrindai. Tokiu pat pagrindu jų nušalinimą gali pareikšti šio Kodekso 57 straipsnio 1 dalyje išvardyti asmenys.
  2. Nušalinimas turi būti pareiškiamas ir motyvuojamas raštu.
  3. Dėl vertėjo, eksperto ar specialisto nušalinimo nusprendžia ikiteisminį tyrimą atliekantis ikiteisminio tyrimo pareigūnas ar prokuroras. Dėl nušalinimo nusprendžiama per įmanomai trumpiausią laiką. Jeigu nušalinimas atmetamas, priimamas nutarimas, kuris pareiškėjui paskelbiamas pasirašytinai.
  4. Dėl ikiteisminio tyrimo pareigūno nušalinimo nusprendžia prokuroras. Dėl prokuroro nušalinimo nusprendžia ikiteisminio tyrimo teisėjas. Ikiteisminio tyrimo pareigūnas ar prokuroras per vieną dieną nuo to momento, kai gautas nušalinimo pareiškimas, perduoda jį atitinkamai prokurorui ar ikiteisminio tyrimo teisėjui. Prokuroras ar ikiteisminio tyrimo teisėjas privalo per dvi dienas išspręsti pareikšto nušalinimo klausimą. Jeigu nušalinimas atmetamas, prokuroras priima nutarimą, o ikiteisminio tyrimo teisėjas – nutartį. Šie dokumentai pareiškėjui paskelbiami pasirašytinai.
  5. Dėl ikiteisminio tyrimo teisėjo nušalinimo nusprendžia apylinkės teismo pirmininkas, pirmininko pavaduotojas ar jų paskirtas teisėjas šio straipsnio 4 dalyje nustatyta tvarka.

Straipsnio dalies pakeitimai:

Nr. XII-2480, 2016-06-23, paskelbta TAR 2016-06-30, i. k. 2016-17978

 

  1. Pareiškimo dėl nušalinimo padavimas proceso nesustabdo.

 

61 straipsnis. Advokato arba advokato padėjėjo nušalinimas

  1. Advokatas arba advokato padėjėjas neturi teisės dalyvauti procese kaip gynėjas arba nukentėjusiojo, civilinio ieškovo ir civilinio atsakovo atstovas, jeigu jis toje pačioje byloje teikia arba anksčiau teikė teisinę pagalbą asmeniui, kurio interesai prieštarauja teisinės pagalbos prašančio asmens interesams, arba jeigu anksčiau dalyvavo kaip teisėjas, prokuroras, ikiteisminio tyrimo pareigūnas, ekspertas, specialistas, vertėjas ar liudytojas, taip pat jeigu tiriant arba nagrinėjant bylą dalyvauja pareigūnas, su kuriuo tas advokatas arba advokato padėjėjas turi giminystės ryšių.
  2. Dėl advokato arba advokato padėjėjo nušalinimo teisme nusprendžia nagrinėjantis bylą teismas šio Kodekso 59 straipsnyje nustatyta tvarka, o dėl nušalinimo ikiteisminio tyrimo metu – ikiteisminio tyrimo teisėjas šio Kodekso 60 straipsnyje nustatyta tvarka.

 

Penktasis skirsnis. Apskundimas ikiteisminio tyrimo metu.

62 straipsnis. Ikiteisminio tyrimo pareigūno proceso veiksmų ir nutarimų apskundimas

  1. Ikiteisminio tyrimo pareigūno proceso veiksmus ir nutarimus proceso dalyviai arba asmenys, kuriems taikytos procesinės prievartos priemonės, gali apskųsti ikiteisminį tyrimą organizuojančiam ir jam vadovaujančiam prokurorui. Jei prokuroras atsisako patenkinti skundą, šis jo nutarimas gali būti skundžiamas aukštesniajam prokurorui šio Kodekso 63 straipsnyje nustatyta tvarka.
  2. Skundas paduodamas prokurorui tiesiogiai arba per ikiteisminio tyrimo pareigūną, dėl kurio proceso veiksmų ar nutarimų skundžiamasi. Skundai gali būti tiek rašytiniai, tiek žodiniai. Dėl žodinių skundų ikiteisminio tyrimo pareigūnas ar prokuroras surašo protokolą. Jį pasirašo pareiškėjas ir skundą priėmęs ikiteisminio tyrimo pareigūnas ar prokuroras.
  3. Ikiteisminio tyrimo pareigūnas gautą skundą kartu su savo paaiškinimais privalo per vieną dieną nuo skundo gavimo perduoti prokurorui.
  4. Skundo padavimas iki jo išsprendimo nesustabdo skundžiamo veiksmo ar nutarimo vykdymo, išskyrus atvejus, jeigu tai padaryti pripažįsta esant reikalinga pats ikiteisminio tyrimo pareigūnas arba prokuroras.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. X-1236, 2007-06-28, Žin., 2007, Nr. 81-3312 (2007-07-21)

 

63 straipsnis. Prokuroro proceso veiksmų ir nutarimų apskundimas

  1. Prokuroro proceso veiksmus ir nutarimus proceso dalyviai arba asmenys, kuriems taikytos procesinės prievartos priemonės, gali apskųsti aukštesniajam prokurorui. Jei aukštesnysis prokuroras atsisako patenkinti skundą, šis jo nutarimas gali būti skundžiamas ikiteisminio tyrimo teisėjui.
  2. Skundas paduodamas aukštesniajam prokurorui tiesiogiai arba per prokurorą, dėl kurio veiksmų ar nutarimų skundžiamasi. Skundai gali būti tiek rašytiniai, tiek žodiniai. Dėl žodinių skundų prokuroras surašo protokolą. Jį pasirašo pareiškėjas ir skundą priėmęs prokuroras.
  3. Skundo padavimas iki jo išsprendimo nesustabdo skundžiamo veiksmo ar nutarimo vykdymo, išskyrus atvejus, jeigu tai padaryti pripažįsta esant reikalinga prokuroras.
  4. Prokuroro priimti sprendimai ikiteisminio tyrimo organizavimo klausimais dėl pavedimo atlikti ikiteisminį tyrimą ar atskirus ikiteisminio tyrimo veiksmus ikiteisminio tyrimo įstaigai, dėl pavedimo atlikti ikiteisminį tyrimą ar atskirus ikiteisminio tyrimo veiksmus kitos vietovės prokurorui ar ikiteisminio tyrimo įstaigai, dėl tyrimo grupės sudarymo, dėl pavedimo vadovauti ikiteisminiam tyrimui ar atlikti ikiteisminį tyrimą šio Kodekso nustatyta tvarka neskundžiami.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. X-1236, 2007-06-28, Žin., 2007, Nr. 81-3312 (2007-07-21)

Nr. XI-1478, 2011-06-21, Žin., 2011, Nr. 81-3965 (2011-07-05)

 

64 straipsnis. Skundų dėl ikiteisminio tyrimo pareigūno ar prokuroro proceso veiksmų ir nutarimų išsprendimas

  1. Skundai dėl ikiteisminio tyrimo pareigūno ar prokuroro proceso veiksmų ir nutarimų gali būti paduodami, kol vyksta ikiteisminis tyrimas, išskyrus šiame Kodekse numatytus atvejus.
  2. Prokuroras ir ikiteisminio tyrimo teisėjas per dešimt dienų nuo skundo ir jam išnagrinėti reikiamos medžiagos gavimo privalo skundą išnagrinėti ir priimti nutarimą ar nutartį. Jei skundas patenkinamas, nutarime ar nutartyje nurodomi ikiteisminio tyrimo pareigūno ar prokuroro padaryti pažeidimai ir pasiūloma juos pašalinti, jei skundas atmetamas, – motyvai, dėl kurių skundas pripažintas nepagrįstu ir atmestas.
  3. Nagrinėdami skundą, prokuroras ir ikiteisminio tyrimo teisėjas turi teisę susipažinti su ikiteisminio tyrimo dokumentais ir pareikalauti ikiteisminio tyrimo pareigūno ar prokuroro paaiškinimų, jeigu jie nebuvo pateikti anksčiau.
  4. Ikiteisminio tyrimo teisėjui nagrinėjant skundą, gali būti rengiamas posėdis, į kurį turi būti kviečiamas prokuroras, įtariamasis, įtariamojo gynėjas, skundą padavęs asmuo ir jo atstovas. Suimtas įtariamasis pristatomas ikiteisminio tyrimo teisėjui, jeigu tai būtina.
  5. Apie prokuroro ar ikiteisminio tyrimo teisėjo priimtą sprendimą dėl skundo pranešama skundą padavusiam asmeniui. Jeigu prokuroras ar ikiteisminio tyrimo teisėjas patenkina skundą, nutarimas ar nutartis nusiunčiami ikiteisminį tyrimą atliekančiam pareigūnui ar prokurorui vykdyti.
  6. Ikiteisminio tyrimo teisėjo sprendimas, priimtas šio straipsnio nustatyta tvarka, yra galutinis ir neskundžiamas, išskyrus atvejus, kai šis Kodeksas numato jo apskundimo galimybę.
  7. Šio Kodekso 62 ir 63 straipsniai netaikomi tais atvejais, kuriems šis Kodeksas numato kitokią ikiteisminio tyrimo pareigūno ar prokuroro proceso veiksmų ar nutarimų apskundimo tvarką.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. X-1236, 2007-06-28, Žin., 2007, Nr. 81-3312 (2007-07-21)

Nr. XI-1014, 2010-09-21, Žin., 2010, Nr. 113-5742 (2010-09-25)

Nr. XI-1478, 2011-06-21, Žin., 2011, Nr. 81-3965 (2011-07-05)

 

65 straipsnis. Ikiteisminio tyrimo teisėjo proceso veiksmų ir nutarčių apskundimas ir skundų išsprendimas

  1. Ikiteisminio tyrimo teisėjo atliekamus proceso veiksmus ir jo priimtas nutartis, išskyrus nutartis, kurios pagal šio Kodekso 64 straipsnį yra neskundžiamos, prokuroras, proceso dalyviai ir asmenys, kuriems taikytos procesinės prievartos priemonės, gali apskųsti šio Kodekso X dalyje nustatyta tvarka.
  2. Šio straipsnio nuostatos netaikomos tais atvejais, kuriems šis Kodeksas numato kitokią ikiteisminio tyrimo teisėjo proceso veiksmų ar nutarčių apskundimo tvarką.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. IX-2336, 2004-07-08, Žin., 2004, Nr. 115-4276 (2004-07-24)

Nr. X-1236, 2007-06-28, Žin., 2007, Nr. 81-3312 (2007-07-21)

 

IV skyrius. Lietuvos Respublikos teismų ir prokuratūros susižinojimas su užsienio valstybių įstaigomis ir tarptautinėmis organizacijomis.

66 straipsnis. Lietuvos Respublikos teismų ir prokuratūros susižinojimo su užsienio valstybių įstaigomis ir tarptautinėmis organizacijomis tvarka

  1. Lietuvos Respublikos teismų ir prokuratūros susižinojimo su užsienio valstybių įstaigomis ir tarptautinėmis organizacijomis tvarką, taip pat šių įstaigų ir organizacijų prašymų vykdymo tvarką nustato šis Kodeksas ir Lietuvos Respublikos tarptautinės sutartys.
  2. Lietuvos Respublikos teismai ir prokuratūra prašymus užsienio valstybių įstaigoms ir tarptautinėms organizacijoms siunčia per Lietuvos Respublikos teisingumo ministeriją ar Lietuvos Respublikos generalinę prokuratūrą. Neatidėliotinais atvejais Lietuvos Respublikos teismų ir prokuratūros prašymai kitoms Europos Sąjungos valstybėms narėms gali būti siunčiami per Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros prokurorą – Lietuvos nacionalinį narį Eurojuste (Lietuvos nacionalinio nario Eurojuste pavaduotoją). Lietuvos Respublikos tarptautinių sutarčių numatytais atvejais Lietuvos Respublikos teismai, prokuratūra ir ikiteisminio tyrimo įstaigos prašymus užsienio valstybių įstaigoms ir tarptautinėms organizacijoms gali siųsti tiesiogiai.
  3. Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl Europos Sąjungos valstybių narių sprendimų baudžiamosiose bylose tarpusavio pripažinimo ir vykdymo“ numatytais atvejais ir tvarka procesiniai dokumentai, kuriais siekiama surinkti įrodymus ar gauti jau surinktus įrodymus arba laikinai apsaugoti daiktus, dokumentus ar kitą turtą, kurie galėtų būti konfiskuoti arba pripažinti turinčiais įrodomąją reikšmę baudžiamajame procese, nuo sunaikinimo, pakeitimo, išvežimo iš kitos Europos Sąjungos valstybės narės, pardavimo ar kitokio perleidimo, gali būti perduoti vykdyti kitai Europos Sąjungos valstybei narei.

