LR kelių transporto kodeksas

Suvestinė redakcija, galiojanti nuo 2024-01-01

 

Lietuvos Respublikos kelių transporto kodeksas

 

1996 m. lapkričio 19 d. Nr. I-1628

Vilnius

 

Pirmasis skirsnis. Bendrosios nuostatos.

1 straipsnis. Kodekso paskirtis

1. Lietuvos Respublikos kelių transporto kodeksas reguliuoja keleivių, bagažo ir krovinių vežimų organizavimą ir vykdymą, vežimų valstybinį valdymą, valstybinę kelių transporto priežiūrą, atsakomybę už turtinę žalą, nustato kelių transporto priemonių vairuotojų, vežančių krovinius arba keleivius tarptautiniais maršrutais, komandiravimo ypatumus.

Straipsnio dalies pakeitimai:

Nr. XI-2380, 2012-11-08, Žin., 2012, Nr. 135-6868 (2012-11-22), i. k. 1121010ISTA0XI-2380

Nr. XIII-2444, 2019-09-26, paskelbta TAR 2019-10-14, i. k. 2019-16283

Nr. XIV-1167, 2022-06-23, paskelbta TAR 2022-07-11, i. k. 2022-15210

 

2. Šio kodekso nuostatos suderintos su šio kodekso priede nurodytais Europos Sąjungos teisės aktais.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. IX-790, 2002-03-19, Žin., 2002, Nr. 37-1342 (2002-04-09), i. k. 1021010ISTA00IX-790

Nr. IX-2195, 2004-04-29, Žin., 2004, Nr. 73-2529 (2004-04-30), i. k. 1041010ISTA0IX-2195

 

2 straipsnis. Kelių transportas ir kelių transporto priemonės

1. Kelių transportas – sudėtinė Lietuvos Respublikos ūkio ir socialinės infrastruktūros dalis, susijusi su keleivių ir krovinių vežimu keliais.
2. Kelių transporto priemonės skirstomos į keleivines ir krovinines.
3. Keleivinėms transporto priemonėms priskiriamos motorinės ir elektrinės transporto priemonės, pagamintos keleiviams vežti. Tai autobusai, troleibusai, lengvieji automobiliai, lengvieji automobiliai taksi.

Straipsnio dalies pakeitimai:

Nr. IX-790, 2002-03-19, Žin., 2002, Nr. 37-1342 (2002-04-09), i. k. 1021010ISTA00IX-790

 

4. Autobusas – motorinė transporto priemonė, skirta vežti žmonėms bei bagažui ir turinti daugiau kaip 9 sėdimąsias vietas įskaitant vairuotojo vietą.
5. Troleibusas – autobusas, varomas kontaktiniu tinklu tiekiama elektros energija.
6. Lengvasis automobilis – motorinė kelių transporto priemonė, turinti ne daugiau kaip 9 sėdimas vietas, įskaitant vairuotojo vietą, skirta keleiviams bei bagažui vežti.

Straipsnio dalies pakeitimai:

Nr. IX-790, 2002-03-19, Žin., 2002, Nr. 37-1342 (2002-04-09), i. k. 1021010ISTA00IX-790

 

7. Lengvasis automobilis taksi – motorinė kelių transporto priemonė, skirta keleiviams ir bagažui vežti, turinti ne daugiau kaip 9 sėdimąsias vietas, įskaitant vairuotojo vietą, pritvirtintą taksi valstybinio registracijos numerio ženklą, įrengtą taksometrą bei atpažinimo ženklą – plafoną ir atitinkanti lengviesiems automobiliams taksi keliamus techninius reikalavimus.

Papildyta straipsnio dalimi:

Nr. IX-790, 2002-03-19, Žin., 2002, Nr. 37-1342 (2002-04-09), i. k. 1021010ISTA00IX-790

Straipsnio dalies pakeitimai:

Nr. XIII-2444, 2019-09-26, paskelbta TAR 2019-10-14, i. k. 2019-16283

 

8. Neteko galios 2009-12-28.

Papildyta straipsnio dalimi:

Nr. IX-790, 2002-03-19, Žin., 2002, Nr. 37-1342 (2002-04-09), i. k. 1021010ISTA00IX-790

Straipsnio dalies pakeitimai:

Nr. XI-573, 2009-12-17, Žin., 2009, Nr. 154-6952 (2009-12-28), i. k. 1091010ISTA00XI-573

 

9. Krovininėms transporto priemonėms priskiriamos motorinės transporto priemonės ar jų junginiai (sąstatai), sukonstruoti, pritaikyti ir naudojami kroviniams vežti keliais. Tai krovininiai automobiliai, priekabos ir puspriekabės.

Straipsnio dalies numeracijos pakeitimas:

Nr. IX-790, 2002-03-19, Žin., 2002, Nr. 37-1342 (2002-04-09), i. k. 1021010ISTA00IX-790

 

10. Krovininis automobilis – motorinė transporto priemonė, skirta vežti krovinius, vilkti priekabas ar puspriekabes. Traktoriai ir savaeigės (visureigės) mašinos nelaikomi krovininiais automobiliais.

Straipsnio dalies numeracijos pakeitimas:

Nr. IX-790, 2002-03-19, Žin., 2002, Nr. 37-1342 (2002-04-09), i. k. 1021010ISTA00IX-790

 

11. Priekaba – transporto priemonė, kurią velka motorinė transporto priemonė.

Straipsnio dalies numeracijos pakeitimas:

Nr. IX-790, 2002-03-19, Žin., 2002, Nr. 37-1342 (2002-04-09), i. k. 1021010ISTA00IX-790

 

12. Puspriekabė – su motorine transporto priemone sukabinta priekaba, kurios masės ir krovinio masės dalis tenka motorinei transporto priemonei.

Straipsnio dalies numeracijos pakeitimas:

Nr. IX-790, 2002-03-19, Žin., 2002, Nr. 37-1342 (2002-04-09), i. k. 1021010ISTA00IX-790

 

3 straipsnis. Kelių transporto objektų nuosavybė

1. Kelių transporto priemonės, autobusų stotys ir stotelės, krovinių vežimo stotys (terminalai), tiesiogiai su jais susiję pastatai ir įrenginiai nuosavybės teise gali priklausyti Lietuvos valstybei, savivaldybėms, Lietuvos Respublikos ir užsienio fiziniams bei juridiniams asmenims, tarptautinėms organizacijoms. Nuosavybės teisė į autobusų stotis, priklausančias valstybei ar savivaldybėms ir valstybės ar savivaldybės kontroliuojamiems juridiniams asmenims, negali būti perleista kitiems fiziniams ir juridiniams asmenims ir tarptautinėms organizacijoms.

Straipsnio dalies pakeitimai:

Nr. IX-2195, 2004-04-29, Žin., 2004, Nr. 73-2529 (2004-04-30), i. k. 1041010ISTA0IX-2195

Nr. XI-1622, 2011-10-21, Žin., 2011, Nr. 132-6276 (2011-11-05), i. k. 1111010ISTA0XI-1622

 

2. Valstybinės reikšmės keliai išimtine nuosavybės teise priklauso valstybei. Vietinės reikšmės viešieji keliai ir gatvės nuosavybės teise priklauso savivaldybėms, o vidaus keliai – valstybei, savivaldybėms, kitiems juridiniams ir (ar) fiziniams asmenims.

Straipsnio dalies pakeitimai:

Nr. XI-573, 2009-12-17, Žin., 2009, Nr. 154-6952 (2009-12-28), i. k. 1091010ISTA00XI-573

 

3. Neteko galios 2009-12-28.

Straipsnio dalies pakeitimai:

Nr. XI-573, 2009-12-17, Žin., 2009, Nr. 154-6952 (2009-12-28), i. k. 1091010ISTA00XI-573

 

4 straipsnis. Kelių transporto valstybinis valdymas

1. Kelių transporto valstybinį valdymą vykdo Susisiekimo ministerija ir savivaldybių institucijos.

Straipsnio dalies pakeitimai:

Nr. IX-790, 2002-03-19, Žin., 2002, Nr. 37-1342 (2002-04-09), i. k. 1021010ISTA00IX-790

 

2. Susisiekimo ministerija pagal savo kompetenciją leidžia savivaldybėms, fiziniams ir juridiniams asmenims privalomus teisės aktus, reguliuojančius kelių transporto veiklą ir keleivių bei krovinių vežimą. Susisiekimo ministerija arba jos įgaliota institucija valdo ir organizuoja keleivių vežimą tolimojo ir tarptautinio susisiekimo maršrutais.

Straipsnio dalies pakeitimai:

Nr. IX-790, 2002-03-19, Žin., 2002, Nr. 37-1342 (2002-04-09), i. k. 1021010ISTA00IX-790

 

3. Savivaldybių institucijos arba jų įgaliotos įstaigosvaldo ir organizuoja keleivių vežimą vietinio susisiekimo maršrutais. Savivaldybių institucijos pagal savo kompetenciją leidžia vežėjams privalomus teisės aktus.

Straipsnio dalies pakeitimai:

Nr. IX-790, 2002-03-19, Žin., 2002, Nr. 37-1342 (2002-04-09), i. k. 1021010ISTA00IX-790

Nr. XIII-2444, 2019-09-26, paskelbta TAR 2019-10-14, i. k. 2019-16283

 

5 straipsnis. Kelių transporto teisės aktai

Kelių transporto santykius reguliuoja šis kodeksas, Lietuvos Respublikos įstatymai bei kiti teisės aktai, tarptautinės sutartys.

 

6 straipsnis. Tarptautinės sutartys

Jeigu Lietuvos Respublikos tarptautinių sutarčių nustatytos kitokios taisyklės negu tos, kurias nustato kelių transporto vežimus reguliuojantys Lietuvos Respublikos teisės aktai, tai taikomos tarptautinių sutarčių taisyklės.

 

Antrasis skirsnis. Vežimų organizavimas.

7 straipsnis. Vežimų organizavimas

1. Vežimų organizavimas – techninių ir organizacinių vežimo sąlygų ir keleivio, krovinio ar (ir) bagažo siuntėjo, gavėjo ir vežėjo teisinių santykių nustatymas.

Straipsnio dalies pakeitimai:

Nr. XIV-1167, 2022-06-23, paskelbta TAR 2022-07-11, i. k. 2022-15210

 

2. Vežėjas – įmonė, kuri suprantama taip, kaip ji apibrėžta Reglamento (EB) Nr. 1071/2009 2 straipsnio 4 dalyje.
3. Keleivių vežimo organizatorius – fizinis ar juridinis asmuo, kita organizacija, jų padalinys, sudarantis technines sąlygas vežėjui ir keleiviui elektroninių ryšių priemonėmis susitarti dėl keleivių vežimo už atlygį lengvaisiais automobiliais pagal užsakymą paslaugos.
4. Taksi dispečerinė – taksi užsakymų valdymo centras, kuriame ryšio priemonėmis ar telekomunikacijų galiniais įrenginiais priimami keleivių užsakymai keleivių vežimo už atlygį lengvaisiais automobiliais taksi veiklos vykdytojams, kurie yra sudarę sutartis su šiuo centru.
5. Keleivių vežimo organizatorius negali vykdyti taksi dispečerinės veiklos, taip pat savo reklamoje vartoti žodžio „taksi“ ar kitokio jo junginio. Taksi dispečerinė negali vykdyti keleivių vežimo organizatoriaus veiklos.
6. Profesinė vežimo kelių transportu veikla suprantama taip, kaip ji apibrėžta Reglamento (EB) Nr. 1071/2009 2 straipsnio 3 dalyje. Profesinei vežimo kelių transportu veiklai, išskyrus keleivių vežimą už atlygį lengvaisiais automobiliais, vadovauja transporto vadybininkas arba, kai transporto vadybininkas laikinai nėra paskirtas Lietuvos Respublikos Vyriausybės tvirtinamų kelių transporto veiklos licencijavimo taisyklių nurodytais atvejais, – vežėjo vadovas ar vežėjo paskirtas kitas atsakingas atstovas (toliau – vežėjo vadovas). Transporto vadybininkas laikomas paskirtu, kai apie jo paskyrimą vadovauti profesinei vežimo kelių transportu veiklai yra informuota Lietuvos transporto saugos administracija (toliau – Transporto saugos administracija) šio kodekso nustatyta tvarka ir terminais.

Papildyta straipsnio dalimi:

Nr. XIV-1167, 2022-06-23, paskelbta TAR 2022-07-11, i. k. 2022-15210

 

Straipsnio pakeitimai:

Nr. XIII-2444, 2019-09-26, paskelbta TAR 2019-10-14, i. k. 2019-16283

 

8 straipsnis. Profesinės vežimo kelių transportu veiklos licencijavimas

1. Profesinę vežimo kelių transportu veiklą gali vykdyti tik vežėjai, turintys šio straipsnio 2 dalyje nurodytą galiojančią licenciją ar leidimą.
2. Licencijų ir leidimų rūšys:

1) Lietuvos Respublikoje išduota Bendrijos licencija vežti keleivius, kuria suteikiama teisė vežti keleivius už atlygį autobusais tarptautiniais maršrutais ir Lietuvos Respublikos teritorijoje;

2) Lietuvos Respublikoje išduota Bendrijos licencija vežti krovinius, kuria suteikiama teisė vežti krovinius už atlygį tarptautiniais maršrutais ir Lietuvos Respublikos teritorijoje krovininėmis kelių transporto priemonėmis, kurių didžiausioji leidžiamoji masė, įskaitant priekabą (puspriekabę), didesnė kaip 3,5 tonos;

3) Lietuvos Respublikoje išduota Bendrijos licencija vežti krovinius, kuria suteikiama teisė vežti krovinius už atlygį tarptautiniais maršrutais krovininėmis kelių transporto priemonėmis, kurių didžiausioji leidžiamoji masė, įskaitant priekabą (puspriekabę), didesnė kaip 2,5 tonos, bet ne didesnė kaip 3,5 tonos;

4) Lietuvos Respublikoje išduota licencija vežti keleivius, kuria suteikiama teisė vežti keleivius už atlygį autobusais Lietuvos Respublikos teritorijoje;

5) Lietuvos Respublikoje išduota licencija vežti krovinius, kuria suteikiama teisė vežti krovinius už atlygį Lietuvos Respublikos teritorijoje krovininėmis kelių transporto priemonėmis, kurių didžiausioji leidžiamoji masė, įskaitant priekabą (puspriekabę), didesnė kaip 3,5 tonos;

6) Lietuvos Respublikoje išduotas leidimas vykdyti keleivių vežimo už atlygį lengvaisiais automobiliais taksi veiklą;

7) Lietuvos Respublikoje išduotas leidimas vykdyti keleivių vežimo už atlygį lengvaisiais automobiliais pagal užsakymą veiklą.

3. Šio straipsnio 1 dalyje nurodyta licencija ar leidimas nereikalingi:

1) įmonėms, teikiančioms keleivių vežimo kelių transportu paslaugas ne komerciniais tikslais arba kurioms keleivių vežimas kelių transportu nėra pagrindinė veikla; laikoma, kad įmonės vykdoma keleivių vežimo veikla nėra pagrindinė, kai įmonė taip pat teikia kitas socialines paslaugas arba įmonė yra kelionių organizatorė, teikianti keleivių vežimo paslaugą pagal turizmo paslaugų rinkinį; socialinės paslaugos suprantamos taip, kaip nustatyta Lietuvos Respublikos socialinių paslaugų įstatyme, o turizmo paslaugų rinkinys – kaip nustatyta Lietuvos Respublikos turizmo įstatyme;

2) įmonėms, kurios profesinei vežimo kelių transportu veiklai vykdyti naudoja tik motorines transporto priemones, kurių didžiausias leidžiamas greitis neviršija 40 km/h;

3) Reglamento (EB) Nr. 1072/2009 1 straipsnio 5 dalyje nurodytais atvejais.

4. Šio straipsnio 2 dalies 1–5 punktuose nurodytą galiojančią licenciją turinčiam vežėjui, išskyrus šio straipsnio 7 dalyje numatytus atvejus, išduodamos licencijos kopijos, kurios turi būti naudojamos vykdant profesinę vežimo kelių transportu veiklą. Laikoma, kad licencijos kopija yra naudojama, kai Lietuvos vežėjų informacinėje sistemoje ji yra susieta su konkrečia vežėjo kelių transporto priemone. Šio straipsnio 2 dalies 1–5 punktuose nurodytą licenciją turintys vežėjai neturi teisės perleisti suteiktos teisės vykdyti licencijuojamą veiklą ir licencijų kopijų kitiems asmenims. Priekaboms ir puspriekabėms licencijų kopijų nereikia.

Straipsnio dalies pakeitimai:

Nr. XIV-2200, 2023-10-26, paskelbta TAR 2023-11-07, i. k. 2023-21640

 

5. Viena galiojanti licencijos kopija naudojama vienai konkrečiai kelių transporto priemonei, kuri yra įregistruota Lietuvos Respublikoje, turi transporto priemonės bendrojo naudojimo valstybinio registracijos numerio ženklus ir kuri valdoma ar naudojama vežėjo nuosavybės, patikėjimo teise ar pagal išperkamosios nuomos, nuomos ar lizingo sutartį ar kitais teisėtais pagrindais neterminuotai arba laikinai, jeigu transporto priemonės valdymą patvirtinančiame dokumente nustatytas ribotas jos valdymo terminas, neteikiant vairavimo ar techninės priežiūros paslaugos.
6. Šio straipsnio 2 dalies 2 ir 3 punktuose nurodytą galiojančią licenciją turintis vežėjas gali turėti ne daugiau kaip 5 vairuotojus kiekvienai kelių transporto priemonei, turinčiai galiojančią licencijos kopiją.
7. Šio straipsnio 2 dalies 2 ir 3 punktuose nurodytą galiojančią licenciją turintis vežėjas gali naudoti krovinines transporto priemones, kurias jis išsinuomoja iš kitų Europos Sąjungos valstybių narių teritorijose įsisteigusių įmonių, su sąlyga, kad:

1) jos yra įregistruotos arba pradėtos naudoti pagal bet kurios Europos Sąjungos valstybės narės teisės aktų nuostatas ir turi galiojančią licencijos kopiją;

2) jos nuomojamos be vairuotojo;

3) per visą nuomos laikotarpį jomis naudosis tik vežėjas;

4) jos bus vairuojamos vežėjo darbuotojų;

5) jos sudarys ne daugiau kaip 25 procentus vežėjo naudojamų krovininių transporto priemonių, kurios turi galiojančią licencijos kopiją, parko tą dieną, kai vežėjas išsinuomotą transporto priemonę pradeda naudoti profesinei krovinių vežimo veiklai; tuo atveju, kai visą vežėjo naudojamų krovininių transporto priemonių, kurios turi galiojančią licencijos kopiją, parką sudaro daugiau kaip viena transporto priemonė ir mažiau kaip keturios transporto priemonės, vežėjas gali naudoti bent vieną tokią transporto priemonę

Papildyta straipsnio dalimi:

Nr. XIV-2200, 2023-10-26, paskelbta TAR 2023-11-07, i. k. 2023-21640

 

8. Šio straipsnio 2 dalies 2 ir 3 punktuose nurodytą galiojančią licenciją turintis vežėjas gali savo nuosavybės teise ar kitais teisėtais pagrindais valdomas ar naudojamas krovinines transporto priemones išnuomoti kitų Europos Sąjungos valstybių narių teritorijose įsisteigusioms įmonėms.

Papildyta straipsnio dalimi:

Nr. XIV-2200, 2023-10-26, paskelbta TAR 2023-11-07, i. k. 2023-21640

 

Straipsnio pakeitimai:

Nr. IX-790, 2002-03-19, Žin., 2002, Nr. 37-1342 (2002-04-09), i. k. 1021010ISTA00IX-790

Nr. XI-573, 2009-12-17, Žin., 2009, Nr. 154-6952 (2009-12-28), i. k. 1091010ISTA00XI-573

Nr. XI-1622, 2011-10-21, Žin., 2011, Nr. 132-6276 (2011-11-05), i. k. 1111010ISTA0XI-1622

Nr. XIII-2444, 2019-09-26, paskelbta TAR 2019-10-14, i. k. 2019-16283

Nr. XIV-1167, 2022-06-23, paskelbta TAR 2022-07-11, i. k. 2022-15210

 

8¹ straipsnis. Licencijos (licencijos kopijos) vežti keleivius ir (arba) krovinius išdavimas, licencijos (licencijos kopijos) galiojimo sustabdymas, licencijos (licencijos kopijos) galiojimo sustabdymo panaikinimas, licencijos (licencijos kopijos) galiojimo panaikinimas

1. Šio kodekso 8 straipsnio 2 dalies 1–5 punktuose nurodytas licencijas siekiantis gauti vežėjas privalo atitikti Reglamento (EB) Nr. 1071/2009 3 straipsnio 1 dalyje nurodytus reikalavimus (kai vežėjas siekia gauti šio kodekso 8 straipsnio 2 dalies 4 ir 5 punktuose nurodytas licencijas, Reglamento (EB) Nr. 1071/2009 3 straipsnio 1 dalies c punkte nustatyto reikalavimo atitikti nereikia). Šio kodekso 8 straipsnio 2 dalies 1–5 punktuose nurodytas licencijas ir jų kopijas išduoda, licencijos (licencijos kopijos) galiojimą sustabdo, licencijos (licencijos kopijos) galiojimo sustabdymą ar licencijos (licencijos kopijos) galiojimą panaikina, pripažįsta vežėją, vežėjo vadovą ir transporto vadybininką neatitinkančiu nepriekaištingos reputacijos reikalavimų Transporto saugos administracija, vadovaudamasi Reglamentu (EB) Nr. 1071/2009, Reglamentu (EB) Nr. 1072/2009 ir Reglamentu (EB) Nr. 1073/2009.

Straipsnio dalies pakeitimai:

Nr. XIV-1827, 2023-03-23, paskelbta TAR 2023-03-30, i. k. 2023-05727

 

2. Sprendimas dėl licencijos (licencijos kopijos) išdavimo ar atsisakymo ją išduoti priimamas per 20 darbo dienų nuo Vyriausybės tvirtinamose kelių transporto veiklos licencijavimo taisyklėse nurodytų dokumentų gavimo Transporto saugos administracijoje dienos. Apie priimtą sprendimą vežėjas informuojamas Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo nustatyta tvarka ir terminais. Licencijos (licencijos kopijos) neišdavimas ar motyvuoto atsisakymo išduoti licenciją (licencijos kopiją) nepateikimas per nustatytą terminą nelaikomas licencijos (licencijos kopijos) išdavimu.
3. Licencijos išduodamos dešimčiai metų. Licencijos kopijos galioja iki licencijos galiojimo laiko pabaigos.
4. Lietuvos Respublikoje registruotas vežėjas, pageidaujantis gauti šio kodekso 8 straipsnio 2 dalies 1–5 punktuose nurodytą licenciją ir ją gavęs, visą laikotarpį, kol turi šią licenciją, privalo atitikti Reglamento (EB) Nr. 1071/2009 3 straipsnyje nurodytus reikalavimus (kai vežėjas siekia gauti šio kodekso 8 straipsnio 2 dalies 4 ir 5 punktuose nurodytas licencijas, Reglamento (EB) Nr. 1071/2009 3 straipsnio 1 dalies c punkte nustatyto reikalavimo atitikti nereikia) ir tenkinti Reglamento (EB) Nr. 1071/2009 5 straipsnyje, 6 straipsnio 1 dalyje, 7 straipsnio 1 dalyje (kai vežėjas turi šio kodekso 8 straipsnio 2 dalies 4 ir 5 punktuose nurodytas licencijas, Reglamento (EB) Nr. 1071/2009 3 straipsnio 1 dalies c punkte nustatyto reikalavimo atitikti nereikia) ir 8 straipsnio 1 dalyje nurodytas sąlygas. Vežėjas, pageidaujantis gauti licenciją, turi pateikti Transporto saugos administracijai Vyriausybės tvirtinamose kelių transporto veiklos licencijavimo taisyklėse nurodytus dokumentus.