Papildyta straipsnio dalimi:

Nr. XIII-398, 2017-06-01, paskelbta TAR 2017-06-09, i. k. 2017-09781

 

Straipsnio pakeitimai:

Nr. XII-346, 2013-05-30, Žin., 2013, Nr. 62-3058 (2013-06-12)

 

67 straipsnis. Užsienio valstybių įstaigų ir tarptautinių organizacijų prašymų dėl proceso veiksmų atlikimo vykdymas

  1. Lietuvos Respublikos teismai, prokuratūra ar ikiteisminio tyrimo įstaigos, vykdydamos užsienio valstybių įstaigų ir tarptautinių organizacijų prašymus, atlieka šiame Kodekse nustatytus proceso veiksmus. Vykdant užsienio valstybių įstaigų ir tarptautinių organizacijų prašymus, Lietuvos Respublikos tarptautinėje sutartyje numatytais atvejais gali būti atliekami ir šiame Kodekse nenumatyti proceso veiksmai, jei tokių veiksmų atlikimas nepažeidžia Lietuvos Respublikos Konstitucijos, įstatymų ir neprieštarauja esminiams baudžiamojo proceso Lietuvos Respublikoje principams.
  2. Lietuvos Respublikos teismai, prokuratūra, ikiteisminio tyrimo įstaigos užsienio valstybių įstaigų ir tarptautinių organizacijų prašymus gauna per Lietuvos Respublikos teisingumo ministeriją, Lietuvos Respublikos generalinę prokuratūrą ar Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros prokurorą – Lietuvos nacionalinį narį Eurojuste (Lietuvos nacionalinio nario Eurojuste pavaduotoją). Lietuvos Respublikos teismas, prokuratūra ar ikiteisminio tyrimo įstaiga tiesiogiai gautą užsienio valstybės įstaigos ar tarptautinės organizacijos prašymą vykdo tik gavę Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos ar Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros leidimą, išskyrus šio straipsnio 5 dalyje nurodytus atvejus.
  3. Užsienio valstybės įstaigos ar tarptautinės organizacijos prašymas, kuris negali būti įvykdytas, grąžinamas tai įstaigai ar organizacijai per Lietuvos Respublikos teisingumo ministeriją, Lietuvos Respublikos generalinę prokuratūrą ar Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros prokurorą – Lietuvos nacionalinį narį Eurojuste (Lietuvos nacionalinio nario Eurojuste pavaduotoją) ir nurodomos prašymo neįvykdymo priežastys.
  4. Užsienio valstybių teismų, prokuratūros ir ikiteisminio tyrimo įstaigų arba Tarptautinio baudžiamojo teismo ar kitų tarptautinių organizacijų pareigūnams Lietuvos Respublikos teritorijoje leidžiama atlikti proceso veiksmus tik Lietuvos Respublikos tarptautinėje sutartyje numatytais atvejais ir dalyvaujant Lietuvos Respublikos pareigūnams.
  5. Lietuvos Respublikos tarptautinėje sutartyje numatytais atvejais Lietuvos Respublikos teismai, prokuratūra, ikiteisminio tyrimo įstaigos vykdo tiesiogiai gautus užsienio valstybių įstaigų ir tarptautinių organizacijų prašymus bei tiesiogiai užsienio valstybėms ir tarptautinėms organizacijoms siunčia atsakymus į prašymus.
  6. Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl Europos Sąjungos valstybių narių sprendimų baudžiamosiose bylose tarpusavio pripažinimo ir vykdymo“ numatytais atvejais ir tvarka gali būti vykdomi kitos Europos Sąjungos valstybės narės procesiniai dokumentai, kuriais siekiama surinkti ar gauti jau surinktus įrodymus arba laikinai apsaugoti daiktus, dokumentus ar kitą turtą, kurie galėtų būti konfiskuoti arba pripažinti turinčiais įrodomąją reikšmę baudžiamajame procese, nuo sunaikinimo, pakeitimo, išvežimo iš Lietuvos Respublikos, pardavimo ar kitokio perleidimo.

Papildyta straipsnio dalimi:

Nr. XIII-398, 2017-06-01, paskelbta TAR 2017-06-09, i. k. 2017-09781

 

Straipsnio pakeitimai:

Nr. XII-346, 2013-05-30, Žin., 2013, Nr. 62-3058 (2013-06-12)

 

671 straipsnis. Susižinojimo su užsienio valstybių įstaigomis ir tarptautinėmis organizacijomis tvarka tiriant bylas, kai kompetentinga institucija paskirta Europos prokuratūra

Tiriant bylas, kai kompetentinga institucija paskirta Europos prokuratūra, susižinojimas su užsienio valstybių įstaigomis ir tarptautinėmis organizacijomis vyksta Reglamento (ES) 2017/1939, šio Kodekso ir įstatymų nustatyta tvarka.

Papildyta straipsniu:

Nr. XIII-3051, 2020-06-11, paskelbta TAR 2020-06-22, i. k. 2020-13619

 

68 straipsnis. Prašymas pradėti arba perimti baudžiamąjį persekiojimą

  1. Baudžiamojo persekiojimo pradžios ir perėmimo pagrindus, sąlygas ir tvarką nustato šis Kodeksas ir Lietuvos Respublikos tarptautinės sutartys.
  2. Užsienio valstybės įstaigos ar tarptautinės organizacijos prašymą pradėti arba perimti nusikalstamą veiką užsienio valstybėje padariusio ir į Lietuvos Respubliką grįžusio Lietuvos Respublikos piliečio baudžiamąjį persekiojimą nagrinėja Lietuvos Respublikos generalinė prokuratūra patikrindama to prašymo pagrįstumą. Apie patikrinimo rezultatus pranešama prašymą atsiuntusiai užsienio valstybės įstaigai ar tarptautinei organizacijai. Jeigu dėl užsienio valstybės įstaigos ar tarptautinės organizacijos prašyme nurodyto asmens veikos Lietuvos Respublikoje jau išnagrinėta baudžiamoji byla, priimtas nuosprendis ir jis įsiteisėjo, kartu su pranešimu išsiunčiamas išverstas į užsienio kalbą ir reikiamai patvirtintas to nuosprendžio nuorašas.
  3. Jeigu Lietuvos Respublikos teritorijoje nusikalstamą veiką padarė užsienio valstybės pilietis ar kitas asmuo ir po to išvyko iš Lietuvos Respublikos, ikiteisminio tyrimo įstaigų surinkti apie šį asmenį duomenys perduodami Lietuvos Respublikos generalinei prokuratūrai, kuri sprendžia, ar reikia siųsti užsienio valstybės įstaigai prašymą pradėti arba perimti baudžiamąjį persekiojimą.

 

681 straipsnis. Keitimasis informacija ir tiesioginės konsultacijos siekiant išvengti paralelių baudžiamųjų procesų Europos Sąjungos valstybėse narėse

  1. Kai pagrįstai manoma, kad tam pačiam asmeniui dėl tos pačios nusikalstamos veikos vyksta baudžiamasis procesas kitoje Europos Sąjungos valstybėje narėje, prokuroras ikiteisminio tyrimo metu savo iniciatyva, o kai byla perduota į teismą, – bylą nagrinėjančio teismo pavedimu susisiekia su kitos Europos Sąjungos valstybės narės kompetentinga institucija, kad būtų patvirtinta, kad toks paralelus procesas vyksta. Į kitos Europos Sąjungos valstybės narės kompetentingą instituciją gali būti kreipiamasi per Lietuvos Respublikos generalinę prokuratūrą ar Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros prokurorą – Lietuvos nacionalinį narį Eurojuste (Lietuvos nacionalinio nario Eurojuste pavaduotoją).
  2. Kitų Europos Sąjungos valstybių narių kompetentingų institucijų prašymai pateikti informaciją, ar Lietuvos Respublikoje vyksta baudžiamasis procesas tam pačiam asmeniui dėl tos pačios nusikalstamos veikos, gaunami per Lietuvos Respublikos generalinę prokuratūrą ar Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros prokurorą – Lietuvos nacionalinį narį Eurojuste (Lietuvos nacionalinio nario Eurojuste pavaduotoją).
  3. Nustačius, kad Lietuvos Respublikoje ir kitoje Europos Sąjungos valstybėje narėje vyksta baudžiamieji procesai tam pačiam asmeniui dėl tos pačios nusikalstamos veikos, prokuroras pradeda tiesiogines konsultacijas su kitos Europos Sąjungos valstybės narės kompetentinga institucija, kad būtų rastas veiksmingas sprendimas, siekiant išvengti paralelių procesų neigiamų padarinių ir, jei yra galimybė, sukoncentruoti baudžiamąjį procesą vienoje valstybėje. Jeigu byla perduota į teismą, prokuroras informuoja bylą nagrinėjantį teismą apie šių konsultacijų eigą ir siūlomus sprendimus, prireikus pateikdamas reikalingus prašymus šio Kodekso nustatyta tvarka. Kai yra pagrindas, prokuroras ar bylą nagrinėjantis teismas gali kreiptis į Lietuvos Respublikos generalinę prokuratūrą su siūlymu pateikti kitai Europos Sąjungos valstybei narei prašymą perimti baudžiamąjį persekiojimą arba gali pasiūlyti kitos Europos Sąjungos valstybės narės kompetentingai institucijai pateikti prašymą Lietuvos Respublikos generalinei prokuratūrai perimti baudžiamąjį persekiojimą.
  4. Tiesioginių konsultacijų metu nepavykus rasti veiksmingo sprendimo, prokuroras gali kreiptis į Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros prokurorą – Lietuvos nacionalinį narį Eurojuste (Lietuvos nacionalinio nario Eurojuste pavaduotoją) dėl pagalbos sprendžiant jurisdikcijos įgyvendinimo kolizijas.
  5. Keitimosi informacija ir tiesioginių konsultacijų su kitų Europos Sąjungos valstybių narių kompetentingomis institucijomis tvarką nustato Lietuvos Respublikos generalinis prokuroras.

Papildyta straipsniu:

Nr. XII-1295, 2014-11-06, paskelbta TAR 2014-11-13, i. k. 2014-16788

 

69 straipsnis. Prašymas užsienio valstybei išduoti asmenį

  1. Lietuvos Respublikos tarptautinėse sutartyse numatytais atvejais ir tvarka Lietuvos Respublikos generalinė prokuratūra arba Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija, gavusi šio straipsnio 3 dalyje nurodytus dokumentus, kreipiasi į užsienio valstybės įstaigą prašydama išduoti Lietuvos Respublikos pilietį arba kitą asmenį, jeigu pradėtas jo baudžiamasis persekiojimas arba priimtas apkaltinamasis nuosprendis.
  2. Lietuvos Respublikos prašyme išduoti asmenį nurodoma: įtariamojo (kaltinamojo, nuteistojo) pavardė, vardas, gimimo metai, asmens kodas, pilietybė; padarytos nusikalstamos veikos aplinkybės; Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso straipsnio, numatančio padarytą nusikalstamą veiką, tekstas; įtariamojo (kaltinamojo, nuteistojo) išorės požymiai. Prie prašymo pridedama prašomo išduoti asmens nuotrauka, nutarties skirti suėmimą arba nuosprendžio nuorašas, taip pat kiti Lietuvos Respublikos tarptautinėse sutartyse numatyti dokumentai.
  3. Įsiteisėjusio apkaltinamojo nuosprendžio, kuriuo buvo paskirta laisvės atėmimo bausmė, nuorašą, o tais atvejais, kai yra priimta ir įsiteisėjusi nutartis panaikinti bausmės vykdymo atidėjimą arba nutartis dėl lygtinai iš pataisos įstaigos paleisto asmens pasiuntimo į pataisos įstaigą atlikti likusios laisvės atėmimo bausmės, ir nutarties nuorašą kartu su šio straipsnio 2 dalyje nurodyta informacija nuosprendį arba nutartį priėmęs teismas, nusprendęs, kad reikalinga kreiptis dėl asmens išdavimo, siunčia Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijai.
  4. Prašymo išduoti asmenį ir prie jo pridedamų dokumentų vertimą į reikalingą užsienio valstybės kalbą užtikrina institucija, kuri kreipiasi į užsienio valstybės įstaigą dėl asmens išdavimo.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. XIII-357, 2017-05-11, paskelbta TAR 2017-05-24, i. k. 2017-08713

 

691 straipsnis. Europos arešto orderio išdavimas dėl asmens perdavimo Lietuvos Respublikai

  1. Siekdama iš Europos Sąjungos valstybės narės perimti Lietuvos Respublikos pilietį arba kitą asmenį, kurio baudžiamasis persekiojimas yra pradėtas Lietuvos Respublikoje, Lietuvos Respublikos generalinė prokuratūra, gavusi teismo nutartį suimti asmenį, išduoda Europos arešto orderį ir tiesiogiai arba per Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros prokurorą – Lietuvos nacionalinį narį Eurojuste (Lietuvos nacionalinio nario Eurojuste pavaduotoją) kreipiasi į kompetentingą Europos Sąjungos valstybės narės instituciją, kad ši perduotų Europos arešto orderyje nurodytą asmenį.
  2. Dėl Lietuvos Respublikos piliečio ar kito asmens, kuris Lietuvos Respublikoje įsiteisėjusiu apkaltinamuoju nuosprendžiu nuteistas laisvės atėmimo bausme, tačiau nuo bausmės atlikimo pasislėpė Europos Sąjungos valstybėje narėje, Europos arešto orderį išduoda ir į kompetentingą šios valstybės instituciją tiesiogiai kreipiasi apygardos teismas pagal nuosprendį ar nutartį panaikinti bausmės vykdymo atidėjimą arba nutartį dėl lygtinai iš pataisos įstaigos paleisto asmens pasiuntimo į pataisos įstaigą atlikti likusios laisvės atėmimo bausmės priėmusio teismo veiklos teritoriją. Prireikus apygardos teismas Europos arešto orderį kompetentingai Europos Sąjungos valstybės narės institucijai gali perduoti per Lietuvos Respublikos teisingumo ministeriją arba per Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros prokurorą – Lietuvos nacionalinį narį Eurojuste (Lietuvos nacionalinio nario Eurojuste pavaduotoją).

Straipsnio dalies pakeitimai:

Nr. XIII-357, 2017-05-11, paskelbta TAR 2017-05-24, i. k. 2017-08713

 

  1. Lietuvos Respublikos generalinė prokuratūra ar apygardos teismas, spręsdami dėl Europos arešto orderio išdavimo, įvertina, ar asmens perdavimas pagal Europos arešto orderį atitiktų proporcingumo ir proceso ekonomiškumo principus atsižvelgiant į padaryto nusikaltimo pavojingumo pobūdį ir mastą, įtariamojo, kaltinamojo ar nuteistojo asmenybę.
  2. Europos arešto orderio išdavimo ir asmens perėmimo pagal Europos arešto orderį tvarką nustato Lietuvos Respublikos generalinis prokuroras ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministras.

Kodeksas papildytas straipsniu:

Nr. IX-2170, 2004-04-27, Žin., 2004, Nr. 72-2493 (2004-04-30)

Straipsnio pakeitimai:

Nr. XII-346, 2013-05-30, Žin., 2013, Nr. 62-3058 (2013-06-12)

 

70 straipsnis. Užsienio valstybės išduoto ar perduoto asmens baudžiamosios atsakomybės ribos

  1. Užsienio valstybės išduotas ar perduotas asmuo negali būti Lietuvos Respublikoje sulaikytas, traukiamas baudžiamojon atsakomybėn ir nuteistas už iki jo išdavimo ar perdavimo padarytą nusikalstamą veiką, už kurią nebuvo išduotas ar perduotas, išskyrus atvejus, kai:

1) gautas asmenį išdavusios ar perdavusios užsienio valstybės sutikimas;

2) asmuo, turėdamas galimybę išvykti iš Lietuvos Respublikos, ja nepasinaudojo per keturiasdešimt penkias dienas ar per kitą Lietuvos Respublikos tarptautinėje sutartyje nurodytą terminą arba palikęs Lietuvos Respublikos teritoriją vėl į ją sugrįžo;

3) asmuo prieš perdavimą pagal Europos arešto orderį sutiko, kad jis gali būti persekiojamas ir dėl kitų nusikalstamų veikų, padarytų iki jo perdavimo;

4) asmuo, perduotas pagal Europos arešto orderį, raštu sutinka, kad jis gali būti persekiojamas ir dėl kitų nusikalstamų veikų, padarytų iki jo perdavimo;

5) asmuo buvo perduotas pagal Europos arešto orderį, bet už nusikalstamą veiką, padarytą iki asmens perdavimo, Lietuvos Respublikos įstatymai nenumato laisvės atėmimo ar arešto bausmės arba negali būti taikoma kardomoji priemonė – suėmimas;

6) kitais Lietuvos Respublikos tarptautinėse sutartyse numatytais atvejais.

  1. Užsienio valstybės išduotas ar perduotas asmuo už nusikalstamas veikas, dėl kurių jis buvo išduotas ar perduotas, ir kitas nusikalstamas veikas, padarytas iki jo išdavimo ar perdavimo, gali būti išduodamas ar perduodamas trečiajai valstybei tik tuo atveju, jei yra jį išdavusios ar perdavusios valstybės sutikimas. Jeigu asmuo buvo perduotas Lietuvos Respublikai pagal Europos arešto orderį, kitai Europos Sąjungos valstybei narei už nusikalstamas veikas, padarytas iki jo perdavimo, jis gali būti perduotas ir šio straipsnio 1 dalies 2–4 punktuose numatytais atvejais.
  2. Prireikus Lietuvos Respublikos generalinė prokuratūra kreipiasi į asmenį išdavusią ar perdavusią užsienio valstybę dėl šio straipsnio 1 dalies 1 punkte numatyto sutikimo gavimo.
  3. Jeigu užsienio valstybės pagal Europos arešto orderį perduotas asmuo raštu sutinka dėl jo baudžiamojo persekiojimo už kitas nusikalstamas veikas, padarytas iki jo perdavimo pagal Europos arešto orderį, ikiteisminiam tyrimui vadovaujantis prokuroras su pareiškimu kreipiasi į ikiteisminio tyrimo teisėją. Ikiteisminio tyrimo teisėjas per dešimt dienų turi surengti posėdį, kuriame privalo dalyvauti pagal Europos arešto orderį perduotas asmuo, jo gynėjas ir prokuroras. Posėdžio metu ikiteisminio tyrimo teisėjas patikrina, ar asmuo savo noru sutinka būti persekiojamas už nusikalstamas veikas, dėl kurių jis nebuvo perduotas pagal Europos arešto orderį, ir žino teisines tokio sutikimo pasekmes. Nustatęs, kad asmuo savo noru sutinka būti persekiojamas už tokias nusikalstamas veikas ir žino teisines tokio sutikimo pasekmes, ikiteisminio tyrimo teisėjas priima nutartį dėl asmens baudžiamojo persekiojimo už nusikalstamas veikas, dėl kurių jis nebuvo perduotas pagal Europos arešto orderį.
  4. Jeigu užsienio valstybės pagal Europos arešto orderį perduotas asmuo sutinka būti išduotas ar perduotas trečiajai valstybei už nusikalstamas veikas, padarytas iki jo perdavimo Lietuvos Respublikai, jis išduodamas (perduodamas) trečiajai valstybei šio Kodekso 75 straipsnyje nustatyta tvarka.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. IX-2170, 2004-04-27, Žin., 2004, Nr. 72-2493 (2004-04-30)

Nr. X-1236, 2007-06-28, Žin., 2007, Nr. 81-3312 (2007-07-21)

 

71 straipsnis. Asmenų išdavimas iš Lietuvos Respublikos (ekstradicija) arba perdavimas Tarptautiniam baudžiamajam teismui

  1. Lietuvos Respublikos pilietis, įtariamas padaręs nusikalstamą veiką, gali būti išduotas užsienio valstybei arba perduotas Tarptautiniam baudžiamajam teismui tik tuo atveju, jei šį įpareigojimą nustato Lietuvos Respublikos tarptautinė sutartis ar Jungtinių Tautų Organizacijos Saugumo Tarybos rezoliucija.
  2. Užsienietis, įtariamas padaręs nusikalstamą veiką Lietuvos Respublikos ar kitos valstybės teritorijoje, išduodamas atitinkamai valstybei arba perduodamas Tarptautiniam baudžiamajam teismui tik tuo atveju, jei šį įpareigojimą nustato Lietuvos Respublikos tarptautinė sutartis ar Jungtinių Tautų Organizacijos Saugumo Tarybos rezoliucija.
  3. Lietuvos Respublikos pilietis ar užsienietis gali būti neišduodamas, jeigu:

1) padaryta veika pagal Lietuvos Respublikos baudžiamąjį kodeksą nelaikoma nusikaltimu ar baudžiamuoju nusižengimu;

2) nusikalstama veika padaryta Lietuvos valstybės teritorijoje;

3) asmuo persekiojamas už politinio pobūdžio nusikaltimą;

4) asmuo už padarytą nusikalstamą veiką buvo nuteistas, išteisintas ar atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės ar bausmės;

5) asmeniui už padarytą nusikaltimą kitoje valstybėje gali būti taikoma mirties bausmė;

6) suėjo apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo ar vykdymo senaties terminas;

7) asmuo atleistas nuo bausmės pagal amnestijos aktą arba malonės tvarka;

8) yra kitų Lietuvos Respublikos tarptautinėse sutartyse numatytų pagrindų.

  1. Asmenys, kuriems pagal Lietuvos Respublikos įstatymus suteiktas prieglobstis arba laikinoji apsauga, už nusikalstamas veikas, dėl kurių jie buvo persekiojami užsienyje, pagal Lietuvos Respublikos baudžiamuosius įstatymus nebaudžiami ir užsienio valstybėms neišduodami, išskyrus Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 7 straipsnyje numatytus atvejus.

Straipsnio dalies pakeitimai:

Nr. XII-1399, 2014-12-09, paskelbta TAR 2014-12-18, i. k. 2014-19927

 

  1. Jeigu užsienio valstybė po to, kai Lietuvos Respublika jai išdavė asmenį, pateikia prašymą dėl šio asmens baudžiamojo persekiojimo ar paskirtos bausmės vykdymo už nusikalstamą veiką, dėl kurios jis nebuvo prašytas išduoti, arba prašymą dėl šio asmens išdavimo trečiajai valstybei, šį prašymą nagrinėja ir sutikimą duoda Lietuvos Respublikos generalinė prokuratūra. Lietuvos Respublikos generalinė prokuratūra gali motyvuotai nesutikti dėl asmens baudžiamojo persekiojimo ar bausmės vykdymo už nusikalstamą veiką, dėl kurios asmuo nebuvo prašytas išduoti, arba dėl šio asmens išdavimo trečiajai valstybei, jeigu yra Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 9 straipsnyje nustatyti neišdavimo pagrindai ir (ar) sąlygos.
  2. Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros sutikimą dėl išduoto asmens baudžiamojo persekiojimo ar paskirtos bausmės vykdymo už nusikalstamą veiką, dėl kurios jis nebuvo prašytas išduoti, arba dėl šio asmens perdavimo Tarptautiniam baudžiamajam teismui ar išdavimo trečiajai valstybei patvirtina Vilniaus apygardos teismo teisėjas.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. XII-498, 2013-07-02, Žin., 2013, Nr. 75-3769 (2013-07-13)

 

711 straipsnis. Asmens perdavimas pagal Europos arešto orderį

  1. Lietuvos Respublikos pilietis ar užsienietis, Europos arešto orderį išdavusioje valstybėje įtariamas padaręs nusikalstamą veiką arba neatlikęs šioje valstybėje paskirtos su laisvės atėmimu susijusios bausmės, Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 9(1) straipsnyje numatytais pagrindais ir sąlygomis perduodamas Europos arešto orderį išdavusiai valstybei.
  2. Jeigu asmuo, dėl kurio išduotas Europos arešto orderis, nesupranta kalbos, kuria yra parengtas arba į kurią Europos arešto orderį išdavusios valstybės yra išverstas Europos arešto orderis, Europos arešto orderis turi būti raštu išverstas į šio asmens gimtąją kalbą arba į kitą kalbą, kurią jis moka. Asmens, dėl kurio išduotas Europos arešto orderis, sutikimu gali būti užtikrintas Europos arešto orderio vertimas žodžiu, jeigu tai neprieštarauja teisingumo interesams.

Papildyta straipsnio dalimi:

Nr. XIII-324, 2017-04-27, paskelbta TAR 2017-05-05, i. k. 2017-07683

 

  1. Asmuo Europos arešto orderį išdavusiai valstybei perduodamas šio Kodekso 72–77 straipsniuose nustatyta tvarka. Jeigu asmuo sutiko būti perduotas Europos arešto orderį išdavusiai valstybei, sprendimas dėl jo perdavimo turi būti priimtas ne vėliau kaip per dešimt dienų nuo jo rašytinio sutikimo dienos. Kitais atvejais sprendimas dėl asmens perdavimo turi būti priimtas ne vėliau kaip per šešiasdešimt dienų nuo jo suėmimo dienos.

Straipsnio dalies numeracijos pakeitimas:

Nr. XIII-324, 2017-04-27, paskelbta TAR 2017-05-05, i. k. 2017-07683

 

  1. Išimtiniais atvejais šio straipsnio 2 dalyje nustatyti terminai gali būti pratęsti iki trisdešimties dienų, tačiau apie pratęsimo priežastis būtina nedelsiant pranešti Europos arešto orderį išdavusios valstybės institucijai. Jeigu ypatingais atvejais ir pratęstas terminas nėra pakankamas, apie uždelsimo priežastis turi būti pranešama Europos Sąjungos baudžiamojo persekiojimo institucijai (Eurojustui).

Straipsnio dalies numeracijos pakeitimas:

Nr. XIII-324, 2017-04-27, paskelbta TAR 2017-05-05, i. k. 2017-07683

 

  1. Jeigu Europos arešto orderis išduotas dėl asmens, pagal tarptautinės teisės normas turinčio imunitetą nuo baudžiamosios jurisdikcijos, arba jeigu nėra kompetentingos institucijos leidimo patraukti baudžiamojon atsakomybėn asmenį, kai šis leidimas pagal įstatymus būtinas, šio straipsnio 2 ir 3 dalyse nurodyti terminai prasideda nuo to laiko, kada šis asmuo prarado imunitetą ar kada gautas kompetentingos institucijos leidimas. Lietuvos Respublikos generalinė prokuratūra privalo kreiptis į kompetentingą Lietuvos Respublikos instituciją dėl tokio leidimo suteikimo ar imuniteto panaikinimo.