Straipsnio dalies pakeitimai:

Nr. XIV-1827, 2023-03-23, paskelbta TAR 2023-03-30, i. k. 2023-05727

 

5. Transporto vadybininkas gali vadovauti ne daugiau kaip dviejų skirtingų vežėjų, kurie bendrai turi ne daugiau kaip 30 licencijos kopijų, profesinei vežimo kelių transportu veiklai. Kai transporto vadybininkas vadovauja vieno vežėjo profesinei vežimo kelių transportu veiklai, licencijos kopijų skaičius neribojamas. Transporto vadybininkas privalo atitikti profesinės kompetencijos reikalavimą, nurodytą Reglamento (EB) Nr. 1071/2009 3 straipsnio 1 dalies d punkte. Profesinė kompetencija nustatoma išlaikius krovinių vežimo ir (arba) keleivių vežimo profesinės kompetencijos egzaminą susisiekimo ministro nustatyta tvarka. Išlaikęs profesinės vežimo kelių transportu veiklos kompetencijos egzaminą, transporto vadybininkas gauna transporto vadybininko profesinės kompetencijos pažymėjimą.
6. Licencijos (licencijų kopijos) neišduodamos bet kuriuo iš toliau nurodytų atvejų:

1) pateikiami ne visi arba nustatytų reikalavimų neatitinkantys ar neteisingai užpildyti dokumentai ir vežėjas neįvykdo Transporto saugos administracijos reikalavimo per jos nustatytą protingą terminą pateikti trūkstamus dokumentus ar ištaisyti trūkumus;

2) dokumentuose pateikti klaidingi duomenys ir vežėjas neįvykdo Transporto saugos administracijos reikalavimo per jos nustatytą terminą pašalinti šiuos trūkumus;

3) vežėjas neatitinka Reglamento (EB) Nr. 1071/2009 3 straipsnio 1 dalyje nurodytų reikalavimų (kai vežėjas turi šio kodekso 8 straipsnio 2 dalies 4 ir 5 punktuose nurodytas licencijas, Reglamento (EB) Nr. 1071/2009 3 straipsnio 1 dalies c punkte nustatyto reikalavimo atitikti nereikia);

Straipsnio punkto pakeitimai:

Nr. XIV-1827, 2023-03-23, paskelbta TAR 2023-03-30, i. k. 2023-05727

 

4) vežėjo licencijos galiojimas buvo panaikintas pagal šio straipsnio 9 dalies 5 punktą; licencija neišduodama vienus metus nuo turėtos licencijos galiojimo panaikinimo dienos;

5) yra sustabdytas bent vienos licencijos kopijos galiojimas vadovaujantis šio straipsnio 10 dalimi (nauja licencijos kopija neišduodama 3 mėnesius nuo administracinio sprendimo sustabdyti licencijos kopijos galiojimą įsigaliojimo dienos) arba yra panaikintas bent vienos licencijos kopijos galiojimas vadovaujantis šio straipsnio 11 dalies 2 ir 3 punktais (nauja licencijos kopija neišduodama 6 mėnesius nuo administracinio sprendimo panaikinti licencijos kopijos galiojimą įsigaliojimo dienos).

7. Paaiškėjus, kad vežėjas nebeatitinka bent vieno iš Reglamento (EB) Nr. 1071/2009 3 straipsnyje nustatytų reikalavimų (kai vežėjas turi šio kodekso 8 straipsnio 4 dalies 4 ir 5 punktuose nurodytas licencijas, Reglamento (EB) Nr. 1071/2009 3 straipsnio 1 dalies c punkte nustatyto reikalavimo atitikti nereikia) ar netenkina bent vienos iš Reglamento (EB) Nr. 1071/2009 5 straipsnyje, 6 straipsnio 1 dalyje, 7 straipsnio 1 dalyje (kai vežėjas turi šio kodekso 8 straipsnio 4 dalies 4 ir 5 punktuose nurodytas licencijas, Reglamento (EB) Nr. 1071/2009 3 straipsnio 1 dalies c punkte nustatyto reikalavimo atitikti nereikia) ir 8 straipsnio 1 dalyje nurodytų sąlygų ar šio kodekso 8 straipsnio 6 dalyje nurodytos sąlygos, ar bent vienos iš šio kodekso 8 straipsnio 7 dalyje nurodytų sąlygų, vežėjas ne vėliau kaip per 3 darbo dienas įspėjamas apie galimą licencijos galiojimo sustabdymą ir jam suteikiamas Vyriausybės tvirtinamose kelių transporto veiklos licencijavimo taisyklėse nustatytas terminas trūkumams pašalinti. Paaiškėjus, kad vežėjas tik iš dalies netenkina Reglamento (EB) Nr. 1071/2009 7 straipsnio 1 dalyje nurodytų sąlygų (kai vežėjas turi šio kodekso 8 straipsnio 4 dalies 4 ir 5 punktuose nurodytas licencijas, Reglamento (EB) Nr. 1071/2009 3 straipsnio 1 dalies c punkte nustatyto reikalavimo atitikti nereikia), jis ne vėliau kaip per 3 darbo dienas įspėjamas apie galimą dalies licencijos kopijų, kurių skaičius priklauso nuo to, kiek vežėjas neatitinka nurodytos sąlygos, galiojimo sustabdymą ir jam suteikiamas Vyriausybės tvirtinamose kelių transporto veiklos licencijavimo taisyklėse nustatytas terminas trūkumams pašalinti.

Straipsnio dalies pakeitimai:

Nr. XIV-1827, 2023-03-23, paskelbta TAR 2023-03-30, i. k. 2023-05727

Nr. XIV-2200, 2023-10-26, paskelbta TAR 2023-11-07, i. k. 2023-21640

 

8. Licencijos galiojimas sustabdomas:

1) iki trūkumų pašalinimo dienos, bet ne ilgiau kaip 12 mėnesių, jeigu vežėjas, gavęs šio straipsnio 7 dalyje nurodytą įspėjimą apie galimą licencijos galiojimo sustabdymą, per nustatytą terminą nepašalina nurodytų trūkumų arba apie jų pašalinimą nepraneša Transporto saugos administracijai;

2) iki vežėjo nepriekaištingos reputacijos atgavimo dienos.

9. Licencijos galiojimas panaikinamas bet kuriuo iš toliau nurodytų pagrindų:

1) vežėjas pateikia prašymą panaikinti licencijos galiojimą;

2) vežėjas, kuris yra fizinis asmuo, miršta;

3) vežėjas likviduojamas, baigia savo veiklą ar bankrutuoja;

4) vežėjas, kurio licencijos galiojimas yra sustabdytas šio straipsnio 8 dalies 1 punkte nurodytais pagrindais, per 12 mėnesių nuo administracinio sprendimo sustabdyti licencijos galiojimą įsigaliojimo dienos nepašalina nustatytų trūkumų arba apie jų pašalinimą nepraneša Transporto saugos administracijai;

5) paaiškėja Reglamento (EB) Nr. 1072/2009 7 straipsnio 2 dalyje ar Reglamento (EB) Nr. 1073/2009 21 straipsnyje nurodyti atvejai.

10. Vienos licencijos kopijos galiojimas sustabdomas iki trūkumų pašalinimo dienos, bet ne ilgiau kaip 12 mėnesių, jeigu vežėjas, gavęs šio straipsnio 7 dalyje nurodytą įspėjimą apie galimą licencijos kopijos galiojimo sustabdymą, per nustatytą terminą nepašalina nurodytų trūkumų arba apie jų pašalinimą nepraneša Transporto saugos administracijai.
11. Vienos licencijos kopijos galiojimas panaikinamas bet kuriuo iš toliau nurodytų pagrindų:

1) vežėjas pateikia prašymą panaikinti licencijos kopijos galiojimą;

2) vežėjas, kurio licencijos kopijos galiojimas yra sustabdytas šio straipsnio 10 dalyje nurodytu pagrindu, per 12 mėnesių nuo administracinio sprendimo sustabdyti licencijos kopijos galiojimą įsigaliojimo dienos nepašalina nustatytų trūkumų arba apie jų pašalinimą nepraneša Transporto saugos administracijai;

3) paaiškėja sunkiausias pažeidimas, nurodytas 2016 m. kovo 18 d. Komisijos reglamento (ES) 2016/403, kuriuo Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1071/2009 papildomas sunkių Sąjungos taisyklių pažeidimų, dėl kurių kelių transporto įmonė gali prarasti nepriekaištingą reputaciją, klasifikacija ir kuriuo iš dalies keičiamas Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2006/22/EB III priedas, I priedo 5 lentelėje, – padarius vieną sunkiausią pažeidimą panaikinamas vienos licencijos kopijos galiojimas; licencijos kopijos galiojimas panaikinamas tik tuo atveju, kai vežėjas Transporto saugos administracijai per Vyriausybės tvirtinamose kelių transporto veiklos licencijavimo taisyklėse nustatytą terminą nepateikia dokumentų, įrodančių pažeidimų pašalinimą.

12. Sustabdžius licencijos galiojimą, laikoma, kad yra sustabdytas ir visų licencijos kopijų galiojimas. Panaikinus licencijos sustabdymo galiojimą, sustabdomas ir licencijos kopijos galiojimas ar panaikinamas licencijos kopijos sustabdymo galiojimas. Atskiras sprendimas dėl licencijos kopijos galiojimo sustabdymo panaikinimo, kai panaikinamas licencijos galiojimo sustabdymas, nėra priimamas. Apie pašalintus šio straipsnio 8 dalies 1 punkte ir 10 dalyje nurodytus pažeidimus vežėjas informuoja Transporto saugos administraciją. Vežėjas apie licencijos (licencijos kopijos) galiojimo sustabdymą, galiojimo sustabdymo panaikinimą ar galiojimo panaikinimą informuojamas Viešojo administravimo įstatymo nustatyta tvarka ir terminais.
13. Jeigu licencijos kopijos galiojimas buvo panaikintas šio straipsnio 11 dalies 3 punkte nurodytu pagrindu, vežėjas dėl naujos licencijos kopijos gali kreiptis ne anksčiau kaip po 12 mėnesių nuo licencijos kopijos galiojimo panaikinimo dienos.
14. Pasikeitus į licenciją (licencijos kopiją) įrašytiems duomenims, vežėjas per 5 darbo dienas privalo informuoti Transporto saugos administraciją apie licencijų (licencijos kopijų), nurodytų šio kodekso 8 straipsnio 2 dalies 1–3 punktuose, duomenų pasikeitimą ir grąžinti licenciją (licencijos kopiją) Transporto saugos administracijai per 20 darbo dienų nuo licencijos (licencijos kopijos) duomenų pasikeitimo dienos. Prašymų pakeisti licenciją (licencijos kopiją) nagrinėjimo terminus ir šių prašymų nagrinėjimo bei licencijos (licencijos kopijos) pakeitimo tvarka nustatoma Vyriausybės tvirtinamose kelių transporto veiklos licencijavimo taisyklėse.
15. Kai reikia pakeisti Reglamento (EB) Nr. 1071/2009 16 straipsnio 2 dalies pirmosios pastraipos a ir b punktuose nurodytus duomenis, Transporto saugos administracija turi pakeisti licencijas (licencijų kopijas) per 3 darbo dienas nuo jos nustatytos formos prašymo ir visų dokumentų, kuriais patvirtinama pakeitimo esmė, gavimo dienos.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. XIV-1167, 2022-06-23, paskelbta TAR 2022-07-11, i. k. 2022-15210

 

8² straipsnis. Leidimų vykdyti keleivių vežimo už atlygį lengvaisiais automobiliais veiklą išdavimas, galiojimo sustabdymas, panaikinimas

1. Vykdyti keleivių vežimo už atlygį lengvaisiais automobiliais veiklą gali vežėjai, turintys leidimą. Vykdyti keleivių vežimo už atlygį lengvaisiais automobiliais pagal užsakymą veiklą gali tik fiziniai asmenys, naudodamiesi keleivių vežimo organizatoriaus paslaugomis. Keleivių vežimas lengvuoju automobiliu asmeniniais tikslais suplanuotu maršrutu nesiekiant finansinės naudos nėra laikomas keleivių vežimu už atlygį lengvuoju automobiliu. Draudžiama vykdyti keleivių vežimo už atlygį lengvaisiais automobiliais veiklą neturint galiojančio leidimo arba tuo atveju, kai leidimo galiojimas sustabdytas.
2. Asmenims, siekiantiems įgyti šio kodekso 8 straipsnio 2 dalies 6 ir 7 punktuose nurodytus leidimus (toliau šiame straipsnyje – leidimas), leidimai išduodami, jeigu tie asmenys deklaruoja, kad atitinka visus šiuos reikalavimus:

Straipsnio dalies pakeitimai:

Nr. XIV-1167, 2022-06-23, paskelbta TAR 2022-07-11, i. k. 2022-15210

1) yra įregistravę individualią veiklą ir turi ne mažesnį kaip 2 metų lengvojo automobilio vairavimo stažą, kai leidimo prašo fizinis asmuo;

2) neturi mokestinės nepriemokos Lietuvos Respublikos valstybės biudžetui, savivaldybės biudžetui ar fondams, į kuriuos mokamus mokesčius administruoja Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (išskyrus atvejus, kai mokesčių, delspinigių, baudų mokėjimas atidėtas Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo nustatyta tvarka arba dėl šių mokesčių, delspinigių, baudų vyksta mokestinis ginčas);

3) asmuo yra Lietuvos Respublikos transporto priemonių registre įregistruoto lengvojo automobilio, kuriuo bus vykdoma keleivių vežimo už atlygį lengvaisiais automobiliais veikla, savininkas arba šį lengvąjį automobilį valdo kitu teisėtu pagrindu;

4) yra įvykdyti Lietuvos Respublikos rinkliavų įstatyme nustatyti reikalavimai.

3. Asmenims, kuriems išduoto leidimo galiojimas buvo panaikintas dėl šio straipsnio 10 dalies 5 punkte nurodytų pažeidimų, leidimai nėra išduodami vienus metus nuo leidimo galiojimo panaikinimo.
4. Leidimus išduoda, leidimų galiojimą sustabdo, leidimų galiojimo sustabdymą ar leidimų galiojimą panaikina Transporto saugos administracija susisiekimo ministro nustatyta tvarka.

Straipsnio dalies pakeitimai:

Nr. XIII-2444, 2019-09-26, paskelbta TAR 2019-10-14, i. k. 2019-16283

 

5. Leidimai galioja neterminuotai. Leidimų turėtojai neturi teisės perleisti suteiktos teisės vykdyti leidime nurodytą veiklą kitiems asmenims.
6. Laikoma, kad leidimai yra išduoti kitą dieną nuo vežėjo pranešimo apie ketinimą vykdyti keleivių vežimo už atlygį lengvaisiais automobiliais veiklą (toliau – pranešimas) pateikimo Transporto saugos administracijai dienos. Kai pranešime yra nurodyta diena, nuo kurios ketinama pradėti vykdyti keleivių vežimo už atlygį lengvaisiais automobiliais veiklą, ir ši diena yra vėlesnė negu kita diena nuo pranešimo pateikimo dienos, laikoma, kad leidimas yra išduotas nuo pranešime nurodytos dienos.

Straipsnio dalies pakeitimai:

Nr. XIII-2444, 2019-09-26, paskelbta TAR 2019-10-14, i. k. 2019-16283

 

7. Vežėjas nedelsiant, bet ne vėliau kaip per 3 darbo dienas nuo atitinkamų teisės aktų reikalavimų pažeidimų paaiškėjimo dienos, įspėjamas apie galimą leidimų galiojimo sustabdymą, jeigu:

1) jis pažeidžia keleivių vežimo už atlygį lengvaisiais automobiliais reikalavimus, nurodytus šio straipsnio 13 ir 14 dalyse;

2) paaiškėja, kad leidimo turėtojas nevykdo leidime nurodytos veiklos ilgiau kaip vienus metus ir nesikreipė į leidimą išdavusią instituciją dėl leidimo galiojimo sustabdymo arba panaikinimo.

8. Leidimo galiojimas sustabdomas, jeigu vežėjas:

1) pateikia prašymą sustabdyti leidimo galiojimą;

2) buvo įspėtas apie galimą leidimo galiojimo sustabdymą pagal šio straipsnio 7 dalies 1 punktą ir per leidimą išdavusios institucijos nustatytą terminą nepašalino nurodytų pažeidimų ir nepranešė apie jų pašalinimą leidimą išdavusiai institucijai;

3) leidimui išduoti pateikia neteisingus duomenis;

4) buvo įspėtas pagal šio straipsnio 7 dalies 2 punktą ir per 5 darbo dienas nuo įspėjimo pateikimo dienos nesikreipė į leidimą išdavusią instituciją dėl leidimo galiojimo sustabdymo arba panaikinimo arba nepranešė apie vykdomą leidime nurodytą veiklą.

9. Leidimo galiojimo sustabdymas panaikinamas, jeigu vežėjas, kuriam išduoto leidimo galiojimas buvo sustabdytas:

1) pateikė prašymą panaikinti leidimo galiojimo sustabdymą, jeigu leidimo galiojimas buvo sustabdytas šio straipsnio 8 dalies 1 punkte nurodytu pagrindu;

2) per leidimą išdavusios institucijos nustatytą terminą pašalino nurodytus pažeidimus, dėl kurių buvo sustabdytas leidimo galiojimas pagal šio straipsnio 8 dalies 2 punktą, ir raštu pranešė apie jų pašalinimą leidimą išdavusiai institucijai;

3) pranešė apie vykdomą leidime nurodytą veiklą.

10. Leidimo galiojimas panaikinamas, jeigu:

1) vežėjas, turintis leidimą, pateikęs šio straipsnio 6 dalyje nurodytą pranešimą leidimus išduodančiai institucijai, neatitiko šio straipsnio 2 dalyje nustatytų reikalavimų;

2) vežėjas, turintis leidimą, pateikia prašymą panaikinti leidimo galiojimą;

3) paaiškėja, kad leidimą turintis vežėjas, kuris yra fizinis asmuo, nutraukė individualią veiklą;

4) leidimą turintis vežėjas, kuris yra fizinis asmuo, miršta ar vežėjas, kuris nėra fizinis asmuo, likviduojamas ar reorganizuojamas ir baigia savo veiklą;

5) vežėjas, kuriam išduoto leidimo galiojimas buvo sustabdytas pagal šio straipsnio 8 dalies 2 punktą, per leidimą išdavusios institucijos nustatytą terminą nepašalino nurodytų pažeidimų ir apie jų pašalinimą nepranešė leidimą išdavusiai institucijai;

6) vežėjas, kuriam išduoto leidimo galiojimas buvo sustabdytas pagal šio straipsnio 8 dalies 4 punktą, per 10 darbo dienų po to, kai leidimo galiojimas buvo sustabdytas, nesikreipė į leidimą išdavusią instituciją;

7) vežėjas, turintis leidimą, pažeidė šio straipsnio 12 dalyje nurodytus reikalavimus;

8) nesilaikoma šio straipsnio 16 dalyje nurodyto reikalavimo.

11. Transporto saugos administracija sustabdo leidimo galiojimą, panaikina leidimo galiojimo sustabdymą ar leidimo galiojimą ir praneša apie leidimo galiojimo sustabdymą, leidimo galiojimo sustabdymą ar leidimo galiojimo panaikinimą vežėjui, turinčiam leidimą, ne vėliau kaip per 3 darbo dienas nuo šio straipsnio 8, 9 ar 10 dalyse nurodytų aplinkybių paaiškėjimo dienos.

Straipsnio dalies pakeitimai:

Nr. XIII-2444, 2019-09-26, paskelbta TAR 2019-10-14, i. k. 2019-16283

 

12. Lengvųjų automobilių, kuriais teikiamos keleivių vežimo už atlygį paslaugos, vairuotojai turi turėti ne mažesnį kaip 2 metų lengvojo automobilio vairavimo stažą ir būti nepriekaištingos reputacijos. Asmuo nelaikomas nepriekaištingos reputacijos, jeigu jis:

1) buvo nuteistas už sunkų ar labai sunkų nusikaltimą ir teistumas nėra išnykęs ar panaikintas;

2) buvo nuteistas už baudžiamąjį nusižengimą ir yra neatlikęs paskirtos bausmės (išskyrus atvejus, kai asmuo atleistas nuo bausmės atlikimo);

3) piktnaudžiauja alkoholiu, narkotinėmis, psichotropinėmis ar kitomis psichiką veikiančiomis medžiagomis.

13. Vežėjo, vykdančio keleivių vežimo už atlygį lengvaisiais automobiliais taksi veiklą, lengvasis automobilis privalo:

1) atitikti techninius motorinių transporto priemonių ir jų priekabų reikalavimus;

2) naudoti vežėjo vardu įregistruotą taksometrą, įrengtą Keleivių vežimo už atlygį lengvaisiais automobiliais pagal užsakymą ir lengvaisiais automobiliais taksi taisyklėse nustatyta tvarka;

3) turėti pritvirtintą taksi valstybinio registracijos numerio ženklą;

4) turėti Keleivių vežimo už atlygį lengvaisiais automobiliais pagal užsakymą ir lengvaisiais automobiliais taksi taisyklėse nustatyta tvarka pritvirtintą taksi vairuotojo kortelę;

5) būti apipavidalintas susisiekimo ministro nustatyta tvarka;

6) turėti ženklą-plafoną, naudojamą Keleivių vežimo už atlygį lengvaisiais automobiliais pagal užsakymą ir lengvaisiais automobiliais taksi taisyklėse nustatyta tvarka;

7) turėti Keleivių vežimo už atlygį lengvaisiais automobiliais pagal užsakymą ir lengvaisiais automobiliais taksi taisyklėse nustatyta tvarka pritvirtintą kainoraštį.

14. Vežėjo lengvasis automobilis, kuriuo teikiamos keleivių vežimo už atlygį lengvaisiais automobiliais pagal užsakymą paslaugos, privalo:

1) atitikti techninius motorinių transporto priemonių ir jų priekabų reikalavimus;

2) turėti Keleivių vežimo už atlygį lengvaisiais automobiliais pagal užsakymą ir lengvaisiais automobiliais taksi taisyklėse nustatyta tvarka laisvai automobilio viduje ir (ar) išorėje pritvirtinamą šiose taisyklėse aprašytą visiems vienodo turinio ir formos ženklą, aiškiai identifikuojantį, kad automobilis naudojamas keleivių vežimo už atlygį lengvaisiais automobiliais paslaugoms teikti. Vežėjo lengvasis automobilis, kuriuo teikiamos keleivių vežimo už atlygį lengvaisiais automobiliais pagal užsakymą paslaugos, negali turėti plafono bei kitų apipavidalinimo elementų, nustatytų vežėjų, vykdančių keleivių vežimo už atlygį lengvaisiais automobiliais taksi veiklą, automobiliams.

15. Vežėjas, kurio lengvasis automobilis atitinka bent vieną šio straipsnio 13 dalies 2–6 punktuose nurodytą reikalavimą, laikomas vykdančiu keleivių vežimo už atlygį lengvaisiais automobiliais taksi veiklą.
16. Lengvuoju automobiliu gali būti vykdoma tik vienos rūšies keleivių vežimo už atlygį veikla.
17. Vežėjas, vykdantis keleivių vežimo už atlygį veiklas, privalo užtikrinti, kad skirtingų veiklų apskaita būtų atskirta viena nuo kitos, ir teikti komercinės veiklos finansinę informaciją finansinių ataskaitų rinkiniuose pagal 8-ąjį tarptautinį finansinės atskaitomybės apskaitos standartą „Veiklos segmentai“ arba 34-ąjį verslo apskaitos standartą „Segmentų atskleidimas finansinėse ataskaitose“, kad būtų užtikrinama galimybė palyginti vežėjo finansinių ataskaitų duomenis.

Papildyta straipsniu:

Nr. XIII-2444, 2019-09-26, paskelbta TAR 2019-10-14, i. k. 2019-16283

 

8³ straipsnis. Lietuvos vežėjų informacinė sistema

Straipsnio numeracijos pakeitimas:

Nr. XIII-2444, 2019-09-26, paskelbta TAR 2019-10-14, i. k. 2019-16283

 

1. Duomenys, nurodyti Reglamento (EB) Nr. 1071/2009 16 straipsnio 2 dalyje, kaupiami Lietuvos vežėjų informacinėje sistemoje.
2. Už Lietuvos vežėjų informacinėje sistemoje kaupiamų duomenų tvarkymą, keitimąsi informacija apie teistumus ir sankcijas už visus padarytus sunkius pažeidimus, nurodytus Reglamento (EB) Nr. 1071/2009 6 straipsnio 2 dalyje, taip pat už keitimąsi informacija, nurodyta šio kodekso 7 ir 8 dalyse, su kitomis Europos Sąjungos valstybėmis narėmis ir ataskaitų, nurodytų Reglamento (EB) Nr. 1071/2009 26 straipsnyje, Reglamento (EB) Nr. 1072/2009 17 straipsnyje ir Reglamento (EB) Nr. 1073/2009 28 straipsnyje, teikimą Europos Komisijai atsakinga Transporto saugos administracija.

Straipsnio dalies pakeitimai:

Nr. XIV-1167, 2022-06-23, paskelbta TAR 2022-07-11, i. k. 2022-15210

Nr. XIV-2200, 2023-10-26, paskelbta TAR 2023-11-07, i. k. 2023-21640

 

3. Neteko galios 2022-08-01.

Straipsnio dalies pakeitimai:

Nr. XIV-1167, 2022-06-23, paskelbta TAR 2022-07-11, i. k. 2022-15210

 

Straipsnio pakeitimai:

Nr. XIII-758, 2017-11-16, paskelbta TAR 2017-11-28, i. k. 2017-18809

 

 

8⁴ straipsnis. Nepriekaištingos reputacijos reikalavimai, atitikties nepriekaištingos reputacijos reikalavimams tyrimas ir nepriekaištingos reputacijos praradimas

1. Vežėjas, vežėjo vadovas ir transporto vadybininkas licencijos (licencijos kopijos) išdavimo metu laikomas atitinkančiu nepriekaištingos reputacijos reikalavimus, jeigu iki licencijos (licencijos kopijos) išdavimo dienos Lietuvos vežėjų informacinėje sistemoje, Įtariamųjų, kaltinamųjų ir nuteistųjų registre, Administracinių nusižengimų registre ir Europos kelių transporto įmonių registre nėra informacijos, kad vežėjas, vežėjo vadovas ir transporto vadybininkas:

1) kitoje Europos Sąjungos valstybėje narėje yra pripažintas praradęs nepriekaištingą reputaciją;

2) turi galiojančių administracinių sprendimų dėl nepriekaištingos reputacijos praradimo.

2. Vežėjo, vežėjo vadovo ir transporto vadybininko reputacijos vertinimą atlieka Transporto saugos administracija. Vežėjo, vežėjo vadovo ir transporto vadybininko reputacijos vertinimas atliekamas vežėjo veiklos patikrinimo metu arba gavus pagrįstą prašymą ar skundą dėl vežėjo vairuotojų galimai daromų ar padarytų pažeidimų, nurodytų Reglamento (ES) Nr. 2016/403 I priede. Reputacijos vertinimas apima 12 mėnesių laikotarpį nuo vežėjo veiklos patikrinimo pradžios arba skundo ar prašymo gavimo dienos. Jeigu reputacijos vertinimo metu nustatoma atitikties nepriekaištingos reputacijos reikalavimams pažeidimų, kitas reputacijos vertinimas atliekamas ne anksčiau kaip po 12 mėnesių, bet ne vėliau kaip po 24 mėnesių nuo reputacijos vertinimo pabaigos, kuri sutampa su vežėjo veiklos patikrinimo arba prašymo ar skundo nagrinėjimo pabaiga. Atlikus reputacijos vertinimo patikrinimą ir nenustačius pažeidimų, galinčių nulemti neatitiktį nepriekaištingos reputacijos reikalavimams, vertinimas nebetęsiamas.
3. Nepriekaištingos reputacijos praradimas yra proporcinga priemonė, kai:

1) atliekant du iš eilės transporto vadybininko reputacijos vertinimus nustatoma, kad vežėjo vairuotojai Europos Sąjungos valstybėje narėje yra padarę Reglamento (ES) 2016/403 I priede nurodytų pažeidimų, kurių skaičius nustatytas Reglamento (ES) 2016/403 II priede, arba transporto vadybininkas vertinimo metu turi ne mažiau kaip tris galiojančias administracines nuobaudas už Reglamento (EB) Nr. 1071/2009 IV priede ir Reglamento (EB) Nr. 1071/2009 6 straipsnio 1 dalyje nurodytus pažeidimus; tokiais atvejais transporto vadybininkas nepriekaištingą reputaciją praranda 12 mėnesių laikotarpiui nuo administracinio sprendimo dėl nepriekaištingos reputacijos praradimo įsigaliojimo dienos;

2) atliekant tris iš eilės vežėjo vadovo reputacijos vertinimus nustatoma, kad vežėjo vairuotojai Europos Sąjungos valstybėje narėje yra padarę Reglamento (ES) 2016/403 I priede nurodytų pažeidimų, kurių skaičius nustatytas Reglamento (ES) 2016/403 II priede, arba vežėjo vadovas vertinimo metu turi ne mažiau kaip tris galiojančias administracines nuobaudas už Reglamento (EB) Nr. 1071/2009 IV priede ir Reglamento (EB) Nr. 1071/2009 6 straipsnio 1 dalyje nurodytus pažeidimus; tokiais atvejais vežėjo vadovas nepriekaištingą reputaciją praranda 12 mėnesių laikotarpiui nuo administracinio sprendimo dėl nepriekaištingos reputacijos praradimo įsigaliojimo dienos;

3) atliekant keturis iš eilės vežėjo reputacijos vertinimus nustatoma, kad vežėjo vairuotojai Europos Sąjungos valstybėje narėje yra padarę Reglamento (ES) 2016/403 I priede nurodytų pažeidimų, kurių skaičius nustatytas Reglamento (ES) 2016/403 II priede, arba vežėjo vadovas ar transporto vadybininkas vertinimo metu turi ne mažiau kaip tris galiojančias administracines nuobaudas už Reglamento (EB) Nr. 1071/2009 IV priede ir Reglamento (EB) Nr. 1071/2009 6 straipsnio 1 dalyje nurodytus pažeidimus; tokiais atvejais vežėjas nepriekaištingą reputaciją praranda 12 mėnesių laikotarpiui nuo administracinio sprendimo dėl nepriekaištingos reputacijos praradimo įsigaliojimo dienos;

4) nepriekaištingą reputaciją vežėjas, vežėjo vadovas ar transporto vadybininkas praranda tol, kol ją atgaus kitoje Europos Sąjungos valstybėje narėje, kurioje jis pripažintas praradusiu nepriekaištingą reputaciją, arba išnyks jo teistumas už Reglamento (EB) Nr. 1071/2009 IV priede ir Reglamento (EB) Nr. 1071/2009 6 straipsnio 1 dalyje nurodytus pažeidimus.

4. Jeigu paaiškėja, kad nepriekaištingos reputacijos vertinimo metu vežėjo vadovas ar transporto vadybininkas pakeitė vežėją, į nepriekaištingos reputacijos vertinimą įtraukiami vežėjų, kuriuose jie ėjo ar eina vežėjo vadovo ar transporto vadybininko pareigas vertinamuoju laikotarpiu, vairuotojų Europos Sąjungos valstybėje narėje padaryti Komisijos reglamento (ES) 2016/403 I priede nurodyti pažeidimai.
5. Transporto vadybininkas, dėl kurio buvo priimtas administracinis sprendimas dėl nepriekaištingos reputacijos praradimo, gali atgauti nepriekaištingą reputaciją kitą dieną pasibaigus šio straipsnio 3 dalies 1 punkte nurodytam terminui, jeigu per šį terminą transporto vadybininkas pakartotinai išlaiko profesinės kompetencijos egzaminą, arba kitą dieną po pakartotinio egzamino išlaikymo, jeigu šio straipsnio 3 dalies 1 punkte nurodytas terminas jau yra pasibaigęs. Transporto vadybininko profesinės kompetencijos pažymėjimo galiojimas sustabdomas, kol transporto vadybininkas yra praradęs nepriekaištingą reputaciją, o kai transporto vadybininkas atgauna nepriekaištingą reputaciją, šio pažymėjimo galiojimo sustabdymas panaikinamas kitą dieną pasibaigus šio straipsnio 3 dalies 1 punkte nurodytam terminui. Transporto vadybininko profesinės kompetencijos pažymėjimo galiojimas panaikinamas, jeigu transporto vadybininkas pasibaigus šio straipsnio 3 dalies 1 punkte nurodytam terminui per 3 mėnesius pakartotinai neišlaiko profesinės kompetencijos egzamino.
6. Vežėjo vadovas, dėl kurio priimtas administracinis sprendimas dėl nepriekaištingos reputacijos praradimo, negali vykdyti vežėjo vadovo pareigų visą terminą, kuriam vežėjo vadovas yra praradęs nepriekaištingą reputaciją. Nepriekaištinga reputacija atgaunama kitą dieną pasibaigus šio straipsnio 3 dalies 2 punkte nurodytam terminui.
7. Reglamento (EB) Nr. 1071/2009 6 straipsnio 1 dalyje ir Reglamento (EB) Nr. 1071/2009 IV priede nurodytų pažeidimų atitikties Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso ir Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso straipsniams sąrašą tvirtina Transporto saugos administracija.

Papildyta straipsniu:

Nr. XIV-1167, 2022-06-23, paskelbta TAR 2022-07-11, i. k. 2022-15210

 

8⁵ straipsnis. Vairuotojo liudijimo išdavimas, vairuotojo liudijimo galiojimo panaikinimas

1. Vairuotojo liudijimus, vadovaudamasi Reglamentu (EB) Nr. 1072/2009 išduoda ir vairuotojo liudijimų galiojimus panaikina Transporto saugos administracija.
2. Vairuotojo liudijimas išduodamas penkerių metų laikotarpiui.
3. Vairuotojo liudijimas išduodamas ne vėliau kaip per 7 darbo dienas nuo vežėjo Transporto saugos administracijos nustatytos formos prašymo ir šių vairuotojo dokumentų: vairuotojo asmens tapatybę patvirtinančio dokumento, vairuotojo pažymėjimo, kuriame įrašytas Europos Sąjungos kodas (95) ir data, iki kurios galioja vairuotojo kvalifikacija, arba kvalifikacinės vairuotojo kortelės, atitinkančios 2003 m. liepos 15 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2003/59/EB dėl tam tikrų kelių transporto priemonių kroviniams ir keleiviams vežti vairuotojų pradinės kvalifikacijos ir periodinio mokymo, iš dalies keičiančios Tarybos reglamentą (EEB) Nr. 3820/85 ir Tarybos direktyvą 91/439/EEB bei panaikinančios Tarybos direktyvą 76/914/EEB, nuostatas, jeigu vairuotojas yra įgijęs profesinę kvalifikaciją vežti krovinius ne Lietuvos Respublikoje, pateikimo dienos. Vairuotojo liudijimas neišduodamas ir apie priimtą sprendimą vežėjas informuojamas Viešojo administravimo įstatymo nustatyta tvarka ir terminais, jeigu nepateikti vairuotojo dokumentai, netenkinami Reglamento (EB) Nr. 1072/2009 5 straipsnio 1 dalyje nustatyti reikalavimai.
4. Jeigu Lietuvos vežėjų informacinėje sistemoje, Įtariamųjų, kaltinamųjų ir nuteistųjų registre, Administracinių nusižengimų registre ir Europos kelių transporto įmonių registre yra informacijos apie pažeidimus, susijusius su vairuotojo liudijimu, t. y. vairuotojo liudijimas neišduotas, suklastotas, panaikintas jo galiojimas ar jis nebegalioja, vežėjui vairuotojo liudijimas neišduodamas 12 mėnesių nuo paskutinio pažeidimo padarymo dienos.
5. Vairuotojo liudijimo galiojimas panaikinamas, kai paaiškėja Reglamento (EB) Nr. 1072/2009 7 straipsnio 2 dalyje nurodyti atvejai. Apie vairuotojo liudijimo galiojimo panaikinimą vežėjas informuojamas Viešojo administravimo įstatymo nustatyta tvarka ir terminais, išskyrus atvejus, kai vairuotojo liudijimo galiojimas panaikinamas remiantis gauta informacija apie vežėjo nutrauktus darbo santykius su vairuotoju – tokiu atveju laikoma, kad vairuotojo liudijimo galiojimas panaikinamas vežėjo prašymu.
6. Vairuotojo liudijimas, kurio galiojimas panaikintas, ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo vežėjo informavimo apie vairuotojo liudijimo galiojimo panaikinimą dienos arba vežėjui nutraukus darbo santykius su vairuotoju, kaip tai nurodyta šio straipsnio 5 dalyje, turi būti grąžintas Transporto saugos administracijai. Vairuotojo liudijimą grąžina vežėjas, kuriam jis buvo išduotas.

Papildyta straipsniu:

Nr. XIV-1167, 2022-06-23, paskelbta TAR 2022-07-11, i. k. 2022-15210

 

8⁶ straipsnis. Teisės vykdyti tachografų bandymus, montavimą, aktyvavimą, kalibravimą, patikras ir remontą suteikimas, šios teisės sustabdymas, sustabdymo panaikinimas ir šios teisės panaikinimas, ūkio subjektų, vykdančių tachografų bandymus, montavimą, aktyvavimą, kalibravimą, patikras ir remontą, veiklos sąlygos

1. Tachografų bandymus, montavimą, aktyvavimą, kalibravimą, patikras ir remontą (toliau – tachografų techninė priežiūra) gali vykdyti tik ūkio subjektai, kuriems suteikta teisė vykdyti tachografų techninės priežiūros veiklą. Transporto saugos administracija šiame straipsnyje nustatyta tvarka suteikia teisę vykdyti tachografų techninės priežiūros veiklą, sustabdo teisę vykdyti tachografų techninės priežiūros veiklą, panaikina šios teisės sustabdymą arba panaikina teisę vykdyti tachografų techninės priežiūros veiklą ir, vadovaudamasi Reglamentu (ES) Nr. 165/2014 dėl kelių transporto priemonėse naudojamų tachografų, kuriuo panaikinamas Tarybos reglamentas (EEB) Nr. 3821/85, išduoda identifikavimo korteles tachografų techninės priežiūros veiklai vykdyti.
2. Ūkio subjektas, siekiantis vykdyti tachografų techninės priežiūros veiklą, privalo:

1) būti akredituotas pagal standartą LST EN ISO/IEC 17020 „Atitikties įvertinimas. Reikalavimai, keliami įvairių tipų kontrolės įstaigų veiklai“ kaip C tipo kontrolės įstaiga arba tai padaro ne vėliau kaip per vienus metus nuo pirmą kartą suteiktos teisės vykdyti tachografų techninę priežiūrą suteikimo;

2) paskirti asmenį, atsakingą už tachografų techninės priežiūros veiklą (toliau – tachografų dirbtuvių vadovas);

3) turėti įdarbintą bent vieną mechaniką, turintį tachografo gamintojo ar jo įgalioto atstovo išduotą dokumentą apie išklausytą tachografų techninės priežiūros mokymą, ir galiojantį metrologo tikrintojo arba tachografų tikrintojo pažymėjimą, išduotą švietimo teikėjo, kuris suprantamas taip, kaip apibrėžiamas Lietuvos Respublikos švietimo įstatyme (toliau – mechanikas);

4) naudoti įrangą ar prietaisus (tachografų patikros prietaisus, reikalingus atitinkamo tipo tachografo techninei priežiūrai atlikti, kompiuterinę techniką ir programinę įrangą, skirtą tachografų techninės priežiūros duomenims apdoroti ir saugoti), jeigu jie yra teisinio metrologinio reglamentavimo objektai.

3. Tachografų dirbtuvių vadovas ir mechanikas (-ai) turi būti nepriekaištingos reputacijos. Asmuo laikomas atitinkančiu nepriekaištingos reputacijos reikalavimus, jeigu jis:

1) neturi galiojančių administracinių nusižengimų, susijusių su tachografų technine priežiūra;

2) nėra baustas už nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą, susijusį su kelių transporto priemonių technine priežiūra, remontu ar tachografų technine priežiūra.

4. Transporto saugos administracija, tikrindama asmens atitiktį nepriekaištingos reputacijos reikalavimams, turi teisę gauti duomenis iš registrų ir valstybės informacinių sistemų.
5. Ūkio subjektas, siekiantis vykdyti tachografų techninę priežiūrą, Transporto saugos administracijai pateikia jos nustatytos formos pranešimą, kuriuo deklaruojama jo atitiktis šio straipsnio 1, 2 ir 3 dalyse nurodytiems reikalavimams. Ūkio subjektas įgyja teisę vykdyti tachografų techninę priežiūrą kitą dieną po pranešimo pateikimo dienos arba kitą pasirinktą vėlesnę pranešime nurodytą dieną, sumokėjęs valstybės rinkliavą. Pranešimas nepriimamas ir ūkio subjektas neįgyja teisės vykdyti tachografų techninės priežiūros, jeigu nėra sumokėta valstybės rinkliava. Teisė vykdyti tachografų techninę priežiūrą suteikiama neterminuotai.
6. Pranešime pateikta informacija ir duomenys įvertinami ne vėliau kaip per 20 darbo dienų nuo jo pateikimo dienos. Jeigu pranešime pateikta netiksli, neišsami (ne visa) informacija, klaidingi duomenys, pranešime nurodytu elektroninio pašto adresu išsiunčiamas nurodymas per 10 darbo dienų patikslinti informaciją ar ištaisyti klaidas.
7. Transporto saugos administracija savo interneto svetainėje viešai skelbia ūkio subjekto, kuriam suteikta teisė vykdyti tachografų techninę priežiūrą, teisinę formą, pavadinimą, kodą, teisės vykdyti tachografų techninę priežiūrą suteikimo dieną, šios teisės sustabdymo, jos sustabdymo panaikinimo ir teisės vykdyti tachografų techninę priežiūrą panaikinimo dieną.
8. Už tachografų techninės priežiūros veiklą atsako tachografų dirbtuvių vadovas arba ūkio subjekto vadovas, jeigu pasikeitus tachografų dirbtuvių vadovui naujas vadovas dar nėra paskirtas. Ūkio subjekto, vykdančio tachografų techninę priežiūrą, veiklos sąlygas, tachografų dirbtuvių vadovo ir mechanikų teises ir pareigas nustato Transporto saugos administracija.
9. Pasikeitus ūkio subjekto, kuriam suteikta teisė vykdyti tachografų techninę priežiūrą, duomenims: pavadinimui, kodui, teisinei formai ar buveinės adresui, ūkio subjektas, kuriam suteikta teisė vykdyti tachografų techninę priežiūrą, apie tai per 10 darbo dienų nuo duomenų pasikeitimų dienos privalo informuoti Transporto saugos administraciją ir pateikti naują pranešimą. Ūkio subjektas, kuriam suteikta teisė vykdyti tachografų techninę priežiūrą, per 3 darbo dienas nuo tachografų dirbtuvių vadovo ar mechaniko atleidimo iš darbo ar paskyrimo dienos privalo informuoti Transporto saugos administraciją jos nustatyta tvarka.
10. Teisė vykdyti tachografų techninę priežiūrą ūkio subjekto padaliniams papildomai nesuteikiama. Apie ūkio subjekto ir jo padalinių veiklos vykdymo vietų adresus ar jų pakeitimus ūkio subjektas privalo pranešti šio straipsnio 9 dalyje ir Transporto saugos administracijos nustatyta tvarka ir terminais.
11. Teisė vykdyti tachografų techninę priežiūrą sustabdoma bet kuriuo iš toliau nurodytų pagrindų:

1) pranešime Transporto saugos administracijai pateikta netiksli, neišsami (ne visa) informacija ar klaidingi duomenys ir ūkio subjektas per 10 darbo dienų nepatikslino informacijos ar neištaisė klaidų;

2) ūkio subjektas ne vėliau kaip po vienų metų nuo pirmą kartą suteiktos teisės vykdyti tachografų techninę priežiūrą dienos nėra akredituotas pagal standartą LST EN ISO/IEC 17020 „Atitikties įvertinimas. Reikalavimai, keliami įvairių tipų kontrolės įstaigų veiklai“ kaip C tipo kontrolės įstaiga arba neatitinka šio straipsnio 2 dalies 1, 2 ir 4 punktuose nustatytų reikalavimų;

3) paaiškėja, kad tachografų dirbtuvių vadovas ar vienintelis įdarbintas mechanikas neatitinka nepriekaištingos reputacijos reikalavimų;

4) ūkio subjekto ir jo padalinių veikla vykdoma neturint reikiamos įrangos ar prietaisų (tachografų patikros prietaisų, reikalingų atitinkamo tipo tachografo techninei priežiūrai atlikti, kompiuterinės technikos ir programinės įrangos tachografų techninės priežiūros duomenims apdoroti ir saugoti) arba negalioja jų metrologinė patikra, jeigu jie yra teisinio metrologinio reglamentavimo objektai;

5) vengiama veiklos patikrinimo (nesudaromos tam sąlygos), kai apie veiklos patikrinimą buvo pranešta iš anksto;

6) Nacionalinis akreditacijos biuras sustabdo ūkio subjekto akreditacijos pagal standartą LST EN ISO/IEC 17020 „Atitikties įvertinimas. Reikalavimai, keliami įvairių tipų kontrolės įstaigų veiklai“ pažymėjimo galiojimą;

7) Lietuvos metrologijos inspekcija sustabdo teisę vykdyti tachografų patikrą.