Straipsnio dalies numeracijos pakeitimas:

Nr. XIII-324, 2017-04-27, paskelbta TAR 2017-05-05, i. k. 2017-07683

 

  1. Asmuo Europos arešto orderį išdavusiai valstybei perduodamas tik dėl baudžiamojo persekiojimo už tame orderyje nurodytą nusikalstamą veiką ar paskirtos bausmės vykdymo. Jeigu užsienio valstybė kartu su išduotu Europos arešto orderiu pateikia prašymą perduoti asmenį ir dėl jo baudžiamojo persekiojimo ar paskirtos bausmės vykdymo už nusikalstamą veiką, dėl kurios negali būti išduodamas Europos arešto orderis, šis prašymas nagrinėjamas kartu su Europos arešto orderiu. Sprendimą dėl asmens perdavimo pagal Europos arešto orderį priimantis teismas gali sutikti, kad asmuo būtų perduotas ir dėl šios nusikalstamos veikos, jeigu ji pripažįstama nusikalstama pagal Lietuvos Respublikos baudžiamuosius įstatymus.

Straipsnio dalies numeracijos pakeitimas:

Nr. XIII-324, 2017-04-27, paskelbta TAR 2017-05-05, i. k. 2017-07683

 

  1. Jeigu užsienio valstybė po to, kai Lietuvos Respublika jai perdavė asmenį pagal Europos arešto orderį, pateikia prašymą dėl šio asmens baudžiamojo persekiojimo ar paskirtos bausmės vykdymo už nusikalstamą veiką, dėl kurios jis nebuvo perduotas pagal Europos arešto orderį, arba prašymą dėl šio asmens perdavimo ar išdavimo trečiajai valstybei, šį prašymą nagrinėja ir sutikimą duoda Lietuvos Respublikos generalinė prokuratūra. Lietuvos Respublikos generalinė prokuratūra gali motyvuotai nesutikti dėl asmens baudžiamojo persekiojimo ar bausmės vykdymo už nusikalstamą veiką, dėl kurios nebuvo išduotas Europos arešto orderis, arba dėl asmens perdavimo kitai Europos Sąjungos valstybei narei, jeigu yra Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 9(1) straipsnyje nustatyti Europos arešto orderio nevykdymo pagrindai ir (ar) sąlygos. Sutikimas pagal Europos arešto orderį užsienio valstybei perduotą asmenį išduoti trečiajai (ne Europos Sąjungos) valstybei gali būti duodamas vadovaujantis Lietuvos Respublikos tarptautinėmis sutartimis ir kitais teisės aktais. Lietuvos Respublikos generalinė prokuratūra sutikimą arba nesutikimą dėl asmens baudžiamojo persekiojimo, paskirtos bausmės vykdymo arba asmens perdavimo ar išdavimo trečiajai valstybei turi duoti per dvidešimt dienų nuo prašymo gavimo dienos. Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros sutikimą dėl pagal Europos arešto orderį užsienio valstybei perduoto asmens baudžiamojo persekiojimo ar paskirtos bausmės vykdymo už nusikalstamą veiką, dėl kurios jis nebuvo perduotas pagal Europos arešto orderį, arba dėl šio asmens perdavimo ar išdavimo trečiajai valstybei per dešimt dienų nutartimi patvirtina Vilniaus apygardos teismo teisėjas.

Straipsnio dalies numeracijos pakeitimas:

Nr. XIII-324, 2017-04-27, paskelbta TAR 2017-05-05, i. k. 2017-07683

 

  1. Europos arešto orderį išdavusios valstybės prašymu Lietuvos Respublikos generalinė prokuratūra užtikrina daiktų ir dokumentų, turinčių reikšmės nusikalstamai veikai tirti, ir asmens, dėl kurio išduotas Europos arešto orderis, nusikalstamu būdu įgyto turto paėmimą ir perdavimą Europos arešto orderį išdavusiai valstybei. Jeigu šie daiktai turi būti konfiskuojami ar perduodami teisėtiems savininkams pagal Lietuvos Respublikos įstatymus, Lietuvos Respublikos generalinė prokuratūra juos gali perduoti tik laikinai, kol jie reikalingi baudžiamajam procesui Europos arešto orderį išdavusioje valstybėje.

Straipsnio dalies numeracijos pakeitimas:

Nr. XIII-324, 2017-04-27, paskelbta TAR 2017-05-05, i. k. 2017-07683

 

  1. Lietuvos Respublikos pilietis ar užsienietis, dėl kurio yra išduotas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 91 straipsnio 5 dalies 4 punkte nustatytas sąlygas atitinkantis Europos arešto orderis dėl paskirtos su laisvės atėmimu susijusios bausmės vykdymo, turi teisę prašyti, kad jam būtų pateikta teismo sprendimo, kuriuo jam paskirta su laisvės atėmimu susijusi bausmė, kopija. Gavęs šį prašymą, apygardos teismas tiesiogiai kreipiasi į kompetentingą Europos arešto orderį išdavusios valstybės instituciją su prašymu pateikti teismo sprendimo, kuriuo asmeniui paskirta su laisvės atėmimu susijusi bausmė, kopiją. Asmens prašymas pateikti teismo sprendimo kopiją nesustabdo klausimo dėl asmens išdavimo (perdavimo) iš Lietuvos Respublikos pagal Europos arešto orderį nagrinėjimo ir asmens, dėl kurio yra įsiteisėjusi nutartis išduoti iš Lietuvos Respublikos pagal Europos arešto orderį, perdavimo vykdymo.

Straipsnio dalies numeracijos pakeitimas:

Nr. XIII-324, 2017-04-27, paskelbta TAR 2017-05-05, i. k. 2017-07683

 

  1. Lietuvos Respublikos pilietis ar užsienietis, kurį prašoma perduoti iš Lietuvos Respublikos pagal Europos arešto orderį, turi teisę prašyti, kad iki jo perdavimo iš Lietuvos Respublikos Europos arešto orderį išdavusioje valstybėje jam būtų paskirtas gynėjas. Apie šią asmens, dėl kurio išduotas Europos arešto orderis, teisę jam suprantama kalba turi būti pranešta nedelsiant po suėmimo paskyrimo. Gavusi tokį prašymą, Lietuvos Respublikos generalinė prokuratūra nedelsdama apie tai informuoja kompetentingą Europos arešto orderį išdavusios valstybės instituciją, o gavusi atsakymą, nedelsdama su juo supažindina šį prašymą pateikusį asmenį ir jo gynėją. Asmens prašymas Europos arešto orderį išdavusioje valstybėje paskirti gynėją nesustabdo klausimo dėl asmens perdavimo iš Lietuvos Respublikos pagal Europos arešto orderį nagrinėjimo ir asmens, dėl kurio yra įsiteisėjusi nutartis išduoti iš Lietuvos Respublikos pagal Europos arešto orderį, perdavimo vykdymo.

Papildyta straipsnio dalimi:

Nr. XIII-357, 2017-05-11, paskelbta TAR 2017-05-24, i. k. 2017-08713

 

  1. Jeigu iki sprendimo dėl asmens perdavimo priėmimo Europos arešto orderį išdavusios valstybės kompetentinga institucija pateikė prašymą išklausyti asmenį, dėl kurio Europos arešto orderis išduotas baudžiamojo persekiojimo tikslais, Lietuvos Respublikos generalinė prokuratūra arba Vilniaus apygardos teismas, kai prašymas gautas jau teismui nagrinėjant asmens perdavimo pagal Europos arešto orderį klausimą, priima sprendimą leisti išklausyti asmenį arba laikinai perduoti jį Europos arešto orderį išdavusiai valstybei išklausymo tikslais, iš anksto su Europos arešto orderį išdavusios valstybės kompetentinga institucija susitarus dėl tokio perdavimo sąlygų ir trukmės. Asmens išklausymo Lietuvos Respublikoje atveju Europos arešto orderį išdavusios valstybės kompetentinga institucija išklauso asmenį vadovaudamasi Lietuvos Respublikos įstatymais ir laikydamasi sutartų sąlygų, dalyvaujant Europos arešto orderį išdavusioje valstybėje paskirtam jo gynėjui ir sprendimą dėl asmens išklausymo priėmusios Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros prokurorui arba Vilniaus apygardos teismo teisėjui. Laikino perdavimo atveju asmeniui turi būti suteikta galimybė grįžti į Lietuvos Respubliką, kad dalyvautų teismo posėdyje, kuriame sprendžiamas jo perdavimo pagal Europos arešto orderį klausimas.

Papildyta straipsnio dalimi:

Nr. XIV-1118, 2022-05-24, paskelbta TAR 2022-06-01, i. k. 2022-11876

 

Kodeksas papildytas straipsniu:

Nr. IX-2170, 2004-04-27, Žin., 2004, Nr. 72-2493 (2004-04-30)

Straipsnio pakeitimai:

Nr. XII-346, 2013-05-30, Žin., 2013, Nr. 62-3058 (2013-06-12)

 

72 straipsnis. Kardomosios priemonės asmenims, kuriuos prašoma išduoti iš Lietuvos Respublikos arba perduoti Tarptautiniam baudžiamajam teismui ar pagal Europos arešto orderį

  1. Asmenys, kuriuos prašoma išduoti iš Lietuvos Respublikos arba perduoti Tarptautiniam baudžiamajam teismui ar pagal Europos arešto orderį, suimami Lietuvos Respublikos tarptautinėse sutartyse ir šiame Kodekse numatytais pagrindais.
  2. Asmenims, kuriuos prašoma išduoti iš Lietuvos Respublikos arba perduoti Tarptautiniam baudžiamajam teismui ar pagal Europos arešto orderį, suėmimo skyrimo bei apskundimo tvarką nustato šis Kodeksas.
  3. Asmenų, kuriuos prašoma išduoti iš Lietuvos Respublikos arba perduoti Tarptautiniam baudžiamajam teismui ar pagal Europos arešto orderį, suėmimo trukmę nustato Lietuvos Respublikos tarptautinės sutartys bei šis Kodeksas.
  4. Apie asmenų, kuriuos prašoma išduoti iš Lietuvos Respublikos arba perduoti Tarptautiniam baudžiamajam teismui ar pagal Europos arešto orderį, suėmimą nedelsiant pranešama šio Kodekso 128 straipsnio 1 ir 3 dalyse nustatyta tvarka.

Papildyta straipsnio dalimi:

Nr. XIII-357, 2017-05-11, paskelbta TAR 2017-05-24, i. k. 2017-08713

 

  1. Asmenims, kuriuos prašoma išduoti iš Lietuvos Respublikos arba perduoti Tarptautiniam baudžiamajam teismui ar pagal Europos arešto orderį, gali būti taikomos ir kitos šiame Kodekse numatytos kardomosios priemonės, jeigu jų pakanka užtikrinti, kad asmuo nepabėgtų (nepasislėptų) nuo Lietuvos Respublikos teisėsaugos institucijų.

Straipsnio dalies numeracijos pakeitimas:

Nr. XIII-357, 2017-05-11, paskelbta TAR 2017-05-24, i. k. 2017-08713

 

Straipsnio pakeitimai:

Nr. IX-2170, 2004-04-27, Žin., 2004, Nr. 72-2493 (2004-04-30)

 

73 straipsnis. Asmenų išdavimo (perdavimo) iš Lietuvos Respublikos tvarka

  1. Remdamasis Lietuvos Respublikos tarptautine sutartimi ar išduotu Europos arešto orderiu Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros prokuroras su pareiškimu dėl asmens išdavimo iš Lietuvos Respublikos arba perdavimo Tarptautiniam baudžiamajam teismui ar pagal Europos arešto orderį kreipiasi į Vilniaus apygardos teismą.
  2. Vilniaus apygardos teismo teisėjas per septynias dienas turi surengti posėdį, kuriame privalo dalyvauti išduotinas (perduotinas) asmuo, jo gynėjas ir prokuroras. Posėdis protokoluojamas.
  3. Jei Vilniaus apygardos teismas nusprendžia asmenį išduoti iš Lietuvos Respublikos arba perduoti Tarptautiniam baudžiamajam teismui ar pagal Europos arešto orderį, suėmimo skyrimo tokiam asmeniui ar jo suėmimo pratęsimo klausimai sprendžiami bendra šio Kodekso 127 straipsnyje numatyta tvarka apylinkės ar apygardos teisme, atsižvelgiant į suėmimui skirti reikalingą terminą. Teisėjas, nusprendęs išduoti ar atsisakyti išduoti asmenį, priima nutartį. Nutartis priimama ir paskelbiama per įmanomai trumpiausią laiką, bet ne vėliau kaip per dešimt dienų nuo teismo posėdžio, kuriame buvo baigtas nagrinėti pareiškimas, dienos. Nutartis atsisakyti perduoti asmenį pagal Europos arešto orderį turi būti motyvuota.

Straipsnio dalies pakeitimai:

Nr. XIV-1118, 2022-05-24, paskelbta TAR 2022-06-01, i. k. 2022-11876

 

  1. Vilniaus apygardos teismas, spręsdamas, ar perduoti Lietuvos Respublikos pilietį arba nuolat Lietuvos Respublikoje gyvenantį asmenį pagal Europos arešto orderį, atsižvelgia į laisvės atėmimo bausmės vykdymo perėmimo sąlygas, nustatytas Lietuvos Respublikos įstatyme „Dėl Europos Sąjungos valstybių narių sprendimų baudžiamosiose bylose tarpusavio pripažinimo ir vykdymo“. Nusprendęs atsisakyti perduoti asmenį pagal Europos arešto orderį Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 91 straipsnio 4 dalies 3 punkte numatytu pagrindu ir perimti bausmės, dėl kurios buvo išduotas Europos arešto orderis, vykdymą, Vilniaus apygardos teismas ta pačia nutartimi išsprendžia šios bausmės suderinimo su Lietuvos Respublikos baudžiamaisiais įstatymais klausimą, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos įstatyme „Dėl Europos Sąjungos valstybių narių sprendimų baudžiamosiose bylose tarpusavio pripažinimo ir vykdymo“ nustatytomis taisyklėmis.