12. Nustačius šio straipsnio 11 dalies 1–5 punktuose numatytus teisės vykdyti tachografų techninę priežiūrą sustabdymo pagrindus, ūkio subjekto teisė vykdyti tachografų techninę priežiūrą sustabdoma 3 mėnesiams, per kuriuos turi būti pašalintos teisės vykdyti tachografų techninę priežiūrą sustabdymo priežastys. Šio straipsnio 11 dalies 6 ar 7 punkte nurodytu pagrindu teisė vykdyti tachografų techninę priežiūrą sustabdoma iki ūkio subjekto akreditacijos pažymėjimo galiojimo atnaujinimo dienos arba Lietuvos metrologijos inspekcijos suteiktos teisės vykdyti tachografų patikrą atnaujinimo dienos.
13. Teisės vykdyti tachografų techninę priežiūrą sustabdymas panaikinamas:

1) pašalinus priežastis, dėl kurių teisė vykdyti tachografų techninę priežiūrą buvo sustabdyta, ir raštu apie tai informavus Transporto saugos administraciją;

2) šio straipsnio 11 dalies 6 punkte nurodytu pagrindu baigus veiklos patikrinimą ir jo metu nenustačius aplinkybių, dėl kurių yra sustabdyta teisė vykdyti tachografų techninę priežiūrą.

14. Teisė vykdyti tachografų techninę priežiūrą panaikinama bet kuriuo iš toliau nurodytų pagrindų:

1) ūkio subjektas buvo likviduotas, baigė savo veiklą, bankrutavo arba pateikė prašymą panaikinti teisę vykdyti tachografų techninę priežiūrą;

2) ūkio subjektas toliau vykdė (-o) tachografų techninę priežiūrą, kai ši teisė buvo sustabdyta;

3) mechanikas (-ai) naudojasi ne savo dirbtuvės kortele arba naudojasi ūkio subjekto kortele, kai ūkio subjekto teisė vykdyti tachografų techninę priežiūrą yra sustabdyta;

4) ūkio subjektas per šio straipsnio 11 dalies 1 punkte nustatytą terminą nepašalina priežasčių, dėl kurių sustabdyta jo teisė vykdyti tachografų techninę priežiūrą;

5) per 12 mėnesių nuo teisės vykdyti tachografų techninę priežiūrą sustabdymo panaikinimo pakartotinai padaroma pažeidimų, dėl kurių yra sustabdoma teisė vykdyti tachografų techninę priežiūrą (pakartotinis pažeidimas nebūtinai turi būti toks pat kaip tas, dėl kurio buvo sustabdyta teisė vykdyti tachografų techninę priežiūrą);

6) mechanikas (-ai) išdavė tachografo patikros sertifikatą ir patikros žymenį apie atliktą tachografo patikrą neatlikęs (-ę) privalomos tachografo patikros;

7) ūkio subjektas nepranešė Transporto saugos administracijai apie tai, kad buvo aptiktas transporto priemonėje sumontuotas prietaisas ar įrenginys, kuriuo galima atjungti nors vieną iš tachografo funkcijų arba galintis turėti įtakos tachografo veikimui, šis prietaisas ar įrenginys nebuvo išmontuotas ir (arba) pateiktas Transporto saugos administracijai;

8) įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu ūkio subjektas, tachografų dirbtuvių vadovas ar mechanikas (-ai) pripažintas (-i) padaręs (-ę) nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą, susijusį su kelių transporto priemonių technine priežiūra, remontu ar tachografų technine priežiūra;

9) Nacionalinis akreditacijos biuras panaikina ūkio subjekto akreditacijos pagal standartą LST EN ISO/IEC 17020 „Atitikties įvertinimas. Reikalavimai, keliami įvairių tipų kontrolės įstaigų veiklai“ pažymėjimo galiojimą arba susiaurina akreditacijos sritį – panaikina akreditaciją tachografų priežiūros srityje;

10) Lietuvos metrologijos inspekcija panaikina teisę atlikti tachografų patikrą.

15. Ūkio subjektas apie teisės vykdyti tachografų techninę priežiūrą sustabdymą, sustabdymo panaikinimą ar šios teisės panaikinimą informuojamas Viešojo administravimo įstatymo nustatyta tvarka ir terminais.
16. Ūkio subjektas, kurio teisė vykdyti tachografų techninę priežiūrą pagal šio straipsnio 14 dalies 2–10 punktus buvo panaikinta, teisę vykdyti tachografų techninę priežiūrą gali įgyti ne anksčiau kaip po vienų metų nuo teisės vykdyti tachografų techninę priežiūrą panaikinimo dienos. Jeigu paaiškėja, kad ūkio subjektas tachografų techninės priežiūros darbus atliko neturėdamas jam suteiktos teisės vykdyti tachografų techninę priežiūrą, ūkio subjektas negali kreiptis dėl šios teisės suteikimo vienus metus nuo paskutinio neteisėto dirbtuvių tachografų techninės priežiūros veiksmo atskleidimo dienos.
17. Draudžiama vykdyti tachografų techninę priežiūrą neįgijus teisės vykdyti tachografų techninę priežiūrą, perleisti teisę vykdyti tachografų techninę priežiūrą arba kai ši teisė yra sustabdyta.

Papildyta straipsniu:

Nr. XIV-1167, 2022-06-23, paskelbta TAR 2022-07-11, i. k. 2022-15210

 

9 straipsnis. Vežimų klasifikacija

1. Vežimai skirstomi į vidaus ir tarptautinius vežimus.
2. Vidaus vežimas yra kelių transporto priemonėmis Lietuvos Respublikos teritorijoje vykdomas keleivių vežimas iš jų įlaipinimo vietų į išlaipinimo vietas ar krovinių gabenimas iš jų pakrovimo vietų į paskirties (iškrovimo) vietas.

Straipsnio dalies pakeitimai:

Nr. XIV-1167, 2022-06-23, paskelbta TAR 2022-07-11, i. k. 2022-15210

 

3. Tarptautinis vežimas yra kelių transporto priemonėmis arba keliais transportavimo būdais vykdomas keleivių ar krovinių vežimas, kurio metu kelių transporto priemonė kerta valstybės sieną. Tarptautiniais vežimais laikomi:

1) įvairiarūšio vežimo operacijos – tai kombinuotieji vežimai arba vežimo operacijos Europos Sąjungos teritorijoje, kuriuos vykdant ne didesniu kaip 150 km atstumu arba iki artimiausio transporto terminalo vežamas vienas arba keli konteineriai ar nuimamieji kėbulai, kurių bendras maksimalus ilgis ne didesnis kaip 45 pėdos ir kuriuose naudojamas vandens transportas, laikantis sąlygos, kad pradinėje arba galinėje maršruto dalyje naudojamos dviašės motorinės transporto priemonės su triaše puspriekabe ar triašės motorinės transporto priemonės su dviaše arba triaše puspriekabe; paslaugą teikiantis artimiausias transporto terminalas gali būti kitoje Europos Sąjungos valstybėje narėje negu Europos Sąjungos valstybė narė, kurioje krovinys buvo pakrautas į konteinerį ar nuimamąjį kėbulą arba iš jo iškrautas;

2) dvišalės krovinių vežimo operacijos – tai krovinių vežimas už atlygį iš vežėjo įsisteigimo Europos Sąjungos valstybės narės teritorijos į kitos Europos Sąjungos valstybės narės teritoriją ar į trečiosios šalies teritoriją arba iš kitos Europos Sąjungos valstybės narės teritorijos ar trečiosios šalies teritorijos į vežėjo įsisteigimo Europos Sąjungos valstybės narės teritoriją tranzitu, kertant vienos ar kelių valstybių teritorijas;

3) dvišalės keleivių vežimo operacijos – tai keleivių vežimas už atlygį reguliariaisiais reisais tarptautinio susisiekimo maršrutais arba užsakovo ar paties vežėjo iniciatyva sudarytos keleivių grupės vežimas tarptautinio susisiekimo maršrutais tranzitu, kertant vienos ar kelių Europos Sąjungos valstybių narių teritorijas;

4) tranzitinės operacijos – tai keleivių ar krovinių vežimas per Lietuvos Respublikos teritoriją, kai keleivių įlaipinimo ir išlaipinimo vietos ar krovinių pakrovimo ir iškrovimo vietos yra ne Lietuvos Respublikos teritorijoje, tranzitu, kertant vienos ar kelių valstybių teritorijas, arba tuščios transporto priemonės važiavimas per Lietuvos Respublikos teritoriją, kai išvykimo ir atvykimo vietos yra ne Lietuvos Respublikos teritorijoje, tranzitu, kertant vienos ar kelių valstybių teritorijas;

5) vežimo į trečiąsias šalis ir iš jų operacijos – tai krovinių ar keleivių vežimas iš Lietuvos Respublikos teritorijos į trečiosios šalies teritoriją arba iš trečiosios šalies teritorijos į Lietuvos Respublikos teritoriją tranzitu, kertant vienos ar kelių šalių teritorijas, kai motorinė transporto priemonė registruota ne Lietuvos Respublikoje arba trečiojoje šalyje, į kurią arba iš kurios vykdomas vežimas.

Straipsnio dalies pakeitimai:

Nr. XIV-1167, 2022-06-23, paskelbta TAR 2022-07-11, i. k. 2022-15210

 

9¹ straipsnis. Kabotažo operacijos

1. Kabotažo operacija yra vidaus vežimas, kurį atlieka ne Lietuvos Respublikos teritorijoje įsisteigęs vežėjas.
2. Kabotažo operacijai, kurią atlieka trečiosios šalies vežėjas, reikalingas leidimas vykdyti kabotažo operaciją. Leidimą vykdyti kabotažą išduoda Transporto saugos administracija susisiekimo ministro nustatyta tvarka. Leidimas vykdyti kabotažo operaciją išduodamas, jeigu trečiosios šalies vežėjas turi savo šalies kompetentingos institucijos tarpininkavimo raštą. Leidimas vykdyti kabotažo operaciją suteikia teisę per dvi dienas nuo įvykdyto tarptautinio vežimo atlikti vieną vidaus vežimą.
3. Kabotažo operacijos, kurią atlieka Europos Sąjungos valstybės narės ar Europos laisvosios prekybos asociacijos valstybės vežėjas, bendruosius principus ir taisykles nustato Reglamentas (EB) Nr. 1072/2009, Reglamentas (EB) Nr. 1073/2009 ir šis kodeksas.
4. Kabotažo operaciją vykdantis vežėjo vairuotojas su savimi turi turėti ir valstybinę kelių transporto priežiūrą vykdančių institucijų pareigūnų prašymu turi pateikti vykdomos kabotažo veiklos, prieš vykdomą kabotažą vykdyto tarptautinio krovinio vežimo važtaraštį, kiekvienos atliktos kabotažo operacijos važtaraštį ir teikiamų transporto paslaugų sąskaitas faktūras, o vežėjas turi turėti Reglamento (EB) Nr. 1072/2009 8 straipsnio 3 dalyje nustatytą informaciją apie kiekvieną atliktą kabotažo operaciją.
5. Kabotažo operacijos leidimas ne Lietuvos Respublikos teritorijoje įsteigtam vežėjui neišduodamas, jeigu vežėjas per vienus metus iki prašymo išduoti leidimą vykdyti kabotažo operaciją pateikimo dienos buvo pakartotinai pažeidęs šio kodekso nuostatas. Draudimas taikomas dvejus metus nuo paskirtos baudos už pakartotinį šio kodekso nuostatų pažeidimą.
6. Vežėjas šio straipsnio 4 dalyje nustatytą informaciją apie kiekvieną atliktą kabotažo operaciją gali pateikti elektroniniu būdu per sertifikuotą elektroninės krovinių vežimo informacijos platformą – operacinę sistemą, operacinę aplinką ar duomenų bazę, kuri yra skirta elektroninei krovinių vežimo informacijai naudoti.

Pastaba. 9¹ straipsnio 6 dalis įsigalioja 2024 m. rugpjūčio 21 d.

Papildyta straipsniu:

Nr. XIV-1167, 2022-06-23, paskelbta TAR 2022-07-11, i. k. 2022-15210

 

10 straipsnis. Kelių transporto priemonės ekipažas

1. Kelių transporto priemonės ekipažą sudaro vienas ar keli vairuotojai ir kiti vežėjo paskirti asmenys.
2. Ekipažo narių teises ir pareigas nustato šis kodeksas bei tam tikros keleivių ir krovinių vežimo taisyklės, kurias tvirtina Susisiekimo ministerija.
3. Ekipažo narių darbą ir poilsį nustato Vyriausybės tvirtinami darbo ir poilsio laiko ypatumai kelių transporte, kelių transporto priemonių vairuotojų vairavimą ir poilsį taip pat nustato Reglamentas (EB) Nr. 561/2006.

Straipsnio dalies pakeitimai:

Nr. XI-573, 2009-12-17, Žin., 2009, Nr. 154-6952 (2009-12-28), i. k. 1091010ISTA00XI-573

Nr. XIV-1167, 2022-06-23, paskelbta TAR 2022-07-11, i. k. 2022-15210

 

10¹ straipsnis. Kelių transporto priemonių vairuotojų komandiravimo ypatumai ir komandiravimo užtikrinimo vykdymas

1. Užsienio šalyje registruoto vežėjo vairuotojai, vykdantys tarptautinį krovinių ar keleivių vežimą už atlygį kelių transporto priemonėmis, turinčiomis Bendrijos licencijos kopiją, ar pagal Lietuvos Respublikos ir užsienio šalies dvišalį susitarimą ar daugiašalius susitarimus arba kabotažo operacijas, laikomi laikinai komandiruotais į Lietuvos Respublikos teritoriją, kaip numatyta Lietuvos Respublikos darbo kodekso 108 straipsnio 1 dalies 1 punkte, o jų komandiravimo taisyklės nustatytos Darbo kodekso 108 straipsnyje ir šiame kodekse.
2. Užsienio šalyje registruoto vežėjo vairuotojas nelaikomas komandiruotu į Lietuvos Respublikos teritoriją, kai jis vykdo:

1) dvišalę krovinių vežimo operaciją; dvišalės krovinių vežimo operacijos metu vairuotojas taip pat gali atlikti vieną pakrovimą ir (arba) iškrovimą Europos Sąjungos valstybėse narėse arba trečiosiose šalyse, kurias jis kerta, laikantis sąlygos, kad vairuotojas nepakrauna krovinių ir jų neiškrauna toje pačioje Europos Sąjungos valstybėje narėje; jeigu po dvišalės vežimo operacijos, kuri buvo pradėta vykdyti iš įsisteigimo Europos Sąjungos valstybės narės ir per kurią nebuvo atlikta pakrovimų ir (arba) iškrovimų, vairuotojas vykdo dvišalę krovinių vežimo operaciją į įsisteigimo Europos Sąjungos valstybę narę, jis gali atlikti ne daugiau kaip du papildomus pakrovimus ir (arba) iškrovimus Europos Sąjungos valstybėse narėse arba trečiosiose šalyse, kurias jis kerta, laikantis sąlygos, kad vairuotojas nevykdo kabotažo operacijos toje pačioje Europos Sąjungos valstybėje narėje;

2) dvišalę keleivių vežimo operaciją, kurios metu įlaipina keleivius įsisteigimo Europos Sąjungos valstybėje narėje ir išlaipina juos Lietuvos Respublikos teritorijoje arba trečiojoje šalyje ar įlaipina keleivius Lietuvos Respublikos teritorijoje arba trečiojoje šalyje ir išlaipina juos įsisteigimo valstybėje narėje arba įlaipina ir išlaipina keleivius įsisteigimo Europos Sąjungos valstybėje narėje, kad būtų galima vykdyti vietinio pobūdžio ekskursijas Lietuvos Respublikos teritorijoje arba trečiojoje šalyje; dvišalės keleivių vežimo operacijos metu vairuotojas gali vieną kartą įlaipinti keleivius ir (arba) vieną kartą išlaipinti keleivius Europos Sąjungos valstybėse narėse arba trečiosiose šalyse, kurias jis kerta, laikantis sąlygos, kad jis neteikė kabotažo operacijų kertamose Europos Sąjungos valstybėse narėse; jeigu po dvišalės keleivių vežimo operacijos, kuri buvo pradėta vykdyti iš įsisteigimo Europos Sąjungos valstybės narės, vairuotojas vykdo dvišalę keleivių vežimo operaciją į įsisteigimo Europos Sąjungos valstybę narę, jis gali vieną kartą įlaipinti keleivius ir (arba) vieną kartą išlaipinti keleivius Europos Sąjungos valstybėse narėse arba trečiosiose šalyse, kurias jis kerta, laikantis sąlygos, kad jis neteikė kabotažo operacijų kertamose Europos Sąjungos valstybėse narėse;

3) tranzitinę operaciją;

4) kombinuotojo vežimo operacijas, kurių pradžioje ir pabaigoje vykdomos dvišalės krovinių vežimo operacijos.

3. Užsienio šalyje registruotas vežėjas, naudodamasis Vidaus rinkos informacine sistema, nurodyta 2012 m. spalio 25 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamente (ES) Nr. 1024/2012 dėl administracinio bendradarbiavimo per Vidaus rinkos informacinę sistemą, kuriuo panaikinamas Komisijos sprendimas 2008/49/EB (IMI reglamentas) (toliau – Vidaus rinkos informacinė sistema), ne vėliau kaip iki vairuotojo komandiruotės į Lietuvos Respublikos teritoriją pradžios privalo pateikti vairuotojo komandiravimo deklaraciją, kurioje turi būti nurodyta:

1) užsienio šalyje registruoto vežėjo pavadinimas ir turimos Bendrijos licencijos numeris (jeigu šis numeris yra);

2) užsienio šalyje registruoto vežėjo transporto vadybininko arba kito kontaktinio asmens kontaktiniai duomenys (vardas, pavardė, elektroninio pašto adresas, telefono ryšio numeris);

3) vairuotojo vardas ir pavardė, gyvenamosios vietos adresas ir jam išduoto vairuotojo pažymėjimo numeris;

4) vairuotojo darbo sutarties galiojimo pradžios data ir šiai sutarčiai taikoma teisė;

5) numatoma komandiravimo pradžios ir pabaigos data;

6) motorinės transporto priemonės valstybinis registracijos numeris;

7) vykdomos transporto paslaugos rūšis – krovinių vežimas, keleivių vežimas, tarptautinis vežimas arba kabotažo operacija.

4. Užsienio šalyje registruoto vežėjo vairuotojo, komandiruoto į Lietuvos Respubliką, komandiravimo laikotarpis baigiasi, kai vairuotojas, vykdantis tarptautinį krovinių ar keleivių vežimą arba įvykdęs kabotažo operaciją (-as), išvyksta iš Lietuvos Respublikos teritorijos. Užsienio šalyje registruoto vežėjo vairuotojo, komandiruoto į Lietuvos Respubliką, komandiravimo laikotarpis nesumuojamas su ankstesniais komandiravimo laikotarpiais, kai tarptautinio vežimo operacijas vykdė tas pats vairuotojas arba kitas vairuotojas, kuris jį pakeitė.
5. Vežėjas suteikia vairuotojui informaciją apie jo teises ir pareigas, susijusias su komandiravimo vykdymu, taip pat užtikrina, kad komandiruojamas vairuotojas turėtų ir valstybinę kelių transporto priežiūrą vykdančių institucijų pareigūnų prašymu pateiktų:

1) per Vidaus rinkos informacinę sistemą pateiktą elektroninę arba popierinę komandiravimo deklaraciją;

2) elektroninį arba popierinį vykdomo tarptautinio vežimo tarptautinio krovinio vežimo važtaraštį arba vykdomą tarptautinį vežimą įrodančią informaciją, nustatytą Reglamento (EB) Nr. 1072/2009 8 straipsnio 3 dalyje;

3) tachografų įrašus, kuriuose būtų informacija apie valstybių narių, kuriose komandiruotas vairuotojas vykdė tarptautinius vežimus arba kabotažo operacijas, simbolius.

6. Vežėjas komandiruoto vairuotojo komandiravimo deklaracijoje pateiktą informaciją Vidaus rinkos informacinėje sistemoje privalo saugoti 24 mėnesius po vairuotojo komandiruotės paskutinės dienos, taip pat Vidaus rinkos informacinėje sistemoje turi nuolat atnaujinti komandiruoto vairuotojo komandiravimo deklaraciją.
7. Vežėjas, gavęs per Vidaus rinkos informacinę sistemą užsienio šalies kompetentingos institucijos prašymą pateikti dokumentus apie vairuotojo komandiruotę, ne vėliau kaip per aštuonias savaites nuo prašymo išsiuntimo dienos kompetentingai institucijai per Vidaus rinkos informacinę sistemą turi pateikti:

1) įvykdyto tarptautinio vežimo tarptautinio krovinio vežimo važtaraščio kopiją arba įrodymo apie įvykdytą tarptautinį vežimą informaciją, nustatytą Reglamento (EB) Nr. 1072/2009 8 straipsnio 3 dalyje;

2) tachografų įrašus, kuriuose būtų informacija apie valstybių narių, kuriose komandiruotas vairuotojas vykdė tarptautinius vežimus arba kabotažo operacijas, simbolius;

3) dokumentų apie komandiruoto vairuotojo darbo užmokestį, susijusį su komandiravimo laikotarpiu, kopijas;

4) darbo sutarties kopiją;

5) darbo laiko apskaitos žiniaraščius, susijusius su vairuotojo darbu, ir mokėjimo patvirtinimus.