Papildyta straipsnio dalimi:

Nr. XII-1325, 2014-11-13, paskelbta TAR 2014-11-21, i. k. 2014-17304

 

  1. Jeigu gautos informacijos nepakanka šiame straipsnyje nurodytiems sprendimams priimti, Vilniaus apygardos teismo teisėjas paveda Lietuvos Respublikos generalinei prokuratūrai nedelsiant kreiptis į prašymą pateikusią instituciją dėl reikalingos papildomos informacijos suteikimo. Jeigu gautos informacijos nepakanka sprendimui dėl asmens perdavimo pagal Europos arešto orderį ar sprendimui dėl šio straipsnio 4 dalyje numatyto bausmės suderinimo su Lietuvos Respublikos baudžiamaisiais įstatymais priimti, Vilniaus apygardos teismo teisėjas dėl reikalingos papildomos informacijos suteikimo gali kreiptis tiesiogiai į prašymą pateikusią instituciją.

Straipsnio dalies pakeitimai:

Nr. XII-1325, 2014-11-13, paskelbta TAR 2014-11-21, i. k. 2014-17304

 

  1. Jeigu dėl vieno asmens gaunami keli prašymai išduoti iš Lietuvos Respublikos arba perduoti Tarptautiniam baudžiamajam teismui ar pagal Europos arešto orderį, sprendimą dėl jų priima Vilniaus apygardos teismas, paprastai vadovaudamasis šiomis taisyklėmis:

Straipsnio dalies numeracijos pakeitimas:

Nr. XII-1325, 2014-11-13, paskelbta TAR 2014-11-21, i. k. 2014-17304

 

1) prašymas perduoti Tarptautiniam baudžiamajam teismui turi viršenybę prieš kitus prašymus;

2) prašymas dėl baudžiamojo persekiojimo turi viršenybę prieš prašymą dėl paskirtos bausmės vykdymo;

3) likusiais atvejais atsižvelgiama į visas asmens išdavimui reikšmingas aplinkybes, ypač į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo pobūdį ir mastą, veikos padarymo vietą ir atitinkamų prašymų išduoti (perduoti) asmenį datas. Teisės aktuose numatytais atvejais teismas atsižvelgia ir į tarptautinių baudžiamojo persekiojimo institucijų (įskaitant Eurojustą) konsultacijas.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. IX-2170, 2004-04-27, Žin., 2004, Nr. 72-2493 (2004-04-30)

Nr. X-1236, 2007-06-28, Žin., 2007, Nr. 81-3312 (2007-07-21)

Nr. XII-346, 2013-05-30, Žin., 2013, Nr. 62-3058 (2013-06-12)

 

74 straipsnis. Nutarties apskundimas

  1. Asmuo, dėl kurio priimta nutartis, ar jo gynėjas, nesutikdami su nutartimi išduoti iš Lietuvos Respublikos arba perduoti Tarptautiniam baudžiamajam teismui ar pagal Europos arešto orderį, arba prokuroras, nesutikdamas su nutartimi atsisakyti išduoti asmenį iš Lietuvos Respublikos arba perduoti Tarptautiniam baudžiamajam teismui ar pagal Europos arešto orderį, turi teisę per septynias dienas nuo nutarties priėmimo dienos paduoti skundą Lietuvos apeliaciniam teismui.
  2. Lietuvos apeliacinio teismo teisėjas privalo išnagrinėti skundą ne vėliau kaip per keturiolika dienų nuo jo padavimo dienos. Skundui nagrinėti gali būti surengtas posėdis, į kurį šaukiami išduotinas (perduotinas) asmuo ir jo gynėjas arba tik gynėjas. Prokuroro dalyvavimas tokiame posėdyje būtinas. Lietuvos apeliacinio teismo teisėjas gali priimti nutartį panaikinti Vilniaus apygardos teismo nutartį arba palikti ją galioti.
  3. Lietuvos apeliacinio teismo teisėjo nutartis yra galutinė ir kasacine tvarka neskundžiama.
  4. Paduotas skundas dėl Vilniaus apygardos teismo teisėjo nutarties sustabdo šios nutarties vykdymą.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. IX-2170, 2004-04-27, Žin., 2004, Nr. 72-2493 (2004-04-30)

 

75 straipsnis. Supaprastinta asmenų išdavimo (perdavimo) iš Lietuvos Respublikos tvarka

  1. Lietuvos Respublikos tarptautinėje sutartyje numatytais atvejais arba gavus Europos arešto orderį gali būti taikoma supaprastinta asmens išdavimo (perdavimo) iš Lietuvos Respublikos tvarka.
  2. Supaprastinta asmens išdavimo (perdavimo) iš Lietuvos Respublikos tvarka taikoma tik tuo atveju, kai yra rašytinis išduotino (perduotino) asmens sutikimas, o ekstradicijos atvejais – ir Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros pritarimas. Pagal Europos arešto orderį prašomas perduoti asmuo taip pat gali raštu sutikti būti perduodamas ir dėl kitų nusikalstamų veikų, dėl kurių nebuvo išduotas Europos arešto orderis. Gavęs asmens rašytinį sutikimą, Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros prokuroras su pareiškimu dėl asmens išdavimo (perdavimo) iš Lietuvos Respublikos kreipiasi į Vilniaus apygardos teismą.
  3. Vilniaus apygardos teismo teisėjas per tris dienas turi surengti posėdį, kuriame privalo dalyvauti išduotinas (perduotinas) asmuo, jo gynėjas ir prokuroras. Posėdžio metu teisėjas patikrina, ar išduotinas (perduotinas) asmuo savo noru sutiko būti išduotas (perduotas) iš Lietuvos Respublikos ir žino teisines išdavimo (perdavimo) pasekmes, o ekstradicijos atvejais – taip pat ar Lietuvos Respublikos generalinė prokuratūra pritaria supaprastintos išdavimo iš Lietuvos Respublikos tvarkos taikymui. Posėdis protokoluojamas.
  4. Vilniaus apygardos teismo teisėjas, nustatęs, kad išduotinas (perduotinas) asmuo savo noru sutiko būti išduotas (perduotas) iš Lietuvos Respublikos ir žino teisines išdavimo (perdavimo) pasekmes, o ekstradicijos atvejais – taip pat kad yra Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros pritarimas taikyti supaprastintą išdavimo iš Lietuvos Respublikos tvarką, priima nutartį išduoti (perduoti) asmenį. Vilniaus apygardos teismo teisėjo nutartis išduoti (perduoti) asmenį supaprastinta tvarka neskundžiama. Jeigu išduotinas (perduotinas) asmuo atsisako savo sutikimo, taikoma šio Kodekso 73 straipsnyje numatyta asmenų išdavimo (perdavimo) iš Lietuvos Respublikos tvarka.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. IX-2170, 2004-04-27, Žin., 2004, Nr. 72-2493 (2004-04-30)

Nr. XII-498, 2013-07-02, Žin., 2013, Nr. 75-3769 (2013-07-13)

 

76 straipsnis. Asmens, dėl kurio yra įsiteisėjusi nutartis išduoti iš Lietuvos Respublikos arba perduoti Tarptautiniam baudžiamajam teismui ar pagal Europos arešto orderį, perdavimo tvarka

  1. Asmens, dėl kurio yra įsiteisėjusi nutartis išduoti iš Lietuvos Respublikos arba perduoti Tarptautiniam baudžiamajam teismui ar pagal Europos arešto orderį, perdavimo užsienio valstybės institucijai ar Tarptautiniam baudžiamajam teismui tvarką ir sąlygas nustato Lietuvos Respublikos tarptautinės sutartys ir kiti teisės aktai.
  2. Asmuo, dėl kurio yra įsiteisėjusi nutartis perduoti pagal Europos arešto orderį, perduodamas Europos arešto orderį išdavusiai valstybei ne vėliau kaip per dešimt dienų. Jeigu susidaro nenumatytos aplinkybės, dėl kurių perduoti tokį asmenį per šį terminą neįmanoma, Lietuvos Respublikos generalinė prokuratūra ir atitinkama užsienio valstybės institucija nedelsdamos nustato kitą perdavimo dieną. Tokiu atveju asmuo turi būti perduotas ne vėliau kaip per dešimt dienų nuo šios dienos.
  3. Išimtiniais atvejais, kai pagrįstai manoma, kad asmens perdavimas keltų pavojų asmens gyvybei ar sveikatai, arba kai yra kitų svarbių humanitarinių priežasčių, asmens perdavimas pagal Europos arešto orderį kitai valstybei gali būti atidėtas. Tokioms priežastims išnykus, Lietuvos Respublikos generalinė prokuratūra ir atitinkama užsienio valstybės institucija nedelsdamos nustato kitą asmens perdavimo dieną. Tokiu atveju asmuo turi būti perduotas ne vėliau kaip per dešimt dienų nuo šios dienos.
  4. Asmens perdavimas pagal Europos arešto orderį taip pat gali būti atidedamas, kol bus baigtas su šiuo asmeniu susijęs Lietuvos Respublikoje pradėtas baudžiamasis procesas arba kol šis asmuo atliks Lietuvos Respublikoje jam paskirtą bausmę. Tačiau asmuo šio Kodekso 77 straipsnyje numatyta tvarka gali būti laikinai perduotas kitai valstybei proceso veiksmams atlikti.
  5. Jeigu asmuo nebuvo perduotas per šio straipsnio 2 ar 3 dalyje numatytus terminus, jam paskirta kardomoji priemonė panaikinama.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. IX-2170, 2004-04-27, Žin., 2004, Nr. 72-2493 (2004-04-30)

 

77 straipsnis. Suimto arba su laisvės atėmimu susijusią bausmę atliekančio asmens laikinas perdavimas kitai valstybei ar Tarptautiniam baudžiamajam teismui ir laikinas perėmimas iš kitos valstybės proceso veiksmams atlikti ar išklausymo tikslais

Pakeistas straipsnio pavadinimas:

Nr. XIV-1118, 2022-05-24, paskelbta TAR 2022-06-01, i. k. 2022-11876

 

  1. Lietuvos Respublikos tarptautinėje sutartyje numatytais atvejais ir tvarka suimtas arba su laisvės atėmimu susijusią bausmę atliekantis asmuo gali būti laikinai perduotas kitai valstybei ar Tarptautiniam baudžiamajam teismui ir laikinai perimtas iš kitos valstybės proceso veiksmams atlikti.
  2. Sprendimą dėl suimto arba su laisvės atėmimu susijusią bausmę atliekančio asmens laikino perdavimo kitai valstybei ir laikino perėmimo iš kitos valstybės priima ir dėl šio perdavimo ar perėmimo sąlygų su kitos valstybės kompetentinga institucija susitaria Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros prokuroras.
  3. Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl Europos Sąjungos valstybių narių sprendimų baudžiamosiose bylose tarpusavio pripažinimo ir vykdymo“ numatytais atvejais ir tvarka suimtas arba su laisvės atėmimu susijusią bausmę atliekantis asmuo gali būti laikinai perduotas kitai Europos Sąjungos valstybei narei arba perimtas iš kitos Europos Sąjungos valstybės narės į Lietuvos Respubliką proceso veiksmams atlikti.
  4. Sprendimą dėl suimto asmens, kuriam Lietuvos Respublikoje yra pradėtas baudžiamasis persekiojimas, laikino perėmimo iš kitos Europos Sąjungos valstybės narės į Lietuvos Respubliką jo išklausymo dėl išduoto Europos arešto orderio tikslais priima Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros prokuroras, įvertinęs, ar šio asmens laikinas perdavimas atitiktų proporcingumo ir proceso ekonomiškumo principus. Kitos Europos Sąjungos valstybės narės kompetentingai institucijai pritarus, asmuo laikinai perimamas į Lietuvos Respubliką, iš anksto su šia institucija susitarus dėl tokio perdavimo sąlygų ir trukmės. Šioje dalyje nurodytą asmenį išklausius, jis nedelsiant grąžinamas į jį perdavusią Europos Sąjungos valstybę narę.

Papildyta straipsnio dalimi:

Nr. XIV-1118, 2022-05-24, paskelbta TAR 2022-06-01, i. k. 2022-11876

 

Straipsnio pakeitimai:

Nr. XIII-398, 2017-06-01, paskelbta TAR 2017-06-09, i. k. 2017-09781

 

771 straipsnis. Suimtų asmenų vežimas tranzitu per Lietuvos Respublikos teritoriją

  1. Užsienio valstybės suimti asmenys tranzitu per Lietuvos Respublikos teritoriją gali būti vežami tik gavus Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos ar Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros sutikimą.
  2. Suimtą asmenį vežti tranzitu per Lietuvos Respublikos teritoriją draudžiama šiais atvejais:

1) užsienio valstybės suimtas asmuo yra Lietuvos Respublikos pilietis, o Lietuvos Respublikos tarptautinės sutartys ir kiti teisės aktai draudžia Lietuvos Respublikos piliečius išduoti (perduoti) valstybei, į kurią suimtas asmuo vežamas;

2) užsienio valstybės suimtas asmuo yra Lietuvos Respublikos pilietis, vežamas į trečiąją valstybę atlikti su laisvės atėmimu susijusios bausmės, kai nebuvo atsižvelgta į Lietuvos Respublikos ar šio asmens prašymą leisti su laisvės atėmimu susijusią bausmę atlikti Lietuvos Respublikoje;

3) kitais tarptautinėse sutartyse numatytais atvejais.