8. Transporto saugos administracija ir Lietuvos Respublikos valstybinė darbo inspekcija prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – Valstybinė darbo inspekcija) yra Lietuvos Respublikos kompetentingos institucijos, atsakingos už bendradarbiavimą ir savitarpio pagalbos teikimą užsienio šalių kompetentingoms institucijoms kelių transporto priemonių vairuotojų komandiravimo klausimais. Bendradarbiavimas ir savitarpio pagalbos teikimas vykdomas per Vidaus rinkos informacinę sistemą, laikantis 2014 m. gegužės 15 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvoje 2014/67/ES dėl Direktyvos 96/71/EB dėl darbuotojų komandiravimo paslaugų teikimo sistemoje vykdymo užtikrinimo ir kuria iš dalies keičiamas Reglamentas (ES) Nr. 1024/2012 dėl administracinio bendradarbiavimo per Vidaus rinkos informacinę sistemą (IMI reglamentas) nustatytų sąlygų, kai bendradarbiauja ir savitarpio pagalbą teikia Valstybinė darbo inspekcija, ir Reglamente (EB) Nr. 1071/2009 nustatytų sąlygų, kai bendradarbiauja ir savitarpio pagalbą teikia Transporto saugos administracija.
9. Transporto saugos administracija ir Valstybinė darbo inspekcija, gavusios per Vidaus rinkos informacinę sistemą užsienio šalies kompetentingos institucijos pagalbos prašymą dėl vežėjo per nustatytą terminą nepateiktų dokumentų apie vairuotojo komandiruotę, turi teisę susipažinti su komandiravimo deklaracija ir kita informacija, kurią Lietuvos Respublikoje registruotas vežėjas pateikė per Vidaus rinkos informacinę sistemą. Transporto saugos administracija, susipažinusi su Lietuvos Respublikoje registruoto vežėjo Vidaus rinkos informacinėje sistemoje pateiktais komandiravimo deklaracijos duomenimis, kreipiasi į jį su prašymu per 25 darbo dienas nuo savitarpio pagalbos prašymo dienos per Vidaus rinkos informacinę sistemą pateikti užsienio šalies kompetentingai institucijai šio straipsnio 7 dalyje nurodytus dokumentus.

Papildyta straipsniu:

Nr. XIV-1167, 2022-06-23, paskelbta TAR 2022-07-11, i. k. 2022-15210

 

11 straipsnis. Stotys ir stotelės

1. Miestuose ir didesnėse gyvenvietėse steigiamos autobusų stotys, kurių pagrindinė paskirtis – aptarnauti keleivius, vykstančius reguliariaisiais reisais vietinio (priemiestinio), tolimojo ir tarptautinio susisiekimo maršrutais, organizuoti autobusų ekipažų priešreisinį patikrinimą ir tarpreisinį poilsį, kontroliuoti autobusų išvykimo ir atvykimo laiką, parduoti keleiviams bilietus, teikti jiems informaciją ir bagažo saugojimo paslaugas. Ši pagrindinė autobusų stočių paskirtis negali būti keičiama. Autobusų stotis gali būti juridinis asmuo, kita organizacija ar jos padalinys.

Straipsnio dalies pakeitimai:

Nr. XIII-2444, 2019-09-26, paskelbta TAR 2019-10-14, i. k. 2019-16283

 

2. Autobusų stotis gali steigti savivaldybė, fiziniai ir juridiniai asmenys, kitos organizacijos ir jų padaliniai. Autobusų stočių priežiūrą atlieka Transporto saugos administracija. Stočių valdytojai turi sudaryti visiems vežėjams vienodas sąlygas ir rinkodarą naudotis stočių infrastruktūra.

Straipsnio dalies pakeitimai:

Nr. XIII-2444, 2019-09-26, paskelbta TAR 2019-10-14, i. k. 2019-16283

Nr. XIV-1827, 2023-03-23, paskelbta TAR 2023-03-30, i. k. 2023-05727

 

3. Jeigu autobusų stotį teisėtu pagrindu valdo savivaldybė, Lietuvos Respublikos ar užsienio fiziniai ir juridiniai asmenys, kitos organizacijos ir jų padaliniai (toliau – autobusų stoties valdytojai) ir jeigu jie vykdo keleivių vežimo už atlygį autobusais vidaus ar tarptautiniais maršrutais veiklą, kuriai vykdyti reikalinga licencija, stoties valdytojo funkcijas turi atlikti kitas stoties valdytojo padalinys, nevykdantis keleivių vežimo už atlygį autobusais vidaus ar tarptautiniais maršrutais veiklos, kuriai vykdyti reikalinga licencija.

Papildyta straipsnio dalimi:

Nr. XIII-2444, 2019-09-26, paskelbta TAR 2019-10-14, i. k. 2019-16283

Straipsnio dalies pakeitimai:

Nr. XIV-1167, 2022-06-23, paskelbta TAR 2022-07-11, i. k. 2022-15210

 

4. Autobusų stoties valdytojas privalo užtikrinti, kad autobusų stoties valdytojo funkcijas atliekančio padalinio apskaita būtų atskirta nuo padalinių, kurie vykdo keleivių vežimo už atlygį autobusais vidaus ar tarptautiniais maršrutais veiklą, apskaitos, ir teikti komercinės veiklos finansinę informaciją finansinių ataskaitų rinkiniuose pagal 8-ąjį tarptautinį finansinės atskaitomybės apskaitos standartą „Veiklos segmentai“ arba 34-ąjį verslo apskaitos standartą „Segmentų atskleidimas finansinėse ataskaitose“, kad būtų užtikrinama galimybė palyginti įmonės finansinių ataskaitų duomenis.

Papildyta straipsnio dalimi:

Nr. XIII-2444, 2019-09-26, paskelbta TAR 2019-10-14, i. k. 2019-16283

Straipsnio dalies pakeitimai:

Nr. XIV-1167, 2022-06-23, paskelbta TAR 2022-07-11, i. k. 2022-15210

 

5. Autobusų stotys, taip pat oro uostai, kuriuose prasideda arba baigiasi tolimojo susisiekimo maršrutai, privalo sudaryti vienodas nediskriminacines sąlygas visų nuosavybės formų vežėjams naudotis autobusų stočių, taip pat oro uostų, kuriuose prasideda arba baigiasi tolimojo susisiekimo maršrutai, teikiamomis paslaugomis ir teikti Transporto saugos administracijai ir savivaldybės vykdomajai institucijai arba jos įgaliotam viešojo administravimo subjektui (jeigu dėl duomenų teikimo yra sutarta) pranešimus apie tolimojo susisiekimo maršrute vežėjų nutrauktus reisus bei nukrypimus nuo reisų tvarkaraščio. Šie duomenys teikiami per Transporto saugos administracijos informacinę sistemą nedelsiant, o savivaldybės vykdomajai institucijai arba jos įgaliotam viešojo administravimo subjektui (jeigu dėl šių duomenų teikimo yra sutarta) – jų nurodytu būdu per jų nustatytą terminą.

Papildyta straipsnio dalimi:

Nr. XIII-2444, 2019-09-26, paskelbta TAR 2019-10-14, i. k. 2019-16283

Straipsnio dalies pakeitimai:

Nr. XIV-1827, 2023-03-23, paskelbta TAR 2023-03-30, i. k. 2023-05727

 

6. Autobusų stotys steigiamos pagal savivaldybės atstovaujamosios institucijos nustatytus kriterijus ir tvarką bei patvirtintų teritorijų planavimo dokumentų nustatytose vietose.

Straipsnio dalies pakeitimai:

Nr. XIV-1827, 2023-03-23, paskelbta TAR 2023-03-30, i. k. 2023-05727

Straipsnio dalies numeracijos pakeitimas:

Nr. XIII-2444, 2019-09-26, paskelbta TAR 2019-10-14, i. k. 2019-16283

 

7. Autobusų stoties valdytojai privalo patvirtinti autobusų stoties darbo reglamentą pagal susisiekimo ministro tvirtinamuose autobusų stočių veiklos nuostatuose nustatytus reikalavimus ir paskelbti jį viešai pateikiant autobusų stoties interneto svetainėje.

Papildyta straipsnio dalimi:

Nr. XIV-1827, 2023-03-23, paskelbta TAR 2023-03-30, i. k. 2023-05727

 

8. Autobusų stotys turi turėti Vyriausybės nustatytus bendruosius reikalavimus valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų interneto svetainėms ir mobiliosioms programoms atitinkančią interneto svetainę, kurioje skelbiama keleiviams ir vežėjams aktuali informacija apie stoties veiklą, reisų tvarkaraščius ir jų pakeitimus.

Papildyta straipsnio dalimi:

Nr. XIV-1827, 2023-03-23, paskelbta TAR 2023-03-30, i. k. 2023-05727

 

9. Autobusų stoties darbo laiką nustato stoties administracija, atsižvelgdama į reisų tvarkaraščius. Autobusų stotyje viso stoties darbo metu turi būti prieinama naudoti:

1) keleivių laukiamoji salė ir patalpos stoties personalui;

2) keleivių įlaipinimo ir išlaipinimo peronai;

3) autobusų stovėjimo tarp reisų aikštelės;

4) autobusų ekipažų poilsiui skirtos patalpos;

5) bilietų kasos ir (ar) bilietų terminalai;

6) bagažo saugyklos.

Pastaba. Straipsnio papildymas 9 dalimi įsigalioja 2028-01-01.

Papildyta straipsnio dalimi:

Nr. XIV-1827, 2023-03-23, paskelbta TAR 2023-03-30, i. k. 2023-05727

 

10. Keleiviams aptarnauti, autobusų stoties personalo darbui ir reguliariam autobusų eismui užtikrinti autobusų stotyje autobusų stoties darbo metu būtina teikti šias paslaugas:

1) bilietų pardavimo;

2) autobusų eismo organizavimo (dispečerinės);

3) informacijos teikimo;

4) bagažo saugojimo;

5) Reglamento (ES) Nr. 181/2011 nuostatas atitinkančią pagalbą asmenims su negalia ir riboto judumo asmenims.

Pastaba. Straipsnio papildymas 10 dalimi įsigalioja 2028-01-01.

Papildyta straipsnio dalimi:

Nr. XIV-1827, 2023-03-23, paskelbta TAR 2023-03-30, i. k. 2023-05727

 

11. Autobusų stočių naudojimo ir jų darbo tvarką reguliuoja Susisiekimo ministerijos patvirtinti Autobusų stočių nuostatai.

Straipsnio dalies numeracijos pakeitimas:

Nr. XIII-2444, 2019-09-26, paskelbta TAR 2019-10-14, i. k. 2019-16283

Nr. XIV-1827, 2023-03-23, paskelbta TAR 2023-03-30, i. k. 2023-05727

 

12. 12. Keleiviams aptarnauti skirtų stotelių miestuose, gyvenvietėse ir keliuose įrengimą ir priežiūrą reguliuoja Susisiekimo ministerijos patvirtintos Keleivių ir bagažo vežimo taisyklės.

Straipsnio dalies numeracijos pakeitimas:

Nr. XIII-2444, 2019-09-26, paskelbta TAR 2019-10-14, i. k. 2019-16283

Nr. XIV-1827, 2023-03-23, paskelbta TAR 2023-03-30, i. k. 2023-05727

 

13. Oro uostai, kuriuose prasideda arba baigiasi tolimojo susisiekimo maršrutai, turi užtikrinti informacijos, susijusios su paslaugomis keleiviams, vežamiems tolimojo susisiekimo maršrutais, teikimo ir bilietų į tolimojo susisiekimo reisus pardavimo keleiviams funkcijas.

Papildyta straipsnio dalimi:

Nr. XIV-1827, 2023-03-23, paskelbta TAR 2023-03-30, i. k. 2023-05727

 

Straipsnio pakeitimai:

Nr. IX-2195, 2004-04-29, Žin., 2004, Nr. 73-2529 (2004-04-30), i. k. 1041010ISTA0IX-2195

 

12 straipsnis. Tarptautiniai vežimai

1. Keleivių ir krovinių tarptautinių vežimų kelių transportu tvarką ir sąlygas nustato Lietuvos Respublikos tarptautinės sutartys ir Lietuvos Respublikos ir užsienio šalies susitarimai, Europos Sąjungos reglamentai, šis kodeksas ir susisiekimo ministro tvirtinamos tarptautinio vežimo kelių transportu taisyklės.
2. Jeigu pagal Lietuvos Respublikos ir užsienio šalies susitarimą numatoma keistis kelionės leidimais, kurie suteikia teisę užsienio šalyje užregistruotai transporto priemonei ar jos junginiui įvažiuoti į Lietuvos Respublikos teritoriją ir (arba) vežti krovinį ar keleivius tranzitu per Lietuvos Respublikos teritoriją, ir (arba) vežti krovinį ar keleivius į (iš) trečiąsias (-iųjų) šalis (-ių), jų pildymo ir naudojimo taisykles nustato susisiekimo ministras.
3. Užsienio šalies Lietuvos Respublikai perduotus kelionės leidimus vežėjams, turintiems šio kodekso 8 straipsnio 2 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytą licenciją, išduoda Transporto saugos administracija jos nustatyta tvarka. Už užsienio šalies Lietuvos Respublikai perduotų kelionės leidimų išdavimą mokama valstybės rinkliava Vyriausybės nustatyta tvarka.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. XI-573, 2009-12-17, Žin., 2009, Nr. 154-6952 (2009-12-28), i. k. 1091010ISTA00XI-573

Nr. XIV-1167, 2022-06-23, paskelbta TAR 2022-07-11, i. k. 2022-15210

 

Trečiasis skirsnis. Valstybinė kelių transporto priežiūra.

Pakeistas skirsnio pavadinimas:

Nr. XIII-2444, 2019-09-26, paskelbta TAR 2019-10-14, i. k. 2019-16283

Nr. XIV-1167, 2022-06-23, paskelbta TAR 2022-07-11, i. k. 2022-15210

 

13 straipsnis. Valstybinė kelių transporto priežiūra

1. Valstybinė kelių transporto priežiūra apima:

1) ūkio subjektų veiklos priežiūrą ir patikrinimus, kaip jie suprantami pagal Viešojo administravimo įstatymą;

2) kelių transporto priemonių, jų ekipažų, kelių transporto priemonėmis vežamų keleivių, bagažo ir (arba) krovinių atitikties nustatytiems reikalavimams patikrinimus (toliau – transporto priemonių patikrinimas).

2. Valstybinę kelių transporto priežiūrą atlieka:

1) Transporto saugos administracija;

2) savivaldybių institucijų arba jų įgaliotų įstaigų priežiūros tarnybos (toliau – savivaldybių tarnybos);

3) kitos valstybės institucijos: policija, Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos ir Lietuvos Respublikos muitinė.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. XI-573, 2009-12-17, Žin., 2009, Nr. 154-6952 (2009-12-28), i. k. 1091010ISTA00XI-573

Nr. XIII-2444, 2019-09-26, paskelbta TAR 2019-10-14, i. k. 2019-16283

Nr. XIV-1167, 2022-06-23, paskelbta TAR 2022-07-11, i. k. 2022-15210

 

14 straipsnis. Valstybinės kelių transporto priežiūros įgaliojimai

1. Transporto saugos administracijos valstybinės kelių transporto priežiūros įgaliojimus nustato šis kodeksas, Viešojo administravimo įstatymas, Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymas ir susisiekimo ministro tvirtinami keleivinio kelių transporto priežiūros nuostatai.
2. Transporto saugos administracijos pareigūnai turi teisę atlikti ūkio subjektų veiklos priežiūrą ir patikrinimus, tikrinti krovininės ir keleivinės kelių transporto priemonės techninius parametrus, keleivinės kelių transporto priemonės ir lengvojo automobilio, kuriuo vykdoma keleivių vežimo už atlygį veikla, apipavidalinimą, krovininės ir keleivinės kelių transporto priemonės ekipažo dokumentus, uždrausti transporto priemonei toliau važiuoti ir laikinai paimti transporto priemonės registravimo dokumentą, jeigu vežėjas neturi kelionės leidimo arba turimas kelionės leidimas neatitinka važiavimo pobūdžio, yra neužpildytas arba užpildytas nevisiškai ar neteisingai, turi neleidžiamų taisymų, keleiviams, bagažui ir kroviniams vežti privalomus dokumentus, tarp jų keleivių bilietus ir bagažo kvitus, tachografo įrašus ir komandiravimo deklaracijas. Kai komandiravimo deklaracijos patikrinimo kelyje rezultatai leidžia manyti, kad buvo įvykdytas pažeidimas, susijęs su darbo sutartimi, darbo laiko apskaita ar darbo užmokesčiu komandiravimo laikotarpiu, Transporto saugos administracija apie tai informuoja Valstybinę darbo inspekciją. Valstybinė darbo inspekcija pagal kompetenciją įvertina galimą pažeidimą ir poreikį per Vidaus rinkos informacinę sistemą kreiptis į užsienio šalies vežėją dėl šio kodekso 10¹straipsnio 7 dalyje nurodytos informacijos pateikimo, o šiam nepateikus, – į vežėjo įsisteigimo šalies kompetentingą instituciją. Transporto saugos administracijos pareigūnai taip pat turi teisę tikrinti, ar laikomasi ekipažo darbo ir poilsio režimo, ar nesinaudojama įtaisais, pakeičiančiais darbo ir poilsio režimo apskaitos prietaisų rodmenis ir (arba) duomenis, ir, nustatę pažeidimų, turi teisę siųsti transporto priemonę į tachografų techninės priežiūros dirbtuves, uždrausti transporto priemonei toliau važiuoti ir laikinai paimti transporto priemonės registravimo dokumentą, kol bus pašalinti pažeidimai.
3. Savivaldybių tarnybų valstybinės kelių transporto priežiūros įgaliojimus nustato šis kodeksas, Viešojo administravimo įstatymas ir susisiekimo ministro tvirtinami keleivinio kelių transporto priežiūros nuostatai.
4. Savivaldybių tarnybų pareigūnai turi teisę savo savivaldybės teritorijoje sustabdyti ir tikrinti lengvuosius automobilius, kuriais vykdoma keleivių vežimo už atlygį veikla, savo ir gretimų savivaldybių teritorijose sustabdyti keleivines kelių transporto priemones, tikrinti šių transporto priemonių apipavidalinimą, ekipažo dokumentus, tarp jų keleiviams ir bagažui vežti privalomus dokumentus, keleivių bilietus ir bagažo kvitus, taip pat turi teisę tikrinti, ar laikomasi ekipažo darbo ir poilsio režimo. Savivaldybių tarnybų pareigūnų stabdomos kelių transporto priemonės privalo sustoti. Savivaldybių tarnybų pareigūnai, nustatę pažeidimų, turi teisę uždrausti transporto priemonei toliau važiuoti ir laikinai paimti transporto priemonės registravimo dokumentą, kol bus pašalinti pažeidimai.
5. Valstybės institucijų valstybinės kelių transporto priežiūros įgaliojimus nustato šis kodeksas ir šių institucijų veiklą reglamentuojantys teisės aktai:

1) policijos pareigūnai turi teisę tikrinti krovininės kelių transporto priemonės ekipažo dokumentus, kroviniams vežti privalomus dokumentus, taip pat turi teisę uždrausti transporto priemonei toliau važiuoti ir laikinai paimti transporto priemonės registravimo dokumentą, jeigu vežėjas neturi kelionės leidimo arba turimas kelionės leidimas neatitinka važiavimo pobūdžio, yra neužpildytas arba užpildytas nevisiškai ar neteisingai, turi neleidžiamų taisymų;

2) Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos pareigūnai turi teisę tikrinti kroviniams ir keleiviams vežti privalomus dokumentus;

3) Lietuvos Respublikos muitinės pareigūnai turi teisę tikrinti kroviniams vežti privalomus dokumentus, taip pat turi teisę uždrausti transporto priemonei toliau važiuoti ir laikinai paimti transporto priemonės registravimo dokumentą, jeigu vežėjas neturi kelionės leidimo arba turimas kelionės leidimas neatitinka važiavimo pobūdžio, yra neužpildytas arba užpildytas nevisiškai ar neteisingai, turi neleidžiamų taisymų.

6. Kai transporto priemonių patikrinimo metu tikrinant atitiktį tarptautinio vežimo reikalavimams Europos Sąjungos valstybės narės vežėjo vairuotojas nepateikia galiojančios Bendrijos licencijos kopijos arba nepateikia komandiravimo deklaracijos kopijos, užsienio šalies vežėjo vairuotojas arba Europos Sąjungos valstybės narės vežėjo vairuotojas (kai taikoma) neturi kelionės leidimo arba turimas kelionės leidimas neatitinka važiavimo pobūdžio, yra neužpildytas arba užpildytas nevisiškai ar neteisingai, turi neleidžiamų taisymų arba yra nesumokėtas kelių naudotojo mokestis ar kelių rinkliava, transporto priemonei ar jos junginiui leidžiama:

1) Lietuvos Respublikos teritorijoje važiuoti toliau tik surašius administracinio nusižengimo protokolą ir vairuotojui pateikus galiojančią Bendrijos licencijos kopiją ar važiavimo pobūdį atitinkantį kelionės leidimą ar komandiravimo deklaracijos kopiją arba perkrovus vežamą krovinį į kitą transporto priemonę ar jos junginį – keleivius persodinus į kitą transporto priemonę, kurios vežėjas turi galiojančią Bendrijos licencijos kopiją ar komandiravimo deklaracijos kopiją arba važiavimo pobūdį atitinkantį kelionės leidimą;

2) pasienio kontrolės punkte įvažiuoti į Lietuvos Respublikos teritoriją tik vairuotojui pateikus galiojančią Bendrijos licencijos kopiją ar komandiravimo deklaracijos kopiją arba važiavimo pobūdį atitinkantį kelionės leidimą arba surašius administracinio nusižengimo protokolą, kai Administracinių nusižengimų registre yra suformuotas administracinio nusižengimo už važiavimą mokamais keliais nesumokėjus kelių naudotojo mokesčio ar kelių rinkliavos protokolas;

3) pasienio kontrolės punkte išvažiuoti iš Lietuvos Respublikos teritorijos tik surašius administracinio nusižengimo protokolą ir pateikus galiojančią Bendrijos licencijos kopiją ar komandiravimo deklaracijos kopiją arba važiavimo pobūdį atitinkantį kelionės leidimą arba perkrovus vežamą krovinį į kitą transporto priemonę ar jos junginį – keleivius persodinus į kitą transporto priemonę, kurios vežėjas turi galiojančią Bendrijos licencijos kopiją ar komandiravimo deklaracijos kopiją arba važiavimo pobūdį atitinkantį kelionės leidimą, arba pateikus įrodymą, kad yra sumokėta bauda už važiavimą mokamais keliais nesumokėjus kelių naudotojo mokesčio ar kelių rinkliavos, paskirta pagal įteiktą administracinį nurodymą.