  1. Užsienio valstybės suimtą Lietuvos Respublikos pilietį vežti tranzitu per Lietuvos Respublikos teritoriją į trečiąją valstybę baudžiamojo persekiojimo tikslais gali būti leidžiama tuo atveju, kai nuteistas asmuo galės atlikti paskirtą su laisvės atėmimu susijusią bausmę Lietuvos Respublikoje, jei to pageidautų. Ši sąlyga taikoma ir nuolat Lietuvos Respublikoje gyvenančiam asmeniui, kai jis vežamas pagal Europos arešto orderį.

Straipsnio dalies pakeitimai:

Nr. XIV-1118, 2022-05-24, paskelbta TAR 2022-06-01, i. k. 2022-11876

 

Kodeksas papildytas straipsniu:

Nr. IX-2170, 2004-04-27, Žin., 2004, Nr. 72-2493 (2004-04-30)

 

772 straipsnis. Neteko galios nuo 2017-06-15

Straipsnio naikinimas:

Nr. XIII-398, 2017-06-01, paskelbta TAR 2017-06-09, i. k. 2017-09781

 

V skyrius. Liudytojai, ekspertai ir specialistai.

Pirmasis skirsnis. Liudytojai.

78 straipsnis. Liudytojas

Kaip liudytojas gali būti šaukiamas kiekvienas asmuo, apie kurį yra duomenų, kad jis gali žinoti kokių nors reikšmės bylai išspręsti turinčių aplinkybių.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. XI-1014, 2010-09-21, Žin., 2010, Nr. 113-5742 (2010-09-25)

 

79 straipsnis. Asmenys, kurie negali būti liudytojais

Liudytoju negali būti asmuo, kuris pagal sveikatos priežiūros įstaigos pažymą arba teismo psichiatro ar teismo mediko išvadą dėl fizinių ar psichinių trūkumų nesugeba teisingai suvokti reikšmingų bylai aplinkybių ir duoti dėl jų parodymus.

 

80 straipsnis. Aplinkybės, dėl kurių asmenys negali būti apklausiami kaip liudytojai

Kaip liudytojas negali būti apklausiamas:

1) asmuo, kuris gali duoti parodymus apie savo paties galimai padarytą nusikalstamą veiką, išskyrus atvejus, kai jis sutinka duoti tokius parodymus, taikant šio Kodekso 82 straipsnio 3 dalyje numatytus liudijimo ypatumus;

2) teisėjas – apie teismo pasitarimų kambario paslaptį;

3) įtariamojo, kaltinamojo, išteisintojo ar nuteistojo gynėjas, nukentėjusiojo, civilinio ieškovo, civilinio atsakovo atstovai – dėl aplinkybių, kurias jie sužinojo atlikdami gynėjo arba atstovo pareigas, taip pat vertėjas – dėl aplinkybių, kurias jis sužinojo atlikdamas vertėjo pareigas pagal šio Kodekso 8 straipsnio 4 dalies nuostatas;

Straipsnio punkto pakeitimai:

Nr. XIII-324, 2017-04-27, paskelbta TAR 2017-05-05, i. k. 2017-07683

 

4) dvasininkai – dėl to, kas jiems buvo patikėta per išpažintį;

5) viešosios informacijos rengėjai, skleidėjai, jų dalyviai, žurnalistai – dėl to, kas pagal Lietuvos Respublikos visuomenės informavimo įstatymą sudaro informacijos šaltinio paslaptį, išskyrus atvejus, kai šie asmenys patys sutinka duoti parodymus arba kai yra priimtas teismo sprendimas, kad būtina atskleisti informacijos šaltinį dėl gyvybiškai svarbių ar kitų ypač reikšmingų visuomenės interesų, taip pat siekiant užtikrinti, kad būtų apgintos asmenų konstitucinės teisės ir laisvės ir kad būtų vykdomas teisingumas, ir kai kitomis priemonėmis atskleisti informacijos šaltinį nėra galimybės arba jos jau yra išnaudotos.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. X-1236, 2007-06-28, Žin., 2007, Nr. 81-3312 (2007-07-21)

Nr. XII-1017, 2014-07-10, paskelbta TAR 2014-07-18, i. k. 2014-10348

 

801 straipsnis. Sprendimo atskleisti informacijos šaltinio paslaptį priėmimas

  1. Prokuroras, manydamas, kad šio Kodekso 80 straipsnio 5 punkte numatytu atveju būtina atskleisti informacijos šaltinio paslaptį, kreipiasi su pareiškimu į ikiteisminio tyrimo teisėją. Prokuroro pareiškimo turinys turi atitikti šio straipsnio 3 dalyje nurodytos nutarties turinį.
  2. Šiame straipsnyje nustatytiems klausimams spręsti rengiamas posėdis. Į šį posėdį kviečiamas prokuroras ir asmuo, kurį siekiama įpareigoti atskleisti informacijos šaltinį, tačiau šių asmenų neatvykimas klausimo sprendimo nesustabdo. Asmuo ir (ar) jo įgaliotasis atstovas turi teisę iki teismo posėdžio susipažinti su prokuroro pareiškimu.
  3. Ikiteisminio tyrimo teisėjas dėl prokuroro pareiškimo priima motyvuotą nutartį. Nutartyje įpareigoti asmenį atskleisti informacijos šaltinį turi būti nurodyta:

1) duomenys apie tiriamą nusikalstamą veiką (veikos padarymo vieta, laikas, būdas ir kitos aplinkybės, atsakomybę už tą nusikalstamą veiką numatantis baudžiamasis įstatymas);

2) duomenys apie viešosios informacijos rengėją, skleidėją, jų dalyvį ar žurnalistą, kuris įpareigojamas atskleisti informacijos šaltinį;

3) duomenys ir argumentai, kad atskleisti informacijos šaltinį būtina dėl gyvybiškai svarbių ar kitų ypač reikšmingų visuomenės interesų, taip pat siekiant užtikrinti, kad būtų apgintos asmenų konstitucinės teisės ir laisvės ir kad būtų vykdomas teisingumas;

4) duomenys ir argumentai, kad kitomis priemonėmis atskleisti informacijos šaltinį nėra galimybės arba kad tokios priemonės jau yra išnaudotos;

5) įpareigojimas imtis reikiamų priemonių, kurios, atsižvelgiant į aplinkybes, yra būtinos siekiant apsaugoti nuo nepagrįsto informacijos apie atskleistą informacijos šaltinio paslaptį paplitimo;

6) kitos klausimo svarstymui svarbios aplinkybės.

  1. Kai byla perduota į teismą, sprendimą atskleisti informacijos šaltinio paslaptį šio straipsnio nustatyta tvarka priima bylą nagrinėjantis teismas.
  2. Šiame straipsnyje nurodytu klausimu priimta ikiteisminio tyrimo teisėjo ar teismo nutartis skundžiama šio Kodekso X dalyje nustatyta tvarka.

Kodeksas papildytas straipsniu:

Nr. X-1236, 2007-06-28, Žin., 2007, Nr. 81-3312 (2007-07-21)

Straipsnio pakeitimai:

Nr. XII-1017, 2014-07-10, paskelbta TAR 2014-07-18, i. k. 2014-10348

 

81 straipsnis. Liudytojo teisės

Liudytojas turi teisę:

1) duoti parodymus savo gimtąja kalba ir naudotis vertėjo paslaugomis, jei apklausa vyksta jam nesuprantama kalba;

2) susipažinti su savo parodymų protokolu ir daryti jame pakeitimus bei pataisas;

3) prašyti, kad būtų daromi jo parodymų garso ir vaizdo įrašai;

4) pats surašyti parodymus;

5) įstatymų nustatytais pagrindais ir tvarka prašyti taikyti jam apsaugos nuo nusikalstamo poveikio priemones;

6) gauti turėtų išlaidų atlyginimą;

7) turėti atstovą.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. XI-1014, 2010-09-21, Žin., 2010, Nr. 113-5742 (2010-09-25)

 

82 straipsnis. Liudijimo ypatumai

  1. Respublikos Prezidentą jo sutikimu apklausia ikiteisminio tyrimo teisėjas Respublikos Prezidento rezidencijoje. Į teismo posėdį Respublikos Prezidentas nešaukiamas.
  2. Asmuo gali neduoti parodymų arba neatsakyti į kai kuriuos pateiktus klausimus prieš savo šeimos narius ar artimuosius giminaičius.

Straipsnio dalies pakeitimai:

Nr. XIII-2976, 2020-05-21, paskelbta TAR 2020-05-29, i. k. 2020-11675

 

  1. Asmuo, kuris prokuroro nutarimu yra apklausiamas apie savo galimai padarytą nusikalstamą veiką, turi teisę apklausos metu turėti įgaliotąjį atstovą, reikalauti būti pripažintas įtariamuoju. Tokiam asmeniui netaikoma atsakomybė, numatyta šio Kodekso 83 straipsnio 2 ir 4 dalyse.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. X-1236, 2007-06-28, Žin., 2007, Nr. 81-3312 (2007-07-21)

 

83 straipsnis. Liudytojo pareigos ir atsakomybė

  1. Kiekvienas šaukiamas kaip liudytojas asmuo privalo atvykti pas ikiteisminio tyrimo pareigūną, prokurorą ir į teismą bei duoti teisingus parodymus apie tai, kas jam žinoma apie reikšmės bylai išspręsti turinčias aplinkybes.
  2. Liudytojui, kuris be svarbios priežasties neatvyksta pas ikiteisminio tyrimo pareigūną, prokurorą ar į teismą arba be teisėto pagrindo atsisako ar vengia duoti parodymus, gali būti taikomos šio Kodekso 163 straipsnyje numatytos procesinės prievartos priemonės.
  3. Liudytojui, kuris be svarbios priežasties neatvyksta į teismą arba be teisėto pagrindo atsisako ar vengia duoti parodymus, teisėjas ar teismas taip pat gali paskirti šio Kodekso 163 straipsnio 1 dalyje numatytą areštą.
  4. Už melagingų parodymų davimą liudytojas atsako pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 235 straipsnį.

 

Antrasis skirsnis. Ekspertai.

84 straipsnis. Ekspertas

  1. Ekspertu gali būti skiriamas asmuo, turintis reikiamų specialių žinių ir įrašytas į Lietuvos Respublikos ekspertų sąrašą.
  2. Jeigu Lietuvos Respublikos ekspertų sąraše nėra reikiamos specialybės ekspertų, ekspertu gali būti skiriamas į šį ekspertų sąrašą neįrašytas asmuo.
  3. Prireikus ekspertu gali būti skiriamas asmuo, turintis teisę būti ekspertu Europos Sąjungos valstybėje narėje arba valstybėje, su kuria Lietuvos Respublika yra sudariusi teisinės pagalbos sutartį.

 

85 straipsnis. Lietuvos Respublikos ekspertų sąrašas

  1. Asmenys į Lietuvos Respublikos ekspertų sąrašą įrašomi įstatymų nustatyta tvarka.
  2. Į Lietuvos Respublikos ekspertų sąrašą įrašyti ekspertai yra įspėti dėl atsakomybės už melagingos išvados pateikimą ir proceso metu atskirai neįspėjami.

 

86 straipsnis. Eksperto teisės

  1. Ekspertas turi teisę:

1) susipažinti su bylos medžiaga, susijusia su ekspertizės dalyku;

2) prašyti pateikti papildomą medžiagą, reikalingą išvadai pateikti;

3) dalyvauti atliekant su ekspertizės dalyku susijusius tyrimo veiksmus ir nagrinėjant bylą teisme.

  1. Ekspertas atsisako pateikti išvadą, jeigu jam pateiktos medžiagos nepakanka išvadai padaryti arba ta medžiaga neatitinka specialių jo žinių. Šiais atvejais ekspertas surašo aktą, kad negalima pateikti išvados.

 

87 straipsnis. Eksperto pareigos ir atsakomybė

  1. Ekspertas privalo šaukiamas atvykti į teismą ir pateikti nešališką išvadą jam pateiktais klausimais.
  2. Ekspertui, kuris be svarbios priežasties neatvyksta į teismą arba be teisėto pagrindo atsisako atlikti savo pareigas, gali būti taikomos šio Kodekso 163 straipsnyje numatytos procesinės prievartos priemonės.
  3. Už melagingos išvados pateikimą ekspertas atsako pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 235 straipsnį.