7. Kai transporto priemonių patikrinimo metu nustatomi toliau nurodyti pažeidimai, uždraudžiama transporto priemonei toliau vykdyti profesinę vežimo kelių transportu veiklą, kol bus pašalinti nustatyti pažeidimai:

1) jeigu vežėjas neturi kelių transporto priemonei išduotos licencijos kopijos, jis turi pateikti galiojančią kelių transporto priemonei išduotą licencijos kopiją arba perkrauti krovinį ar persodinti keleivius į kelių transporto priemonę, kuri turi galiojančią kelių transporto priemonei išduotą licencijos kopiją;

2) jeigu vairuotojas vairavo kelių transporto priemonę neturėdamas komandiravimo deklaracijos kopijos, jis turi pateikti vežėjo per Vidaus rinkos informacinę sistemą pateiktą komandiravimo deklaracijos kopiją;

3) jeigu vairuotojas neturi vežėjui išduoto galiojančio vairuotojo liudijimo, jis turi pateikti vežėjui išduotą galiojantį vairuotojo liudijimą arba toliau kelių transporto priemonę vairuoti turi reikalavimus atitinkantis vairuotojas;

4) jeigu vairuotojas vairavo kelių transporto priemonę, kurioje įrengtas skaitmeninis tachografas, neturėdamas asmeninės vairuotojo tachografo kortelės, jis turi pateikti asmeninę vairuotojo kortelę arba toliau kelių transporto priemonę vairuoti turi reikalavimus atitinkantis vairuotojas, turintis asmeninę vairuotojo tachografo kortelę.

8. Transporto priemonei važiuoti toliau, kol bus pašalinti pažeidimai, uždraudžiama transporto priemones tikrinančiam pareigūnui pritaikius transporto priemonės sulaikymo priemones – transporto priemonės registracijos dokumentų paėmimą ir transporto priemonės nukreipimą į stovėjimo vietą. Transporto priemonei nukreipti stovėti į tam skirtą aikštelę gali būti pasitelkti kiti subjektai, o visos su tuo susijusios išlaidos, įskaitant transporto priemonės stovėjimo, saugojimo, prastovos ir krovinio perkrovimo išlaidas, tenka vežėjui.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. IX-790, 2002-03-19, Žin., 2002, Nr. 37-1342 (2002-04-09), i. k. 1021010ISTA00IX-790

Nr. XI-573, 2009-12-17, Žin., 2009, Nr. 154-6952 (2009-12-28), i. k. 1091010ISTA00XI-573

Nr. XIII-693, 2017-10-19, paskelbta TAR 2017-10-27, i. k. 2017-16996

Nr. XIII-2444, 2019-09-26, paskelbta TAR 2019-10-14, i. k. 2019-16283

Nr. XIV-1167, 2022-06-23, paskelbta TAR 2022-07-11, i. k. 2022-15210

 

Ketvirtasis skirsnis. Tarifai.

Pakeistas skirsnio pavadinimas:

Nr. IX-283, 2001-04-19, Žin., 2001, Nr. 39-1353 (2001-05-09), i. k. 1011010ISTA00IX-283

Nr. XIII-2444, 2019-09-26, paskelbta TAR 2019-10-14, i. k. 2019-16283

 

15 straipsnis. Neteko galios nuo 2020-01-01

Straipsnio naikinimas:

Nr. XIII-2444, 2019-09-26, paskelbta TAR 2019-10-14, i. k. 2019-16283

Straipsnio pakeitimai:

Nr. IX-283, 2001-04-19, Žin., 2001, Nr. 39-1353 (2001-05-09), i. k. 1011010ISTA00IX-283

Nr. IX-2328, 2004-07-08, Žin., 2004, Nr. 116-4318 (2004-07-27), i. k. 1041010ISTA0IX-2328

 

16 straipsnis. Tarifai ir jų taikymas

Pakeistas straipsnio pavadinimas:

Nr. XIII-2444, 2019-09-26, paskelbta TAR 2019-10-14, i. k. 2019-16283

 

1. Keleivių vežimo reguliariais reisais tolimojo susisiekimo maršrutais tarifus nustato vežėjas.
2. Keleivių vežimo reguliariais reisais vietinio susisiekimo maršrutais konkrečius tarifų dydžius nustato savivaldybės atstovaujamoji institucija. Šie tarifų dydžiai peržiūrimi ne rečiau kaip kartą per metus, atsižvelgiant į vežimo sąnaudų, gautų pajamų pokyčius ir viešųjų paslaugų sutartyse tarp savivaldybių ir vežėjų numatytus įsipareigojimus. Atskiriems maršrutams gali būti nustatomi skirtingi tarifų dydžiai.

Straipsnio dalies pakeitimai:

Nr. XIV-1827, 2023-03-23, paskelbta TAR 2023-03-30, i. k. 2023-05727

 

3. Keleivių vežimo lengvaisiais automobiliais taksi tarifus nustato vežėjas, apie nustatytus tarifus informuoja savivaldybių institucijas arba jų įgaliotas įstaigas ir juos skelbia Susisiekimo ministerijos tvirtinamose Keleivių vežimo lengvaisiais automobiliais taksi taisyklėse nustatyta tvarka.
4. Keleivių vežimo reguliariais reisais tarptautinio susisiekimo maršrutais tarifus nustato ir juos skelbia vežėjas Susisiekimo ministerijos tvirtinamose Keleivių tarptautinio vežimo kelių transportu taisyklėse nustatyta tvarka.
5. Autobusų stotyse paslaugų teikimo vežėjams tarifus nustato paslaugų teikėjai. Autobusų stotys visiems vežėjams, vežantiems keleivius tos pačios susisiekimo rūšies (vietinio (priemiestinio), tolimojo arba tarptautinio susisiekimo) maršrutais, taiko vienodus paslaugų tarifus.
6. Kiti keleivių ir krovinių vežimo tarifai nustatomi šalių susitarimu. Su keleivių ir krovinių vežimu susijusių papildomų paslaugų tarifus nustato šių paslaugų teikėjai.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. XI-573, 2009-12-17, Žin., 2009, Nr. 154-6952 (2009-12-28), i. k. 1091010ISTA00XI-573

 

Penktasis skirsnis. Keleivių ir bagažo vežimas.

17 straipsnis. Keleivis ir bagažas

1. Keleivis – fizinis asmuo, kuris pagal sutartį arba kitu teisiniu pagrindu naudojasi kelių transporto priemone.
2. Bagažas – daiktai, kuriuos keleivis vežasi keleivine kelių transporto priemone arba keleivis ar kitas asmuo perduoda vežti keleivine kelių transporto priemone.
3. Bagažo maksimalų dydį ir svorį nustato susisiekimo ministro tvirtinamos keleivių ir bagažo vežimo taisyklės.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. IX-790, 2002-03-19, Žin., 2002, Nr. 37-1342 (2002-04-09), i. k. 1021010ISTA00IX-790

Nr. XIV-1167, 2022-06-23, paskelbta TAR 2022-07-11, i. k. 2022-15210

 

17¹ straipsnis. Viešųjų paslaugų teikimo organizavimas

1. Transporto saugos administracija, vadovaudamasi Reglamentu (EB) Nr. 1370/2007, užtikrina bendrus interesus tenkinančių keleivinio kelių transporto viešųjų paslaugų tolimojo susisiekimo maršrutais teikimą, kurio, atsižvelgdami į savo komercinius interesus, vežėjai neprisiimtų arba neprisiimtų tokiu mastu ar tokiomis pačiomis sąlygomis negaudami atlygio. Savivaldybių institucijos, vadovaudamosi Reglamentu (EB) Nr. 1370/2007, užtikrina bendrus interesus tenkinančių keleivinio kelių transporto viešųjų paslaugų vietinio susisiekimo maršrutais teikimą, kurio, atsižvelgdami į savo komercinius interesus, vežėjai neprisiimtų arba neprisiimtų tokiu mastu ar tokiomis pačiomis sąlygomis negaudami atlygio.
2. Užtikrindami viešųjų paslaugų prieinamumą savivaldybių teritorijose, viešųjų paslaugų teikimo vietinio susisiekimo maršrutais poreikį numato savivaldybės vykdomoji institucija arba jos įgaliotas viešojo administravimo subjektas, vadovaudamiesi savivaldybės atstovaujamosios institucijos nustatyta tvarka. Savivaldybės vykdomoji institucija arba jos įgaliotas viešojo administravimo subjektas vežėjus teikti viešąsias paslaugas vietinio susisiekimo maršrutais pagal viešųjų paslaugų įsipareigojimus parenka:

1) konkurso būdu, vadovaudamiesi Reglamento (EB) Nr. 1370/2007 5 straipsnyje nurodytais reikalavimais;

2) tiesiogiai sudarydami viešųjų paslaugų teikimo sutartį su vežėju, atitinkančiu Reglamento (EB) Nr. 1370/2007 5 straipsnyje nurodytus reikalavimus.

3. Transporto saugos administracija nustato viešosios paslaugos tolimojo susisiekimo maršrutais poreikį, remdamasi šio straipsnio 5 dalyje nustatytais kriterijais, ir užtikrina jų teikimą, sudarydama viešųjų paslaugų teikimo sutartis su vežėjais. Transporto saugos administracija vežėjus teikti viešąsias paslaugas tolimojo susisiekimo maršrutais pagal viešųjų paslaugų įsipareigojimus parenka konkurso būdu, vadovaudamasi Reglamento (EB) Nr. 1370/2007 5 straipsnyje nurodytais reikalavimais. Teikti viešąsias paslaugas tolimojo susisiekimo maršrutais gali tik vežėjai, turintys šio kodekso 8 straipsnio 2 dalies 1 ar 4 punkte nurodytą licenciją.
4. Viešųjų paslaugų sutarčių turinį, trukmę, jų sudarymo sąlygas, vežėjų nuostolių, patirtų vykdant viešųjų paslaugų įsipareigojimus, kompensacijai apskaičiuoti taikomas taisykles nustato Reglamentas (EB) Nr. 1370/2007. Nuostolių, patirtų vykdant viešųjų paslaugų įsipareigojimus, kompensacijos apskaičiavimo, viešųjų paslaugų sutarčių sudarymo ir nutraukimo tvarka pagal Reglamente (EB) Nr. 1370/2007 išdėstytas taisyklesnustatoma Vyriausybės tvirtinamame vežėjų (operatorių) parinkimo viešųjų paslaugų įsipareigojimams vykdyti konkurso organizavimo ir viešųjų paslaugų sutarčių sudarymo ir nutraukimo tvarkos apraše.
5. Viešoji paslauga tolimojo susisiekimo maršrutais privalo būti teikiama, jeigu tenkinami visi šie kriterijai:

1) praėjus 2 mėnesiams nuo tolimojo susisiekimo maršruto paskelbimo, nebuvo gauta vežėjų prašymų dėl šio kodekso 18² straipsnio 1 dalyje nurodyto leidimo gavimo;

2) tolimojo susisiekimo maršrutas, kuriame bus teikiama viešoji paslauga, užtikrins susisiekimą su miestais, kuriuose yra iki 10 000 gyventojų (maršruto pradžioje ir pabaigoje) ir kuriuose nėra organizuojamas vietinis susisiekimas;

3) tolimojo susisiekimo maršruto, kuriame bus teikiama viešoji paslauga, pradžia ir pabaiga nesutampa su geležinkelių transporto vietinio maršruto, kuriame teikiama viešoji keleivių, bagažo vežimo geležinkelių transportu paslauga ir (ar) viešoji kombinuotojo keleivių vežimo vietiniais maršrutais paslauga, kaip jos apibrėžiamos Lietuvos Respublikos geležinkelių transporto kodekse, pradžia ir pabaiga.

6. Vežėjas privalo užtikrinti, kad valstybės lėšos, skirtos vežėjui viešosioms paslaugoms tolimojo susisiekimo maršrutais teikti, būtų traukiamos į apskaitą atskirai nuo kitų vežėjo vykdomų veiklų ir negali būti naudojamos kitai veiklai.
7. Transporto saugos administracija privalo nedelsdama, ne vėliau kaip per 3 darbo dienas, nutraukti viešųjų paslaugų tolimojo susisiekimo maršrutais teikimo sutartį, jeigu paaiškėja, kad šio kodekso 8 straipsnio 2 dalies 1 ar 4 punkte nurodytos vežėjo licencijos galiojimas panaikinamas arba pasibaigia jos galiojimo terminas. Transporto saugos administracija, paaiškėjus, kad vežėjo, su kuriuo sudaryta viešųjų paslaugų tolimojo susisiekimo maršrutais teikimo sutartis, licencijos galiojimas sustabdytas, užtikrina laikiną paslaugos teikimą paskirdama naują vežėją, kurį parenka apklausos būdu. Naujo vežėjo parinkimas atliekamas ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo licencijos galiojimo sustabdymo vežėjui, su kuriuo sudaryta viešųjų paslaugų tolimojo susisiekimo maršrutais teikimo sutartis. Transporto saugos administracija, nutraukusi viešųjų paslaugų tolimojo susisiekimo maršrutais teikimo sutartį, užtikrina šios paslaugos teikimo tęstinumą Reglamento Nr. 1370/2007 5 straipsnio 5 dalyje nustatyta tvarka.
8. Vežti keleivius tolimojo susisiekimo maršrutu, dėl kurio sudaroma sutartis dėl viešosios paslaugos teikimo, šios sutarties galiojimo laikotarpiu šio kodekso 18² straipsnio 1 dalyje nurodytas leidimas neišduodamas tiek sudariusiam sutartį dėl viešosios paslaugos teikimo vežėjui, tiek kitiems šio kodekso 18² straipsnio 1 dalyje nurodytą leidimą norintiems gauti vežėjams.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. XI-573, 2009-12-17, Žin., 2009, Nr. 154-6952 (2009-12-28), i. k. 1091010ISTA00XI-573

Nr. XIV-1827, 2023-03-23, paskelbta TAR 2023-03-30, i. k. 2023-05727

 

18 straipsnis. Keleivių vežimas už atlygį autobusais

1. Keleivių vežimą autobusais reglamentuoja šis kodeksas, taip pat susisiekimo ministro tvirtinamos keleivių ir bagažo vežimo taisyklės. Savivaldybės atstovaujamoji institucija, detalizuodama keleivių ir bagažo vežimo taisykles ir tvirtindama keleivių ir bagažo vežimo vietinio (miesto ir priemiestinio) susisiekimo maršrutais taisykles, keleivių įlaipinimo ir išlaipinimo stotelėse tvarkos aprašus, privalo užtikrinti, kad stotelės būtų įrengiamos tose vietose, kuriose yra užtikrintas patogus sveikatos, švietimo, mokslo, socialinių, kultūros, oro uostų, geležinkelio stočių ir kitų viešųjų paslaugų teikimas. Keleivių ir bagažo vežimo taisyklėse nustatoma ir gyvūnų vežimo tvarka.
2. Reisas – keleivių vežimas nustatytu maršrutu į vieną pusę.
3. Keleiviai vežami reguliariais, specialiais ir užsakomaisiais reisais vietinio (miesto ir priemiestinio), tolimojo ir tarptautinio susisiekimo maršrutais. Transporto saugos administracija, tvirtindama tolimojo susisiekimo maršrutus, ir savivaldybės vykdomoji institucija arba jos įgaliotas viešojo administravimo subjektas, tvirtindami vietinio susisiekimo maršrutus, atsižvelgia į visuomenės interesus, poreikius ir paslaugų patogumą.
4. Reguliarūs reisai – reisai, kuriais keleiviai vežami nustatytu dažnumu ir maršrutais, kelionės metu paimant ir išleidžiant keleivius tam tikslui nustatytose stotelėse, laikantis iš anksto nustatytų reisų tvarkaraščių ir tarifų. Reisų tvarkaraštyje turi būti nurodyti stotelių, kuriose bus įlaipinami ir išlaipinami keleiviai, pavadinimai, išvykimo iš stotelių laikai. Reguliarūs reisai organizuojami, jeigu gatvių ir kelių būklė atitinka susisiekimo ministro nustatytus reikalavimus. Keleiviai reguliariais reisais vežami tik autobusais, troleibusais ir maršrutiniais taksi.

5. Užsakomieji reisai – reisai, kai pagal išankstinį užsakymą vežamos iš anksto sudarytos, bendrą kelionės tikslą (vykstant turizmo, verslo reikalais, į parodas, simpoziumus, konferencijas, seminarus, pasitarimus, koncertus, spektaklius, vestuves ir panašiais atvejais) turinčios keleivių grupės. Vien tik vykimas į tą patį paskirties punktą nelaikomas bendru kelionės tikslu. Iš anksto sudarytos keleivių grupės vežamos turint keleivių vežimo sutartis ir keleivių vežimo lapus. Keleivių vežimo lapai nebūtini, jeigu keleivių grupės vežamos į tos pačios savivaldybės teritorijoje vykstančius renginius. Keleivių vežimo lapų formą, jų apskaitos, užsakymo, gamybos, technologinės apsaugos, platinimo, įsigijimo, naudojimo ir sunaikinimo tvarką nustato susisiekimo ministras. Draudžiama rinkti ir vežti užsakomaisiais reisais ne iš anksto sudarytas ir neturinčias bendro kelionės tikslo keleivių grupes, taip pat rinkti ir vežti šiais reisais keleivius iš gatvių ir aikštelių teritorijų, kurios ribojasi su autobusų stotimis. Šių gatvių ir aikštelių teritorijų ribas nustato savivaldybės vykdomoji institucija arba jos įgaliotas viešojo administravimo subjektas. Dėl užsakomojo reiso paslaugos užsakovas susitaria su vežėju.

6. Keleivių vežimo užsakomuoju reisu sutartyje turi būti nurodyta:

1) sutarties sudarymo data, vieta ir numeris;

2) keleivių grupės vežimo tikslas ir maršruto pradinio, svarbiausių tarpinių punktų ir galinio punkto vietovių pavadinimai, taip pat autobuso važiavimo be keleivių maršruto dalis;

3) keleivių grupės paėmimo ir išleidimo vietų adresai ir laikas;

4) vežimui naudojamo autobuso markė, modelis;

5) atlygis už vežimo paslaugas ir atsiskaitymo tvarka;

6) vežėjo ir užsakovo susitarimu – kitos sutarties sąlygos.

7. Specialūs reisai – reisai, kai vežamos specialios keleivių grupės (darbininkų – į darbovietes ir iš jų, mokinių – į mokyklas ir iš jų, keleivių vykdant kombinuotąjį keleivių vežimą pagal Lietuvos Respublikos transporto veiklos pagrindų įstatymo, Geležinkelių transporto kodekso nuostatas, kai viena iš transporto rūšių, sudarančių kombinuotąjį keleivių vežimą, yra kelių transportas). Dėl specialaus reiso paslaugos su vežėju susitaria ne keleiviai, kurie tokio reiso atveju laikomi specialia keleivių grupe, o užsakovas.
8. Vietinio (miesto) susisiekimo maršrutas – savivaldybės vykdomosios institucijos arba jos įgalioto viešojo administravimo subjekto nustatyta gatvių (kelių) trasa, kuria keleiviai vežami miesto teritorijoje.

8. Vietinio (priemiestinio) susisiekimo maršrutas – savivaldybės vykdomosios institucijos arba jos įgalioto viešojo administravimo subjekto nustatyta gatvių (kelių) trasa, kuria keleiviai vežami vienos savivaldybės (neįskaitant miestų savivaldybių) teritorijoje. Miesto savivaldybė šiame straipsnyje suprantama kaip didmiestis arba tankiai apgyvendinta vietovė, kaip jie apibrėžiami 2003 m. gegužės 26 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamente (EB) Nr. 1059/2003 dėl bendro teritorinių statistinių vienetų klasifikatoriaus (NUTS) nustatymo. Atskirais atvejais, suderinus su Transporto saugos administracija, maršrutas gali tęstis per dviejų ir daugiau gretimų savivaldybių (neįskaitant miestų savivaldybių) teritorijas. Kai maršrutas tęsiasi per daugiau kaip dviejų savivaldybių (neįskaitant miestų savivaldybių) teritorijas, jo trasa negali būti ilgesnė kaip 50 km.

10. Keleivių vežimas maršrutiniais taksi – keleivių vežimas autobusais, turinčiais nuo 10 iki 17 sėdimųjų vietų, įskaitant vairuotojo vietą, ir atpažinimo ženklą – plafoną. Maršrutiniais taksi vežama tik sėdimosiose vietose pagal patvirtintus reisų tvarkaraščius savivaldybės vykdomosios institucijos arba jos įgalioto viešojo administravimo subjekto nustatytais vietinio (miesto ir priemiestinio) reguliaraus susisiekimo maršrutais. Keleiviai paimami ir išleidžiami stotelėse arba kitose pagal pageidavimą vietose, kuriose nedraudžia sustoti Vyriausybės tvirtinamos kelių eismo taisyklės.

11. Tolimojo susisiekimo maršrutas – Transporto saugos administracijos nustatyta gatvių ir kelių trasa tarp dviejų ir daugiau Lietuvos Respublikos savivaldybių centrų, esančių bendros ribos neturinčiose savivaldybėse (neįskaitant miestų savivaldybių), ilgesnė kaip 50 km, kuria vežami keleiviai. Vėžėjai turi teisę siūlyti Transporto saugos administracijai nustatyti tolimojo susisiekimo maršrutus ar keisti maršrutų reisų skaičių pagal šio straipsnio 14 dalyje nustatytus reikalavimus.