 

88 straipsnis. Ekspertizės akto turinys

  1. Atlikęs reikiamus tyrimus, ekspertas surašo ekspertizės aktą. Jis susideda iš įžanginės dalies, tiriamosios dalies ir išvadų.
  2. Ekspertizės akto įžanginėje dalyje nurodoma: akto surašymo data ir vieta; nutartis skirti ekspertizę; ekspertizei pateikta medžiaga ir klausimai; eksperto asmens duomenys – vardas, pavardė, išsilavinimas, specialybė, kvalifikacija, darbo ekspertu stažas; tyrimų pradžios ir pabaigos datos; atliekant ekspertizę dalyvavę asmenys.
  3. Ekspertizės akto tiriamojoje dalyje nurodoma: tyrimo objektų būklė; jų apžiūros rezultatai; atlikti tyrimai, naudoti metodai ir priemonės; gauti rezultatai ir jų vertinimas.
  4. Išvadose suformuluojami atsakymai į pateiktus klausimus. Eksperto išvados negali peržengti jo specialių žinių ribų.

 

Trečiasis skirsnis. Specialistai.

89 straipsnis. Specialistas

  1. Specialistas yra reikiamų specialių žinių ir įgūdžių turintis asmuo, kuriam pavedama atlikti objektų tyrimą ir pateikti išvadą arba paaiškinimus jo kompetencijos klausimais arba dalyvauti atliekant kitus baudžiamojo proceso veiksmus.
  2. Specialistu gali būti ikiteisminio tyrimo įstaigos pareigūnas arba šioje įstaigoje nedirbantis asmuo. Specialistai, kurie yra ikiteisminio tyrimo įstaigos pareigūnai, pagal pareigas yra įspėti dėl atsakomybės pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 235 straipsnį už melagingos išvados ar paaiškinimo pateikimą. Specialistai, kurie nėra ikiteisminio tyrimo įstaigos pareigūnai, kiekvienu atveju, kai jie yra kviečiami dalyvauti procese, įspėjami dėl atsakomybės pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 235 straipsnį už melagingos išvados ar paaiškinimo pateikimą.
  3. Teismo medikai yra specialistai, atliekantys žmogaus kūno arba lavono tyrimą.
  4. Teismo psichiatrai, teismo psichologai yra specialistai, atliekantys asmens psichinės būklės tyrimą.
  5. Nepilnamečio nukentėjusiojo, nepilnamečio liudytojo, nepilnamečio įtariamojo, nepilnamečio kaltinamojo ar specialių apsaugos poreikių turinčio nepilnamečio nukentėjusiojo apklausoje dalyvaujantys psichologai yra specialistai, kurie padeda apklausti šiuos asmenis, atsižvelgdami į jų socialinę ir psichologinę brandą ir (ar) specialius apsaugos poreikius. Prireikus šie psichologai dalyvauja atliekant ir kitus baudžiamojo proceso veiksmus. Jeigu šių psichologų prašoma atlikti objektų tyrimą ir pateikti išvadą arba paaiškinimus jų kompetencijos klausimais, jie įspėjami dėl atsakomybės pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 235 straipsnį už melagingos išvados ar paaiškinimo pateikimą.
  6. Probuotojai yra specialistai, atliekantys asmens socialinės aplinkos, kriminogeninių veiksnių, taip pat kitų aplinkybių, galinčių padėti teismui individualizuoti probacijos sąlygas, tyrimą.
  7. Specialistas turi teisę:

1) susipažinti su bylos medžiaga, susijusia su objektų tyrimu, šio straipsnio 5 dalyje nurodytų asmenų apklausa arba su jo dalyvavimu atliekant kitus baudžiamojo proceso veiksmus;

2) prašyti pateikti papildomą medžiagą, reikalingą jam pavestoms užduotims atlikti.

  1. Specialistas šaukiamas privalo atvykti pas ikiteisminio tyrimo pareigūną, prokurorą ar į teismą ir pateikti nešališką išvadą ar paaiškinimus jam pateiktais klausimais arba dalyvauti atliekant kitus baudžiamojo proceso veiksmus. Specialistui, kuris be svarbios priežasties neatvyksta arba be teisėto pagrindo atsisako atlikti savo pareigas, gali būti taikomos šio Kodekso 163 straipsnyje numatytos procesinės prievartos priemonės. Už melagingos išvados ar paaiškinimo pateikimą specialistas atsako pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 235 straipsnį.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. XI-1862, 2011-12-22, Žin., 2012, Nr. 4-109 (2012-01-06)

Straipsnio pakeitimai:

Nr. XIII-2740, 2019-12-19, paskelbta TAR 2019-12-30, i. k. 2019-21595

 

90 straipsnis. Specialisto išvada

  1. Atlikęs pavestą objektų tyrimą, specialistas pateikia išvadą.
  2. Specialisto išvada surašoma atskiru dokumentu arba gali būti įrašoma į tyrimo veiksmo protokolą. Po išvada, įrašyta į tyrimo veiksmo protokolą, specialistas pasirašo.
  3. Specialisto išvadoje, kuri surašoma kaip atskiras dokumentas, nurodoma: specialisto asmens duomenys – vardas, pavardė, išsilavinimas, specialybė, kvalifikacija; tirti objektai; naudoti tyrimo metodai ir techninės priemonės; specialisto nustatytos aplinkybės, turinčios reikšmės nusikalstamai veikai tirti ar probacijos sąlygoms individualizuoti. Prie specialisto išvados pridedama vaizdinė medžiaga.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. X-1236, 2007-06-28, Žin., 2007, Nr. 81-3312 (2007-07-21)

Nr. XI-1862, 2011-12-22, Žin., 2012, Nr. 4-109 (2012-01-06)

 

VI skyrius. Daiktai ir dokumentai.

Pirmasis skirsnis. Daiktai.

91 straipsnis. Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti

Daiktais, turinčiais reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, laikomi materialūs objektai, kurie buvo nusikalstamos veikos padarymo įrankiais ar priemonėmis, nusikalstamos veikos rezultatais arba ant kurių išliko nusikalstamos veikos pėdsakų, arba kurie buvo kaltininko nusikalstamų veikų objektais, taip pat visi kiti daiktai, kurie gali būti priemonėmis nusikalstamai veikai atskleisti ir kaltininkams nustatyti arba kaltinimui paneigti ar atsakomybei palengvinti.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. XI-1200, 2010-12-02, Žin., 2010, Nr. 145-7440 (2010-12-11)

 

92 straipsnis. Daiktų, turinčių reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, procesinis įforminimas ir laikymo tvarka

  1. Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, jeigu jų nereikia tirti šio Kodekso 205 straipsnyje nustatyta tvarka, turi būti apžiūrimi pagal šio Kodekso 207 straipsnyje nustatytas taisykles.
  2. Daiktai, kuriuos būtina tirti, apžiūrimi ir aprašomi specialisto išvadoje.
  3. Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, laikomi ir perduodami kartu su nusikalstamos veikos tyrimo medžiaga.
  4. Daiktai, kurių dėl gremėzdiškumo ar kitų priežasčių negalima laikyti ir perduoti kartu su nusikalstamos veikos tyrimo medžiaga, turi būti, jei įmanoma, nufotografuojami, užantspauduojami ir laikomi ikiteisminio tyrimo pareigūno, prokuroro ar teismo nurodytoje vietoje.

 

93 straipsnis. Daiktų, turinčių reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, laikymo terminai ir perdavimo tvarka

  1. Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, laikomi iki nuosprendžio įsiteisėjimo arba iki termino, per kurį gali būti apskųstas nutarimas ar nutartis nutraukti procesą, pabaigos. Kai ginčas dėl teisės į daiktus yra spręstinas ieškinio tvarka, daiktai laikomi iki sprendimo, priimto toje byloje civilinio proceso tvarka, įsiteisėjimo.
  2. Daiktai gali būti grąžinti jų savininkams šio Kodekso 108 straipsnio 2 dalyje numatytu atveju ir tvarka ir nesuėjus šio straipsnio 1 dalyje nurodytiems terminams, jeigu tai nepakenks vykstančiam baudžiamajam procesui.
  3. Lietuvos Respublikos ar Europos Sąjungos bendros valiutos apyvartoje esantys ar oficialiai patvirtinti, bet į apyvartą dar neišleisti pinigai, kurie gali būti netikri arba suklastoti, baudžiamojo proceso metu per kuo trumpiausią laiką turi būti perduoti Lietuvos banko specialistams tyrimui atlikti ir saugoti. Jeigu būtina imtis priemonių šiems daiktams apsaugoti arba kai tai pakenktų vykstančiam baudžiamajam procesui, Lietuvos Respublikos ar Europos Sąjungos bendros valiutos apyvartoje esantys ar oficialiai patvirtinti, bet į apyvartą dar neišleisti pinigai, kurie gali būti netikri arba suklastoti, Lietuvos bankui gali būti neperduodami, tačiau šiais atvejais Lietuvos bankui turi būti suteikta galimybė su šiais daiktais susipažinti.
  4. Daiktai, kurie gali greitai sugesti ar prarasti vertę arba kurių saugojimo, priežiūros ir laikymo išlaidos būtų aiškiai per didelės ir kurie negali būti grąžinami savininkui, tuojau parduodami (perduodami) Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso nustatyta areštuotam turtui realizuoti tvarka. Įstatymų nustatytais atvejais savininkui atlyginama parduotų (perduotų) arba sunaikintų daiktų vertė. Priimdamas sprendimą parduoti (perduoti) arba sunaikinti daiktus, taip pat šio straipsnio 3 dalyje nurodytais atvejais prokuroras privalo užtikrinti, kad jie būtų reikiamai ištirti, o tais atvejais, kai įmanoma, būtų paimti ir iki šio straipsnio 1 dalyje nustatytų terminų pabaigos būtų laikomi jų pavyzdžiai.
  5. Tam tikrų rūšių daiktų saugojimo, pardavimo (perdavimo) ir sunaikinimo tvarką nustato Lietuvos Respublikos Vyriausybė arba jos įgaliotos institucijos.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. X-1236, 2007-06-28, Žin., 2007, Nr. 81-3312 (2007-07-21)

Straipsnio pakeitimai:

Nr. XII-2555, 2016-06-30, paskelbta TAR 2016-07-13, i. k. 2016-20292

 

94 straipsnis. Priemonės, kurių imamasi dėl daiktų, turinčių reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, nutraukiant procesą ir priimant nuosprendį

  1. Priimant nuosprendį ar nutraukiant procesą, daiktų, turinčių reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, klausimas išsprendžiamas taip:

1) Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 72 ir 723 straipsniuose nurodytas turtas konfiskuojamas;

2) daiktai, kurių apyvarta uždrausta, perduodami valstybės institucijoms arba sunaikinami;

3) dokumentai, turintys šio Kodekso 91 straipsnyje numatytų požymių, saugomi kaip nusikalstamos veikos tyrimo medžiaga arba perduodami suinteresuotoms įmonėms, įstaigoms, organizacijoms ar fiziniams asmenims jų prašymu; laikmenos su informacija, gauta šio Kodekso 160 straipsnyje nustatyta tvarka atliekant slaptą sekimą, grąžinamos jų lydimuosius dokumentus surašiusioms ikiteisminio tyrimo įstaigoms be jų prašymo;

4) daiktai, kurie yra menkaverčiai ir negali būti sunaudoti, sunaikinami arba gali būti atiduodami suinteresuotoms įmonėms, įstaigoms, organizacijoms ar fiziniams asmenims, jeigu jie to prašo;

5) kiti daiktai grąžinami teisėtiems savininkams, o jeigu šie nenustatyti, – pereina į valstybės nuosavybę. Dėl šių daiktų priklausomybės kilę ginčai sprendžiami civilinio proceso tvarka.

  1. Šio straipsnio 1 dalyje nurodytus sprendimus ikiteisminio tyrimo metu priima prokuroras ar ikiteisminio tyrimo teisėjas, nutraukiantys ikiteisminį tyrimą, vėlesnėse proceso stadijose – bylą nagrinėjantis teismas.
  2. Jeigu nutraukiant ikiteisminį tyrimą turi būti išspręstas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 72 ar 723 straipsnyje nurodyto turto konfiskavimo klausimas, ikiteisminis tyrimas nutraukiamas ikiteisminio tyrimo teisėjo sprendimu, kuriuo patvirtinamas prokuroro nutarimas nutraukti ikiteisminį tyrimą. Sprendžiant turto konfiskavimo arba išplėstinio turto konfiskavimo klausimą, rengiamas posėdis, į kurį turi būti kviečiamas prokuroras, asmuo, dėl kurio turto konfiskavimo priimtas nutarimas, šio asmens atstovas. Ikiteisminio tyrimo teisėjo sprendimu į posėdį gali būti kviečiami ir kiti asmenys. Prokuroro ir asmens, dėl kurio turto konfiskavimo priimtas nutarimas, atstovo dalyvavimas tokiame posėdyje būtinas. Ikiteisminio tyrimo teisėjo sprendimas gali būti skundžiamas šio Kodekso X dalyje nustatyta tvarka.
  3. Šio straipsnio 3 dalyje nurodytą sprendimą priėmęs teismas Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl Europos Sąjungos valstybių narių sprendimų baudžiamosiose bylose tarpusavio pripažinimo ir vykdymo“ nustatyta tvarka gali jį perduoti vykdyti kitos Europos Sąjungos valstybės narės, kurioje yra konfiskuotinas turtas arba kurioje asmuo, dėl kurio turto konfiskavimo priimtas nutarimas, gali turėti pajamų ar turto, kompetentingai institucijai.

Straipsnio dalies pakeitimai:

Nr. XIV-33, 2020-12-03, paskelbta TAR 2020-12-15, i. k. 2020-27338

 

  1. Lietuvos Respublikos tarptautinėje sutartyje numatytais pagrindais ir tvarka, kai yra užsienio valstybės įstaigos prašymas, teismas gali nuspręsti, kad po nuosprendžio įsiteisėjimo daiktai ir vertybės, įgyti nusikalstamu būdu, gali būti perduoti užsienio valstybės įstaigai, kad ji grąžintų teisėtiems savininkams, jeigu šie yra nustatyti ir jeigu tai nepažeidžia kitų asmenų teisėtų interesų. Užsienio valstybės įstaigai neperduodami daiktai, kurių apyvarta yra uždrausta.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. IX-2336, 2004-07-08, Žin., 2004, Nr. 115-4276 (2004-07-24)

Nr. XI-1200, 2010-12-02, Žin., 2010, Nr. 145-7440 (2010-12-11)

Nr. XI-2200, 2012-06-30, Žin., 2012, Nr. 82-4278 (2012-07-13)

 

Antrasis skirsnis. Dokumentai.

95 straipsnis. Dokumentai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti

Dokumentais, turinčiais reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, yra objektai, kuriuose įmonė, įstaiga, organizacija, pareigūnas ar fizinis asmuo tam tikrais ženklais užfiksuoja informaciją, galinčią padėti atskleisti nusikalstamą veiką ir nustatyti su šia veika susijusias aplinkybes.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. XII-2046, 2015-11-19, paskelbta TAR 2015-11-25, i. k. 2015-18709

 

96 straipsnis. Dokumentų, turinčių reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, rūšys

  1. Dokumentai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, yra:

1) apžiūros, kratos, poėmio, parodymo atpažinti, parodymų patikrinimo vietoje, eksperimento ir kitų proceso veiksmų protokolai, taip pat teismo teisiamojo posėdžio protokolai;

2) įstaigų, įmonių, organizacijų dokumentai: raštai, pažymos, apskaitos dokumentai, posėdžių protokolai ir kiti oficialūs dokumentai;

3) privatūs fizinių asmenų raštai, pareiškimai, prašymai, skundai, laiškai, dienoraščiai ir kiti asmeninio pobūdžio rašiniai;

4) magnetiniai, lazeriniai ir elektroniniai įrašai: garso ir vaizdo juostos, kompaktinės plokštelės ir kitos elektroninės informacijos laikmenos;

5) kiti objektai, kuriuose grafiniais arba kitokiais ženklais užfiksuota informacija, turinti reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti.

Straipsnio punkto pakeitimai:

Nr. XII-2046, 2015-11-19, paskelbta TAR 2015-11-25, i. k. 2015-18709

 

  1. Dokumentai ir kiti įrašai laikomi daiktais, jeigu jie turi šio Kodekso 91 straipsnyje nurodytų požymių.

 

Trečiasis skirsnis. Daiktų ir dokumentų, turinčių reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, išreikalavimas ir pateikimas.

97 straipsnis. Daiktų ir dokumentų, turinčių reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, išreikalavimas

Ikiteisminio tyrimo pareigūnas, prokuroras ir teismas turi teisę reikalauti iš fizinių ir juridinių asmenų pateikti daiktus ir dokumentus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti.

 

98 straipsnis. Daiktų ir dokumentų, turinčių reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, pateikimas

Įtariamasis, kaltinamasis, atstovas pagal įstatymą, gynėjas, nukentėjusysis, civilinis ieškovas, civilinis atsakovas, jų atstovai, taip pat bet koks fizinis ar juridinis asmuo gali savo iniciatyva pateikti daiktus ir dokumentus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti.

 

VII skyrius. Baudžiamojo proceso terminai.

99 straipsnis. Terminų paskirtis

Baudžiamojo proceso terminai nustato procesinę reikšmę turinčių veiksmų pradžios, įvykdymo ar pabaigos laiką. Įstatymų numatytais atvejais terminus gali nustatyti ikiteisminio tyrimo pareigūnas, prokuroras, teisėjas ir teismas.

 

100 straipsnis. Terminų skaičiavimas

  1. Baudžiamojo proceso terminai skaičiuojami valandomis, dienomis ir mėnesiais. Skaičiuojant terminus, neįskaitoma valanda ir diena, kuria prasideda terminas.
  2. Dienomis skaičiuojamas terminas pasibaigia paskutinės dienos dvidešimt ketvirtą valandą. Jeigu proceso veiksmas turi būti atliekamas pas ikiteisminio tyrimo pareigūną, prokurorą, teisėją ar teisme, terminas pasibaigia nustatytu darbo pabaigos metu.
  3. Mėnesiais skaičiuojamas terminas pasibaigia paskutinio mėnesio atitinkamą dieną. Jeigu paskutinis mėnuo atitinkamos dienos neturi, terminas pasibaigia paskutinę to mėnesio dieną.
  4. Jeigu terminas pasibaigia ne darbo dieną, paskutine termino diena laikoma pirmoji po jos einanti darbo diena.
  5. Sulaikymo, suėmimo ir priverčiamųjų medicinos priemonių taikymo terminai skaičiuojami nuo faktinio šių priemonių taikymo momento. Kai pasibaigia šio Kodekso 127 straipsnyje numatyti laisvės apribojimo terminai, asmuo turi būti nedelsiant paleistas. Tai privaloma net ir tuo atveju, kai terminas baigiasi ne darbo dieną.

 

101 straipsnis. Terminų laikymasis

  1. Proceso veiksmai atliekami laikantis šio Kodekso nustatytų terminų. Terminas nelaikomas praleistu, jeigu skundas ar kitoks dokumentas iki termino pabaigos įteiktas paštui, o sulaikytų arba suimtų asmenų paduotas skundas ar kitoks dokumentas įteiktas kalinimo vietos administracijai.
  2. Kai yra pagrindas, terminai šio Kodekso nustatyta tvarka gali būti sustabdyti arba pailginti.

 

102 straipsnis. Praleisto termino atnaujinimas

  1. Dėl svarbių priežasčių praleistas terminas gali būti ikiteisminio tyrimo pareigūno, prokuroro nutarimu arba teismo nutartimi atnaujintas. Tais atvejais, kai prašymas atnaujinti praleistą terminą paduodamas ikiteisminio tyrimo teisėjui arba teismui, gali būti rengiamas posėdis, apie kurį pranešama prašančiam atnaujinti terminą asmeniui ir kitiems proceso dalyviams. Pakartotiniai prašymai atnaujinti praleistą terminą nepriimami ir nenagrinėjami, išskyrus atvejus, kai paaiškėja naujų aplinkybių.

Straipsnio dalies pakeitimai:

Nr. XII-2556, 2016-06-30, paskelbta TAR 2016-07-13, i. k. 2016-20293

 

  1. Suinteresuoto asmens prašymu sprendimo, kuris apskųstas praleidus nustatytą terminą, vykdymas gali būti sustabdytas šiame Kodekse numatytais atvejais iki to laiko, kai bus išspręstas praleisto termino atnaujinimo klausimas.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. XI-1014, 2010-09-21, Žin., 2010, Nr. 113-5742 (2010-09-25)

Nr. XII-775, 2014-03-13, paskelbta TAR 2014-03-24, i. k. 2014-03406

 

VIII skyrius. Proceso išlaidos ir jų atlyginimas.

103 straipsnis. Proceso išlaidos

Proceso išlaidas sudaro:

1) liudytojams, nukentėjusiesiems, ekspertams, specialistams ir vertėjams išmokami pinigai, skirti jų kelionės į iškvietimo vietą ir gyvenimo joje išlaidoms atlyginti;

2) liudytojams ir nukentėjusiesiems išmokami pinigai, skirti atlyginti už jų atitraukimą nuo įprastinio darbo;

3) ekspertams, specialistams, vertėjams išmokami pinigai, skirti atlyginti už jų darbą, išskyrus tuos atvejus, kai jie šias pareigas atlieka kaip tarnybinę užduotį;

4) (neteko galios nuo 2005 m. gegužės 1 d.);

5) daiktų laikymo ar persiuntimo išlaidos;

6) kitos išlaidos, kurias ikiteisminio tyrimo pareigūnas, prokuroras, teisėjas ar teismas pripažįsta proceso išlaidomis.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. IX-2336, 2004-07-08, Žin., 2004, Nr. 115-4276 (2004-07-24)

Nr. X-81, 2005-01-20, Žin., 2005, Nr. 18-575 (2005-02-08)

 

104 straipsnis. Proceso išlaidų atlyginimas

  1. Proceso išlaidos liudytojui, nukentėjusiajam, ekspertui, specialistui, vertėjui atlyginamos iš ikiteisminio tyrimo įstaigų, prokuratūros ar teismo lėšų. Šių išlaidų atlyginimo tvarką ir jų dydžius nustato Lietuvos Respublikos Vyriausybė ar jos įgaliota institucija.
  2. Proceso dalyvis, kuris savo nuožiūra pakvietė dalyvauti procese ekspertą, specialistą, gynėją ar atstovą arba turėjo kitų išlaidų, jas apmoka pats iš savo lėšų. Proceso dalyvis gali prašyti teismo, kad šios išlaidos būtų pripažintos proceso išlaidomis ir išieškotos iš nuteistojo.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. X-81, 2005-01-20, Žin., 2005, Nr. 18-575 (2005-02-08)

 

105 straipsnis. Proceso išlaidų išieškojimas

  1. Teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti išieškoti iš nuteistojo proceso išlaidas, išskyrus išlaidas, skirtas mokėti vertėjui, ir išlaidas, patirtas atliekant nepilnamečio įtariamojo ar nepilnamečio kaltinamojo individualų vertinimą.

Straipsnio dalies pakeitimai:

Nr. XIII-2335, 2019-07-16, paskelbta TAR 2019-07-26, i. k. 2019-12386

 

  1. Teismas turi teisę nuspręsti išieškoti proceso išlaidas ir iš kaltinamojo, kuris pripažintas kaltu, bet nuo bausmės atleistas arba kuriam bausmė nepaskirta.
  2. Jeigu byloje pripažinti kaltais keli kaltinamieji, teismas, atsižvelgdamas į šių asmenų kaltę, jų atsakomybės dydį ir pobūdį, nusprendžia, kiek proceso išlaidų turi būti išieškota iš kiekvieno.
  3. Išlaidos, atsiradusios dėl tyrimo ar nagrinėjimo atidėjimo, nes kas nors iš proceso dalyvių be svarbios priežasties neatvyko, išieškomos iš neatvykusio proceso dalyvio.
  4. Kai procesas nutraukiamas ar kaltinamasis išteisinamas, taip pat kai asmuo, iš kurio turi būti išieškotos proceso išlaidos, neišgali mokėti, proceso išlaidos apmokamos iš valstybės lėšų teisės aktų nustatyta tvarka.
  5. Kai kaltinamasis išteisinamas baudžiamojoje byloje, pradėtoje tik pagal nukentėjusiojo pareiškimą, teismas turi teisę nuspręsti, kad visas proceso išlaidas ar jų dalį apmoka asmuo, pagal kurio pareiškimą buvo pradėtas procesas.
  6. Kai procesas nutraukiamas, nes nukentėjusysis susitaikė su įtariamuoju ar kaltinamuoju, prokuroras ar teismas turi teisę nuspręsti, kad proceso išlaidas turi sumokėti įtariamasis, kaltinamasis ir nukentėjusysis arba vienas iš jų.

 

106 straipsnis. Advokato darbo apmokėjimas

  1. Kai įtariamajam, kaltinamajam ar nuteistajam buvo paskirta valstybės garantuojama teisinė pagalba, advokatui arba advokato padėjėjui apmokama įstatymo, reglamentuojančio valstybės garantuojamos teisinės pagalbos teikimą, nustatyta tvarka. Kitais atvejais advokatui arba advokato padėjėjui moka įtariamasis, kaltinamasis ar nuteistasis arba jų pavedimu ar sutikimu – kiti asmenys.
  2. Pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus šio Kodekso 51straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus. Be to, teismas turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo patirtas išlaidas advokato arba advokato padėjėjo, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti.
  3. Kai asmuo išteisinamas, teismas, priimdamas nuosprendį ar nutartį, priima sprendimą dėl asmens patirtų būtinų ir pagrįstų išlaidų advokato arba advokato padėjėjo, kuris dalyvavo byloje kaip šio asmens gynėjas, paslaugoms apmokėti, atsižvelgiant į bylos aplinkybes, atlyginimo iš valstybės lėšų teisės aktų nustatyta tvarka.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. X-81, 2005-01-20, Žin., 2005, Nr. 18-575 (2005-02-08)

Nr. XII-275, 2013-05-09, Žin., 2013, Nr. 54-2680 (2013-05-25)

Straipsnio pakeitimai:

Nr. XIII-165, 2016-12-20, paskelbta TAR 2016-12-29, i. k. 2016-29859

Nr. KT45-A-N3/2021, 2021-03-19, paskelbta TAR 2021-03-19, i. k. 2021-05546

Nr. XIV-1011, 2022-04-12, paskelbta TAR 2022-04-20, i. k. 2022-08022