12. Tarptautinio susisiekimo maršrutas – Transporto saugos administracijos ir užsienio valstybės, kurios teritorijoje numatytas maršrutas, įgaliotos institucijos nustatyta gatvių ir kelių trasa, kertanti valstybės sieną.
13. 13. Keleiviams vežti reguliariais reisais nustatytu maršrutu išduodamas leidimas, išskyrus šio kodekso 17¹ straipsnyje numatytus atvejus. Leidimus vežti keleivius tolimojo susisiekimo maršrutais išduoda Transporto saugos administracija, vadovaudamasi šio kodekso 18² straipsniu ir susisiekimo ministro tvirtinamomis leidimų išdavimo taisyklėmis. Leidimus vežti keleivius tarptautinio susisiekimo maršrutais išduoda Transporto saugos administracija, vadovaudamasi Reglamentu (EB) Nr. 1073/2009, Lietuvos Respublikos ir užsienio šalies ar daugiašaliais susitarimais ir susisiekimo ministro nustatyta paraiškų gauti leidimą vežti keleivius tarptautinio susisiekimo maršrutais nagrinėjimo tvarka.
14. Tolimojo susisiekimo maršrutus ir autobusų išvykimo dažnumą nustato ir Viešojo transporto kelionių duomenų informacinėje sistemoje „Vintra“ (toliau – IS „Vintra“) skelbia Transporto saugos administracija. Nustatant tolimojo susisiekimo maršrutą, nurodomas išvykimo punktas, tarpiniai punktai, jeigu tokių yra (autobusų stotis, geležinkelio stotis, oro uostas, miestas ar gyvenamoji vietovė), ir galinis punktas. Jeigu šalia nustatomo tolimojo susisiekimo maršruto 100 m atstumu yra Lietuvos nacionalinės sveikatos sistemos įstaiga, kaip ji suprantama pagal Lietuvos Respublikos sveikatos priežiūros įstaigų įstatymo 3 straipsnio 1 dalį, teikianti Lietuvos Respublikos sveikatos sistemos įstatymo 12 straipsnio 2 dalies 2 ir 3 punktuose nurodytų lygių viešąsias sveikatos priežiūros paslaugas, ir jos lankytojams skirta stotelė, maršrute turi būti numatomas tarpinis punktas, kad šias įstaigas būtų lengviau pasiekti. Tolimojo susisiekimo maršrutas ir su juo susietas autobusų išvykimo dažnumas nustatomi laikantis šių kriterijų:

1) maršrutas nustatomas tarp dviejų ir daugiau savivaldybių centrų, esančių bendros ribos neturinčiose savivaldybėse (neįskaitant miestų savivaldybių), tarp kurių yra ne mažesnis kaip 50 km atstumas automobilių keliais;

2) maršrutas prasideda ir baigiasi autobusų stotyse, o savivaldybių centruose, kuriuose nėra autobusų stoties, – savivaldybės vykdomosios institucijos arba jos įgalioto viešojo administravimo subjekto nurodytoje stotelėje, maršrutas taip pat gali prasidėti ir (arba) baigtis oro uostuose;

3) maršruto trasa sudaroma tik gatvėmis ir keliais su kieta danga (betono, asfalto danga, grindinys), išskyrus atvejus, kai maršruto trasos dalis keliais su kita kelio danga yra mažesnė kaip 10 procentų viso maršruto ilgio;

4) sudaromo maršruto trasa nesutampa su kitų maršrutų trasomis daugiau kaip 50 procentų, palyginti su kiekvienu esamu maršrutu atskirai;

5) autobusų išvykimo dažnumas nustatomas pagal gyventojų skaičių, kuris vertinamas pagal Valstybės duomenų agentūros skelbiamus duomenis, maršruto pradžios ir pabaigos miestuose, vertinant mažesnį gyventojų skaičių turinčio miesto, kuriame yra maršruto pradžios arba pabaigos punktas, gyventojų skaičių:

• a) miestuose, turinčiuose iki 10 000 gyventojų, turi būti ne mažiau kaip po 1 reisą pirmyn ir atgal per dieną;
• b) miestuose, turinčiuose nuo 10 001 iki 50 000 gyventojų, turi būti ne mažiau kaip po 2 reisus pirmyn ir atgal per dieną;
• c) miestuose, turinčiuose nuo 50 001 iki 100 000 gyventojų, turi būti ne mažiau kaip po 3 reisus pirmyn ir atgal per dieną;
• d) miestuose, turinčiuose daugiau kaip 100 000 gyventojų, turi būti ne mažiau kaip po 5 reisus pirmyn ir atgal per dieną.

15. Savivaldybės vykdomoji institucija arba jos įgaliotas viešojo administravimo subjektas, gavę iš Transporto saugos administracijos informaciją apie organizuojamus ir (ar) keičiamus tolimojo susisiekimo maršrutus, per 10 darbo dienų nuo informacijos gavimo dienos nustato gatves, kuriomis vyks eismas tolimojo susisiekimo maršrutais, ir raštu apie tai praneša Transporto saugos administracijai.
16. Jeigu savivaldybės vykdomoji institucija arba jos įgaliotas viešojo administravimo subjektas per šio straipsnio 15 dalyje nustatytą terminą nenustato gatvių, kuriomis vyks eismas tolimojo susisiekimo maršrutais, Transporto saugos administracija gatves, kuriomis vyks eismas tolimojo susisiekimo maršrutais, nustato savarankiškai.
17. Transporto saugos administracija gali keisti, panaikinti maršrutus arba nustatyti viešųjų paslaugų teikimą šio kodekso 17¹ straipsnyje nustatyta tvarka maršrutuose, kuriuose ilgiau kaip 2 mėnesius nuo tolimojo susisiekimo maršruto paskelbimo nėra nė vieno vežėjo, kuriam būtų išduotas leidimas vežti keleivius tolimojo susisiekimo maršrutu, taip pat, įvertinusi keleivių srautus, keisti autobusų išvykimo dažnumą. Vežėjas, įvertindamas sezoninius (vasaros ir žiemos) keleivių srautų pasikeitimus, gali keisti autobusų išvykimo laikus du kartus per metus.
18. Leidimas vežti keleivius tarptautinio susisiekimo maršrutu išduodamas, jeigu tenkinami visi Reglamento (EB) Nr. 1073/2009 8 straipsnyje nustatyti reikalavimai. Leidimo vežti keleivius tarptautinio susisiekimo maršrutu galiojimas pratęsiamas ir leidimas vežti keleivius tarptautinio susisiekimo maršrutu keičiamas Reglamento (EB) Nr. 1073/2009 9 straipsnyje nustatytais atvejais. Leidimo vežti keleivius tarptautinio susisiekimo maršrutu galiojimas pasibaigia Reglamento (EB) Nr. 1073/2009 10 straipsnyje nustatytais atvejais.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. IX-790, 2002-03-19, Žin., 2002, Nr. 37-1342 (2002-04-09), i. k. 1021010ISTA00IX-790

Nr. XIV-1827, 2023-03-23, paskelbta TAR 2023-03-30, i. k. 2023-05727

 

18¹ straipsnis. Keleivių vežimas už atlygį lengvaisiais automobiliais

1. Keleivių vežimo už atlygį lengvaisiais automobiliais pagal užsakymą ir lengvaisiais automobiliais taksi taisykles tvirtina susisiekimo ministras.
2. Keleiviai vežami už atlygį lengvaisiais automobiliais pagal užsakymą tik naudojantis keleivių vežimo organizatoriaus paslaugomis pagal elektroninių ryšių priemonėmis vežėjo su keleiviais sudarytas sutartis Lietuvos Respublikos informacinės visuomenės paslaugų įstatymo nustatyta tvarka.
3. Vežėjas valstybinę kelių transporto priežiūrą atliekančių institucijų reikalavimu privalo pateikti keleivių vežimo už atlygį lengvaisiais automobiliais pagal užsakymą sutarties duomenis ir kitus Keleivių vežimo už atlygį lengvaisiais automobiliais pagal užsakymą ir lengvaisiais automobiliais taksi taisyklėse priežiūros tikslais numatytus dokumentus, kurių reikia tinkamai veiklai užtikrinti ir keleivių vežimo reikalavimams vykdyti.
4. Neteko galios nuo 2023-01-01

Straipsnio punkto naikinimas:

Nr. XIV-1665, 2022-12-13, paskelbta TAR 2022-12-22, i. k. 2022-26369

 

2) užtikrinti, kad vežimo paslaugas teiktų vežėjai, turintys galiojantį leidimą vykdyti keleivių vežimo už atlygį lengvaisiais automobiliais pagal užsakymą veiklą. Keleivių vežimo organizatorius turi teisę elektroninio ryšio priemonėmis nuolat gauti informaciją iš leidimus išduodančios institucijos apie konkretiems vežėjams išduotus, sustabdytus ar panaikintus leidimus.

5. Vežant keleivius už atlygį lengvaisiais automobiliais pagal užsakymą, keleivių vežimo organizatorius keleiviui prieš kelionę turi pateikti šią informaciją, kurią keleivių vežimo organizatorius turi išsaugoti ir kurią vėliau būtų galima panaudoti valstybinės kelių transporto priežiūros tikslais:

1) vairuotojo vardas, pavardė;

2) leidimo vykdyti keleivių vežimo už atlygį lengvaisiais automobiliais pagal užsakymą veiklą numeris;

3) kelionės kaina.

6. Vežant keleivius už atlygį lengvaisiais automobiliais pagal užsakymą, keleivių vežimo organizatorius po kelionės nedelsdamas, bet ne vėliau kaip per valandą nuo kelionės pabaigos, turi elektroniniu būdu pateikti keleiviui naudojant elektroninių ryšių priemones suformuotą kelionės ir mokėjimo dokumentą su šia informacija, kurią vėliau būtų galima panaudoti valstybinės kelių transporto priežiūros tikslais:

1) vairuotojo vardas, pavardė;

2) leidimo vykdyti keleivių vežimo už atlygį lengvaisiais automobiliais pagal užsakymą veiklą numeris;

3) paslaugos suteikimo data;

4) kelionės pradžios ir pabaigos laikas;

5) išvykimo ir atvykimo vieta;

6) kelionės trukmė ir ilgis;

7) paslaugos kaina ir sumokėta suma;

8) dokumento numeris.

7. Keleivių vežimo organizatorius turi saugoti informaciją, nurodytą šio straipsnio 5 ir 6 dalyse, ir su keleiviu sudarytas sutartis Bendrųjų dokumentų saugojimo terminų rodyklėje nustatytais terminais. Keleivių vežimo organizatorius privalo pateikti šią informaciją teisėsaugos, valstybinę kelių transporto priežiūrą atliekančioms institucijoms, Valstybinei mokesčių inspekcijai joms pareikalavus.
8. Savivaldybių vykdomosios institucijos gali priimti vežėjams, vykdantiems keleivių vežimo už atlygį lengvaisiais automobiliais veiklą, privalomus veiklos vykdymo sprendimus, kuriais būtų siekiama didinti eismo ir eismo dalyvių saugumą, gerinti aplinkos apsaugą ar keleivių aptarnavimo kokybę. Šie sprendimai neturi sudaryti:

1) kliūčių keleivių vežimo už atlygį veiklai plėtoti;

2) nevienodų konkurencijos sąlygų.

9. Keleivių vežimo už atlygį lengvaisiais automobiliais veiklą galima vykdyti triratėmis ir keturratėmis transporto priemonėmis, atitinkančiomis šio straipsnio ir keleivių vežimo už atlygį lengvaisiais automobiliais pagal užsakymą ir lengvaisiais automobiliais taksi veiklą vykdančioms transporto priemonėms keliamus techninius reikalavimus.

Papildyta straipsniu:

Nr. XIII-2444, 2019-09-26, paskelbta TAR 2019-10-14, i. k. 2019-16283

 

18² straipsnis. Leidimo vežti keleivius tolimojo susisiekimo maršrutu išdavimas, leidimo galiojimo sustabdymo, galiojimo sustabdymo panaikinimo, galiojimo panaikinimo pagrindai, sutarties dėl keleivių vežimo tolimojo susisiekimo maršrutais sudarymas ir keleivių vežimo tolimojo susisiekimo maršrutu veiklos sąlygos

1. Vežėjas, norėdamas gauti leidimą vežti keleivius tolimojo susisiekimo maršrutu (toliau šiame straipsnyje – leidimas), pateikia Transporto saugos administracijai jos nustatytos formos pranešimą, kuriuo deklaruojama atitiktis šio straipsnio 2 dalyje nurodytiems reikalavimams, ir dokumentus, kuriais patvirtinama atitiktis šio straipsnio 2 dalyje nustatytiems reikalavimams (toliau kartu šiame straipsnyje – pranešimas). Transporto saugos administracija šiame straipsnyje ir susisiekimo ministro tvirtinamose leidimų išdavimo taisyklėse nustatyta tvarka išduoda leidimą, atsisako jį išduoti, panaikina leidimo galiojimą, sustabdo leidimo galiojimą ir panaikina leidimo galiojimo sustabdymą. Su vežėju, kuriam išduotas leidimas, Transporto saugos administracija šiame straipsnyje ir susisiekimo ministro nustatyta tvarka sudaro sutartį dėl keleivių vežimo tolimojo susisiekimo maršrutais (toliau šiame straipsnyje – sutartis). Vežti keleivius tolimojo susisiekimo maršrutu gali vežėjai, turintys leidimą ir sudarę sutartį su Transporto saugos administracija. Ši sutartis galioja tol, kol galioja leidimas.
2. Vežėjas, siekiantis gauti leidimą, privalo:

1) turėti galiojančią Lietuvos Respublikoje išduotą Bendrijos licenciją vežti keleivius, kuria suteikiama teisė vežti keleivius už atlygį autobusais tarptautiniais maršrutais ir Lietuvos Respublikos teritorijoje, arba galiojančią Lietuvos Respublikoje išduotą licenciją vežti keleivius, kuria suteikiama teisė vežti keleivius už atlygį autobusais Lietuvos Respublikos teritorijoje;

2) turėti įrangą realaus laiko geografinės padėties duomenims teikti į IS „Vintra“, kaip numatyta susisiekimo ministro tvirtinamame viešojo transporto kelionių duomenų kaupimo tvarkos apraše;

3) būti sudaręs sutartis dėl infrastruktūros naudojimo su autobusų stotimis ar oro uostais, o savivaldybių centruose, kuriuose nėra autobusų stoties, – savivaldybės vykdomosios institucijos arba jos įgalioto viešojo administravimo subjekto nurodytos stotelės infrastruktūros valdytoju, vadovaudamasis šio kodekso 18 straipsnio 14 dalyje nurodytais maršrutų sudarymo kriterijais ir susisiekimo ministro tvirtinamuose autobusų stočių veiklos nuostatuose nustatytais tvarkaraščių sudarymo principais ir kriterijais. Sutartys dėl infrastruktūros naudojimo su autobusų stotimis ir oro uostais sudaromos pagal Transporto saugos administracijos patvirtintas sąlygas; autobusų atvykimo arba išvykimo tvarkaraštį Transporto saugos administracija turi teisę derinti prie geležinkelio transporto atvykimo arba išvykimo tvarkaraščio tokiu būdu, kad keleivis, atvykęs autobusu, galėtų persėsti į traukinį arba, baigęs kelionę traukiniu, galėtų tęsti kelionę tolimojo susisiekimo autobusu;

4) turėti autobusų, atitinkančių šio straipsnio 14 dalyje nustatytus reikalavimus, kad būtų užtikrintas keleivių vežimas leidime ir reisų tvarkaraštyje nurodytomis sąlygomis, ir turinčių galiojančias autobusams išduotas šios dalies 1 punkte nurodytas licencijas atitinkančias licencijų kopijas;

5) įvykdyti Rinkliavų įstatyme nustatytus reikalavimus, susijusius su leidimo išdavimu;

6) turėti Lietuvos Respublikoje ar užsienio valstybėje registruoto banko ar draudimo bendrovės išduotą keleivių vežimo tolimojo susisiekimo maršrutais užtikrinimo garantiją (toliau – garantija);

7) Vyriausybės nustatyta tvarka Nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių objektų apsaugos koordinavimo komisijai pateikti atitikties nacionalinio saugumo interesams deklaraciją, kad vežėjas, jo steigėjai, kontroliuojantys asmenys, galutiniai naudos gavėjai ar kiti su jais susiję asmenys nėra susiję su Vyriausybės nustatyta tvarka patvirtintomis valstybėmis ar teritorijomis, kurios kelia grėsmę nacionaliniam saugumui.

3. Garantijos vertė (eurais) skaičiuojama tolimojo susisiekimo maršruto atstumą kilometrais padauginus iš pusės per metus atliekamų reisų skaičiaus. Garantija turi galioti ne trumpiau kaip 12 mėnesių nuo leidimo išdavimo dienos. Garantijos vertė nustatoma Transporto saugos administracijos ir vežėjo sutartyje. Jeigu vežėjas nesilaiko šiame straipsnyje nustatytų reikalavimų, jis privalo sumokėti 10 procentų garantijoje nurodytos sumos Transporto saugos administracijai. 10 procentų garantijoje nurodytos sumos sumokama Transporto saugos administracijai jos nustatyta tvarka viešųjų paslaugų teikimo tolimojo susisiekimo maršrutais organizavimui kompensuoti kiekvieną kartą bet kuriuo iš nurodytų atvejų Transporto saugos administracijai priėmus sprendimą dėl to, kad:

1) vežėjas pažeidžia bent vieną iš keleivių vežimo tolimojo susisiekimo maršrutu reikalavimų, nurodytų šio straipsnio 13 ir 14 dalyse;

2) vežėjas keleiviams nesudaro galimybės įsigyti bilietus internetu iš anksto ir (arba) autobusuose ir (arba) autobusų stotims nesudaro galimybių parduoti bilietus į vežėjo reisą (-us);

3) vežėjas dėl nuo jo priklausančių priežasčių neteikia realaus laiko geografinės padėties duomenų į IS „Vintra“ ilgiau kaip 48 valandas.

4. Nustačius vežėjo atitiktį šio straipsnio 2 dalyje nurodytiems reikalavimams, leidimas išduodamas arba atsisakoma leidimą išduoti, jeigu nustatoma vežėjo neatitiktis minėtiems reikalavimams, ne vėliau kaip per 20 darbo dienų nuo pateikto pranešimo pateikimo dienos. Leidimas išduodamas neterminuotai. Vežėjas turi pasirašyti sutartį su Transporto saugos administracija ne vėliau kaip per 7 darbo dienas nuo leidimo išdavimo dienos, bet ne anksčiau kaip tą dieną, kurią įsigalioja išduotas leidimas.
5. Jeigu pranešime pateikta netiksli ar neišsami ir (ar) ne visa informacija, klaidingi duomenys, ne vėliau kaip per 20 darbo dienų nuo pranešimo pateikimo dienos Transporto saugos administracija išsiunčia prašymą vežėjui per 10 darbo dienų nuo prašymo gavimo dienos patikslinti informaciją ir duomenis ar ištaisyti klaidas. Jeigu vežėjas nepatikslina prašomos informacijos ir duomenų ar neištaiso klaidų per nustatytą terminą, pranešimo nagrinėjimas nutraukiamas ir leidimas neišduodamas.
6. Transporto saugos administracija IS „Vintra“ viešai skelbia šią informaciją apie vežėją, kuriam išduotas leidimas: teisinę formą, pavadinimą, įmonės kodą, vardą ir pavardę (jeigu vežėjas yra fizinis asmuo), šio straipsnio 3 dalyje nurodytą leidimo išdavimo datą, leidimo galiojimo panaikinimo datą ir leidime nurodytus konkrečius tolimojo susisiekimo maršrutus. Pasikeitus IS „Vintra“ įrašytiems duomenims, išskyrus leidimo galiojimo panaikinimo datą ir leidime nurodytus konkrečius tolimojo susisiekimo maršrutus, vežėjas per 5 darbo dienas apie tai privalo informuoti Transporto saugos administraciją. Šioje dalyje nurodyta informacija skelbiama visą leidimo galiojimo laikotarpį. Įmonės kodas, vardas ir pavardė (jeigu vežėjas yra fizinis asmuo), leidimo galiojimo panaikinimo data skelbiami viešai dar vienus metus nuo leidimo galiojimo panaikinimo datos. Šioje dalyje nurodyta informacija viešai skelbiama siekiant keleivių vežimo veiklos vykdymo skaidrumo ir keleivių vežimo paslaugos gavėjų saugumo.
7. Vežėjas įspėjamas raštu apie leidimo galiojimo konkrečiame maršrute sustabdymą, jeigu Transporto saugos administracija nustato, kad jis:

1) nesilaiko šio straipsnio 2 dalies 2, 3 ir 4 punktuose nustatytų reikalavimų;

2) nesilaiko šio straipsnio 13 ir 14 dalyse nustatytų reikalavimų;

3) pateikė netikslią ar neišsamią ir (ar) ne visą informaciją, dokumentus ar klaidingus duomenis, netinkamai įformintus dokumentus dėl atitikties šio straipsnio 2 dalyje nustatytiems reikalavimams;

4) daugiau kaip 2 kartus per metus pažeidžia nuolaidų, nurodytų Lietuvos Respublikos transporto lengvatų įstatyme, taikymo tvarką;

5) Transporto saugos administracijai jos nustatytu laiku ir tvarka nepateikia keleivių srautų, realaus laiko autobusų stebėsenos (arba prisijungimo prie realaus laiko autobusų stebėsenos sistemų) ataskaitų.

8. Leidimo galiojimas sustabdomas, jeigu vežėjas:

1) įspėtas raštu apie leidimo galiojimo sustabdymą, per ne ilgesnį kaip 30 darbo dienų terminą pažeidimams pašalinti, skaičiuojamą nuo Transporto saugos administracijos įspėjimo gavimo dienos, nepašalina nustatytų pažeidimų, dėl kurių buvo įspėtas raštu apie leidimo galiojimo sustabdymą;

2) pats raštu prašo Transporto saugos administracijos sustabdyti leidimo galiojimą prašomam laikotarpiui.

9. Transporto saugos administracija, priėmusi sprendimą sustabdyti leidimo galiojimą, per 3 darbo dienas nuo šio sprendimo priėmimo dienos raštu praneša apie tai vežėjui ir motyvuotai nurodo leidimo galiojimo sustabdymo priežastis. Transporto saugos administracijos nustatyti pažeidimai, dėl kurių buvo sustabdytas leidimo galiojimas, turi būti pašalinti per ne ilgesnį kaip 30 darbo dienų terminą, skaičiuojamą nuo Transporto saugos administracijos pranešimo gavimo dienos.
10. Kai vežėjas pateikia Transporto saugos administracijai dokumentus, kuriais įrodoma, kad pažeidimai, dėl kurių buvo sustabdytas leidimo galiojimas, per Transporto saugos administracijos nustatytą terminą yra pašalinti, išskyrus šio straipsnio 11 dalies 2 punkte nurodytą atvejį, ir Transporto saugos administracija nustato, kad nurodyti pažeidimai yra pašalinti, leidimo galiojimo sustabdymas panaikinamas ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo šių dokumentų gavimo dienos ir per 3 darbo dienas nuo sprendimo panaikinti leidimo galiojimo sustabdymą priėmimo dienos apie tai pranešama vežėjui.
11. Leidimo galiojimas panaikinamas bet kuriuo iš nurodytų atvejų:

1) vežėjas, kuris yra fizinis asmuo, miršta ar vežėjas, kuris nėra fizinis asmuo, buvo likviduotas, nutraukė savo veiklą, bankrutavo arba pateikė prašymą panaikinti leidimo galiojimą;

2) vežėjas neteko šio straipsnio 2 dalies 1 punkte nurodytos licencijos (licencijos galiojimas buvo panaikintas);

3) nuo Transporto saugos administracijos pranešimo apie leidimo galiojimo sustabdymą gavimo dienos vežėjas tęsia veiklą pagal leidime nurodytą veiklą;

4) vežėjas, sustabdžius leidimo galiojimą, per ne ilgesnį kaip 30 darbo dienų terminą, skaičiuojamą nuo Transporto saugos administracijos pranešimo gavimo dienos, nepašalina nustatytų pažeidimų, dėl kurių leidimo galiojimas buvo sustabdytas.

12. Jeigu leidimo galiojimas panaikinamas dėl nevykdomo šio straipsnio 13 dalies 10 punkte nurodyto įpareigojimo vežti keleivius ne trumpiau kaip 12 mėnesių nuo leidimo išdavimo dienos, vežėjas turi sumokėti Transporto saugos administracijai visą garantijos sumą viešųjų paslaugų teikimo tolimojo susisiekimo maršrutais organizavimui kompensuoti.
13. Vežėjas, vykdantis leidime nurodytą veiklą, privalo:

1) gavęs leidimą, ne vėliau kaip likus 2 darbo dienoms iki veiklos pradžios atitinkamame tolimojo susisiekimo maršrute informuoti autobusų stotis, oro uostus, kuriuose prasideda ar baigiasi tolimojo susisiekimo maršrutai, ir bilietų platinimo sistemų valdytojus arba kitus bilietų platintojus apie pradedamą vykdyti veiklą ir sudaryti keleiviams galimybę įsigyti bilietų internetu iš anksto ir autobuse, taip pat autobusų stotyse, oro uostuose ar kitose bilietų platinimo vietose;

2) vežti keleivius nustatytu ir leidime nurodytu tolimojo susisiekimo maršrutu, laiku ir dažnumu, nurodytu reisų tvarkaraštyje;

3) tvarkyti autobusų eismo tolimojo susisiekimo maršrutuose apskaitą ir teikti Transporto saugos administracijai sutartyje nurodytas ataskaitas ar informaciją Transporto saugos administracijos nustatytais terminais ir tvarka;

4) įvykus reisų ir (ar) jų tvarkaraščių pakeitimams nedelsdamas, ne vėliau kaip per vieną valandą, jeigu pakeitimai atliekami informacinėse sistemose, virtualiose švieslentėse ir pan., ir ne vėliau kaip per vieną darbo dieną, jeigu reikia pakeisti transporto (fizinę) infrastruktūrą, atnaujinti tolimojo susisiekimo maršruto (-ų) duomenis ir reisų tvarkaraščius;

5) užtikrinti sutarties su Transporto saugos administracija vykdymo sąlygas;

6) teikti realaus laiko autobusų geografinės padėties duomenis į IS „Vintra“ susisiekimo ministro tvirtinamame viešojo transporto kelionių duomenų kaupimo tvarkos apraše nustatyta tvarka;

7) taikyti nuolaidas Transporto lengvatų įstatyme nurodytų kategorijų asmenims;

8) netaikyti papildomų tokio paties dydžio nuolaidų, kaip nustatyta Transporto lengvatų įstatyme;

9) užtikrinti asmenų su negalia ir riboto judumo asmenų vežimą tolimojo susisiekimo maršrutais, vadovaudamasis Reglamento (ES) Nr. 181/2011 nuostatomis;

10) vežti keleivius leidime nurodytu tolimojo susisiekimo maršrutu ne trumpiau kaip 12 mėnesių nuo leidimo išdavimo dienos;

11) neperleisti suteiktos teisės vykdyti leidime nurodytą veiklą kitiems asmenims.

14. Vežėjo autobusas, kuriuo vykdoma leidime nurodyta veikla, veiklos vykdymo metu turi:

1) būti apipavidalintas pagal susisiekimo ministro tvirtinamų keleivinio kelių transporto priemonių apipavidalinimo nuostatų reikalavimus;

2) turėti įrengtą ir veikiančią šildymo ir vėsinimo sistemą, kuri užtikrintų, kad šaltuoju metų laiku oro temperatūra autobuse būtų ne žemesnė kaip 14 °C, o šiltuoju metų laiku – ne aukštesnė kaip 25 °C, jeigu oro temperatūra išorėje ne aukštesnė kaip 30 °C, o jeigu išorės temperatūra aukštesnė kaip 30 °C, skirtumas tarp išorės temperatūros ir temperatūros autobuse turi būti ne mažesnis kaip 5 °C;

3) turėti įrengtą ir veikiančią realaus laiko geografinės padėties įrangą, susietą su IS „Vintra“;

4) vežti keleivius tik sėdimosiose vietose;

5) būti ne senesnis kaip 14 metų.

14 dalies 5 punkto redakcija, įsigaliojanti 2026-01-01:

5) būti ne senesnis kaip 10 metų.

15. Draudžiama vežti keleivius tolimojo susisiekimo maršrutu:

1) neturint galiojančio leidimo ir sutarties su Transporto saugos administracija;

2) neturint galiojančios šio straipsnio 2 dalies 1 punkte nurodytos licencijos;

3) autobusais, neatitinkančiais šio straipsnio 14 dalies reikalavimų;

4) neturint šio straipsnio 2 dalies 6 punkte nurodytos galiojančios garantijos.

16. Vežėjas, kuriam buvo panaikintas leidimas, teikti pranešimą dėl leidimo vežti keleivius tuo pačiu tolimojo susisiekimo maršrutu išdavimo turi teisę ne anksčiau kaip po 6 mėnesių nuo leidimo panaikinimo dienos.

Papildyta straipsniu:

Nr. XIV-1827, 2023-03-23, paskelbta TAR 2023-03-30, i. k. 2023-05727

 

19 straipsnis. Keleivio vežimo sutartis

Keleivio vežimo sutartyje vežėjas įsipareigoja keleivį nuvežti jo biliete arba tam tikrame užsakyme nurodyta transporto priemone, laiku ir maršrutu į paskirties punktą, o keleivis įsipareigoja už nuvežimą sumokėti nustatytą užmokestį.

 

20 straipsnis. Keleivio bilietas

1. Keleivio bilietas – dokumentas, kuriuo patvirtinama, kad yra sudaryta keleivių vežimo reguliariu reisu sutartis, arba skaitmeninėje duomenų bazėje saugomas įrašas, kuriuo patvirtinama, kad yra sumokėta už vežimo paslaugą.

Straipsnio dalies pakeitimai:

Nr. IX-790, 2002-03-19, Žin., 2002, Nr. 37-1342 (2002-04-09), i. k. 1021010ISTA00IX-790

Nr. XIII-2444, 2019-09-26, paskelbta TAR 2019-10-14, i. k. 2019-16283

 

2. Bilietų rekvizitus, jų pardavimo ir grąžinimo tvarką nustato Keleivių ir bagažo vežimo taisyklės.

 

21 straipsnis. Keleivio teisės ir pareigos

1. Keleivis turi teisę:

1) užimti nurodytą biliete vietą;

2) Keleivių ir bagažo vežimo taisyklėse nustatyta tvarka nemokamai vežtis nustatyto svorio ir dydžio bagažą;

3) nemokamai vežtis du iki 7 metų vaikus, jeigu jie neužima atskiros sėdimosios vietos, reguliarių reisų vietinio (miesto ir priemiestinio) susisiekimo maršrutų autobusais ir troleibusais bei tolimojo susisiekimo maršrutų autobusais;

4) važiuoti to paties vežėjo ar jų susitarimu kitomis transporto priemonėmis su tuo pačiu bilietu į tą patį paskirties punktą, kai biliete nurodyta transporto priemonė dėl kokių nors priežasčių negali važiuoti, ir nemokėti priemokos už pakeistą patogesnę transporto priemonę, tačiau gauti bilieto kainos skirtumą, jeigu transporto priemonė pakeista į mažiau patogią, negu buvo nurodyta keleivio biliete, o vežėjui nepateikus kitos transporto priemonės, gauti atitinkamą kompensaciją Keleivių ir bagažo vežimo taisyklėse nustatyta tvarka;

5) iki išvykimo į reisą nutraukti keleivio ir bagažo vežimo sutartį, grąžinti bilietą ir gauti už jį sumokėtus pinigus ar jų dalį Keleivių ir bagažo vežimo taisyklėse nustatyta tvarka;

6) į Reglamente (ES) Nr. 181/2011 nustatytas teises.

2. Keleivis privalo:

1) sumokėti už vežimą;

2) saugoti bilietą ir bagažo kvitą iki kelionės pabaigos, pateikti juos ekipažui, kontroliuojančiam ar prižiūrinčiam asmeniui pareikalavus;

3) laikytis nustatytos tvarkos.

3. Važiavimo keleiviniu transportu lengvatas ir jų kompensavimo tvarką nustato įstatymai. Lengvatomis naudotis turi teisę asmenys, pateikę valstybinę kelių transporto priežiūrą atliekantiems pareigūnams, vežėjams arba jų įgaliotiems juridiniams asmenims, vykdantiems kelių transporto kontrolę, šią teisę liudijančius dokumentus, išskyrus atvejus, kai nėra abejonių, kad asmuo yra jaunesnis kaip 7 metų.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. XIII-2444, 2019-09-26, paskelbta TAR 2019-10-14, i. k. 2019-16283

 

22 straipsnis. Ekipažo teisės ir pareigos

1. Ekipažas turi teisę:

1) išlaipinti keleivius, atsisakiusius sumokėti už važiavimą;

2) nepriimti arba išlaipinti neblaivius, su nešvariais drabužiais, su draudžiamu vežti bagažu ar kitaip pažeidžiančius Keleivių ir bagažo vežimo taisykles keleivius artimiausioje bet kurio tipo stotelėje;

3) laikinai nutraukti maršrutinių autobusų eismą nepalankiomis kelio bei meteorologinėmis sąlygomis arba stichinių nelaimių metu, apie tai pranešęs eismo tvarkaraštyje nustatytoms stotims ir leidimą maršrutą aptarnauti išdavusiai tarnybai.

2. Ekipažas privalo:

1) užtikrinti saugų keleivių ir bagažo vežimą;

2) kelionės metu turėti ekipažo dokumentus;

3) laikytis veikiančių maršrutų ir eismo tvarkaraščių;

4) nepažeisdamas talpumo normų, paimti kito vežėjo vežtus keleivius, jeigu jo transporto priemonė sugedo kelyje ar dėl kitų priežasčių nebegali pristatyti keleivių į paskirties stotį ar stotelę.

 

23 straipsnis. Bagažo vežimo sutartis

1. Bagažo vežimo sutartyje vežėjas įsipareigoja nuvežti bagažą į keleivio biliete ar bagažo kvite nurodytą paskirties punktą ir išduoti jį keleiviui ar bagažą perdavusiam asmeniui, o keleivis ar bagažą perdavęs asmuo įsipareigoja sumokėti sutartyje nustatytą užmokestį.
2. Bagažo vežimo sutartį patvirtinantis dokumentas yra keleivio bilietas arba bagažo kvitas.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. XIV-1167, 2022-06-23, paskelbta TAR 2022-07-11, i. k. 2022-15210

 

24 straipsnis. Bagažo priėmimas ir išdavimas

1. Bagažas į keleivinę kelių transporto priemonę priimamas ir paskirties punkte išduodamas pateikus bagažo kvitą ar keleivio bilietą.
2. Draudžiamų vežti ir saugoti daiktų sąrašas nustatomas Keleivių ir bagažo vežimo taisyklėse.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. XIV-1167, 2022-06-23, paskelbta TAR 2022-07-11, i. k. 2022-15210

 

25 straipsnis. Rasti daiktai

1. Rasti transporto priemonės salone arba stoties teritorijoje daiktai perduodami ekipažui arba autobusų stoties administracijai.
2. Rastų daiktų saugojimo ir realizavimo tvarką nustato Keleivių ir bagažo vežimo taisyklės.

 

Šeštasis skirsnis. Krovinių vežimas.

Pakeistas skirsnio pavadinimas:

Nr. XI-2380, 2012-11-08, Žin., 2012, Nr. 135-6868 (2012-11-22), i. k. 1121010ISTA0XI-2380

 

26 straipsnis. Krovinių vežimas

1. Krovinys – daiktai, kurie sudedami į transporto priemonę arba ant transporto priemonės ar jos dalies ir kurie nėra nuolat pritvirtinti prie kelių transporto priemonės, įskaitant krovinių vežimo priemonėse – dėžėse ir kitose pakuotėse, keičiamuosiuose kėbuluose ar ant kelių transporto priemonės uždėtuose konteineriuose – esančius daiktus.
2. Krovinių vežimas yra jų gabenimas kelių transporto priemonėmis iš siuntėjo nurodytos pakrovimo vietos į gavėjo paskirties (iškrovimo) vietą.
3. Siuntėjas – fiziniai ir juridiniai asmenys, perduodantys vežti krovinį jų nurodytam gavėjui.
4. Gavėjas – fiziniai ir juridiniai asmenys, turintys teisę gauti krovinį.
5. Krovėjas – krovinio krovimo į transporto priemonę arba ant transporto priemonės ar jos dalies darbus atliekantis asmuo.
6. Krovinių vežimu taip pat laikomas vežėjui priklausančio krovinio vežimas iš vienos paskirties vietos į kitą jo transporto priemonėmis ir sąskaita.
7. Krovinių vidaus vežimo tvarką ir dalyvių santykius reguliuoja šis kodeksas ir susisiekimo ministro tvirtinamos krovinių vežimo taisyklės.
8. Krovinių vežimas už atlygį – vežėjo už atitinkamą užmokestį vykdoma krovinio vežimo iš siuntėjo nurodytos pakrovimo vietos į gavėjo paskirties (iškrovimo) vietą operacija. Krovinių vežimas už atlygį yra profesinė vežimo kelių transportu veikla.
9. Krovinių vežimas savo sąskaita – ūkio subjekto vykdoma krovinio vežimo operacija, atitinkanti šias sąlygas:

1) krovinio vežimas yra tik pagalbinė ūkio subjekto veikla;

2) vežamas krovinys yra ūkio subjekto nuosavybė arba yra ūkio subjekto parduotas, nupirktas, išnuomotas, išsinuomotas, pagamintas, išgautas, apdorotas ar pataisytas krovinys, vežamas vežėjo savo reikmėms;

3) krovinį vežančią transporto priemonę vairuoja pagal sutartį įdarbintas ūkio subjekto personalas;

4) krovinį vežanti transporto priemonė yra ūkio subjekto nuosavybė, įsigyta išsimokėtinai ar išsinuomota, laikantis 2006 m. sausio 18 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvoje 2006/1/EB dėl transporto priemonių, išnuomotų be vairuotojų, naudojimo kroviniams vežti keliais nustatytų sąlygų.

10. Vežimas nekomerciniais tikslais suprantamas taip, kaip apibrėžta Reglamento (EB) Nr. 561/2006 4 straipsnio r punkte.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. XIV-1167, 2022-06-23, paskelbta TAR 2022-07-11, i. k. 2022-15210

 

27 straipsnis. Krovinio vežimo sutartis

Krovinio vežimo sutartyje vežėjas pagal priimtą užsakymą įsipareigoja priimti krovinį, pateikti transporto priemonę, pagal važtaraštį nuvežti jam patikėtą krovinį į paskirties punktą ir išduoti jį gavėjui, o siuntėjas įsipareigoja pateikti krovinį ir už jo vežimą sumokėti sutartyje nustatytą užmokestį.

 

28 straipsnis. Užsakymas

1. Užsakymas – siuntėjo pasiūlymas jo pageidaujamomis sąlygomis vežėjui pateikti reikalingą transporto priemonę užsakyme nurodytam kroviniui vežti.
2. Užsakymo pateikimo būdą pasirenka siuntėjas.
3. Užsakyme nurodomi šie rekvizitai:

1) krovinio siuntėjo-juridinio asmens pavadinimas arba fizinio asmens vardas ir pavardė; adresas;

2) krovinio gavėjo-juridinio asmens pavadinimas arba fizinio asmens vardas ir pavardė; adresas;

3) krovinio išsiuntimo ir paskirties punktų adresai;

4) krovinio pavadinimas, svoris ar kiekis;

5) transporto priemonės pateikimo laikas;

6) pakrovimo ir iškrovimo bei vežimo terminai;

7) krovinio specialios vežimo sąlygos.

4. Vežėjas gali pareikalauti ir kitų papildomų duomenų, reikalingų kroviniui vežti.
5. Užsakymas laikomas priimtu, kai vežėjas raštu arba kitomis komunikacijos priemonėmis praneša apie užsakymo priėmimą.

 

29 straipsnis. Važtaraštis

1. Važtaraštis – krovinio vežimo sutartį patvirtinantis dokumentas. Krovinio vežimo sutartis taip pat laikoma galiojančia, jei važtaraštis surašytas ir neteisingai.
2. Važtaraštyje siuntėjas nurodo:

1) važtaraščio surašymo vietą ir datą;

2) siuntėjo-juridinio asmens pavadinimą arba fizinio asmens vardą ir pavardę; adresą;

3) gavėjo-juridinio asmens pavadinimą arba fizinio asmens vardą ir pavardę; adresą;

4) vežėjo pavadinimą ir adresą;

5) vežėjo pateiktos transporto priemonės markę ir valstybinį numerį;

6) krovinio pavadinimą;

7) krovinio svorį ar kiekį;

8) krovinio pakrovimo vietą ir laiką;

9) krovinio iškrovimo vietą;

10) mokestį už vežimą ir suteiktas paslaugas;

11) vežant pavojingą krovinį – jo klasę ir nustatytą numerį;

12) važtaraščio seriją ir numerį arba tik numerį, leidžiančius identifikuoti važtaraštį.

Papildyta straipsnio punktu:

Nr. XII-2040, 2015-11-19, paskelbta TAR 2015-11-27, i. k. 2015-18917

 

3. Važtaraštyje gali būti įrašyti ir kiti duomenys, susiję su krovinio pristatymo terminu, jo įvertinimu, pakuote ar kitomis vežimo sąlygomis.

Straipsnio dalies pakeitimai:

Nr. IX-790, 2002-03-19, Žin., 2002, Nr. 37-1342 (2002-04-09), i. k. 1021010ISTA00IX-790

Nr. X-151, 2005-03-31, Žin., 2005, Nr. 47-1559 (2005-04-12), i. k. 1051010ISTA000X-151

 

4. Neteko galios 2005-04-12.

Straipsnio dalies pakeitimai:

Nr. VIII-346, 1997-06-30, Žin., 1997, Nr. 66-1611 (1997-07-11), i. k. 0971010ISTAVIII-346

Nr. IX-790, 2002-03-19, Žin., 2002, Nr. 37-1342 (2002-04-09), i. k. 1021010ISTA00IX-790

Nr. X-151, 2005-03-31, Žin., 2005, Nr. 47-1559 (2005-04-12), i. k. 1051010ISTA000X-151

 

5. Važtaraštis gali būti spausdintas (surašytas) popieriuje ir (arba) elektroninės formos. Elektroniniu važtaraščiu laikomas važtaraštis, kuriame nurodyti nustatyti važtaraščio duomenys ir kuris išrašytas ir gautas elektroniniu būdu. Elektroninis važtaraštis gali būti naudojamas tik tuo atveju, kai yra išankstinis vežėjo ir gavėjo sutikimas. Siuntėjas ir (arba) vežėjas, įformindami važtaraštį, turi užtikrinti važtaraščio kilmės autentiškumą, turinio vientisumą ir įskaitomumą. Važtaraščio kilmės autentiškumu laikomas siuntėjo ir (arba) vežėjo tapatybės tikrumas, važtaraščio turinio vientisumu – važtaraščio duomenų keitimo (išskyrus techninių klaidų taisymą) nebuvimas. Važtaraščio įskaitomumas reiškia, kad važtaraštis yra įskaitomas (perskaitomas) ir pateiktas taip, kad visą jo turinį galima aiškiai įskaityti popieriuje arba ekrane, kad nereikėtų papildomo interpretavimo ar nagrinėjimo. Elektroninio važtaraščio kilmės autentiškumas ir turinio vientisumas užtikrinami bent vienu iš šių būdų:

1) naudojant saugų elektroninį parašą, kaip nustatyta Lietuvos Respublikos elektroninio parašo įstatyme;

2) naudojantis Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos teikiamomis elektroninių važtaraščių išrašymo, perdavimo, gavimo paslaugomis;

3) bet kokiomis verslo kontrolės priemonėmis (bet kokia atsakingų asmenų (vadovų, savininkų, darbuotojų) nustatyta ir įgyvendinama tvarka, kuri yra skirta užtikrinti tinkamą šioje dalyje nurodytų elektroniniam važtaraščiui taikomų reikalavimų laikymąsi).

Papildyta straipsnio dalimi:

Nr. XII-2040, 2015-11-19, paskelbta TAR 2015-11-27, i. k. 2015-18917

 

30 straipsnis. Važtaraščio išdavimas

1. Siuntėjas turi kartu su kroviniu įteikti vežėjui siuntėjo pasirašytą važtaraštį.
2. Jeigu važtaraštis yra neelektroninis, surašomi trys jo egzemplioriai. Pirmąjį egzempliorių gauna siuntėjas, antrąjį kartu su kroviniu vežėjas išduoda gavėjui, o trečiasis lieka pas vežėją. Antrasis ir trečiasis važtaraščio egzemplioriai turi lydėti krovinį ir turi būti pateikti valstybinę kelių transporto priežiūrą vykdančio pareigūno prašymu. Šalių susitarimu gali būti išrašoma ir daugiau važtaraščio egzempliorių. Elektroninio važtaraščio surašomas vienas egzempliorius.

Straipsnio dalies pakeitimai:

Nr. XIV-1167, 2022-06-23, paskelbta TAR 2022-07-11, i. k. 2022-15210

 

3. Vežėjas turi teisę pareikalauti surašyti važtaraštį kiekvienai transporto priemonei ar kiekvienai krovinio siuntai. Jei vežamas vienos rūšies krovinys tuo pačiu atstumu iš vieno siuntėjo tam pačiam gavėjui, gali būti surašomas visai vežėjo darbo pamainai vienas važtaraštis, kuris papildomas pakrovimo-iškrovimo aktu.

 

31 straipsnis. Krovinio priėmimas

1. Vežėjas privalo sutartu laiku pateikti transporto priemones kroviniui pakrauti, o užsakovas – krovinį.
2. Krovinys priimamas pagal važtaraštyje nurodytą jo svorį ar kiekį. Jei priimant krovinį buvo pastebėti krovinio pakuotės trūkumai ar nėra galimybių patikrinti važtaraštyje nurodytų duomenų, vežėjas apie tai privalo pažymėti važtaraštyje.
3. Jei priimant krovinį jo svoris ar kiekis neatitinka važtaraštyje siuntėjo nurodytų duomenų arba neatitinka nustatytų krovinius vežti reikalavimų, vežėjas gali atsisakyti priimti krovinį arba įrašyti į važtaraštį pastabas.
4. Krovinys laikomas priimtu, kai vežėjas priima krovinį ir pasirašo važtaraštyje.
5. Siuntėjas atsako už įrašomų į važtaraštį duomenų apie krovinį teisingumą. Jei dėl to, kad šie duomenys buvo klaidingi, netikslūs ar ne visi, vežėjas ar tretieji asmenys patyrė nuostolių, siuntėjas turi juos atlyginti.

 

32 straipsnis. Krovinio pakrovimas ir iškrovimas

1. Jei sutartyje nenurodyta kitaip, krovinį pakrauna siuntėjas, o iškrauna gavėjas. Vežėjas privalo tikrinti, ar pakrauto krovinio išdėstymas ir tvirtinimas atitinka eismo saugumo reikalavimus ir kitas krovinių vežimo sąlygas.
2. Siuntėjui priklausanti įranga, reikalinga kroviniui tvirtinti, kartu su kroviniu išduodama gavėjui arba pagal siuntėjo nurodymą važtaraštyje, vežėjas juos pristato siuntėjui pastarojo sąskaita.
3. Krovinio siuntėjas ar ekspeditorius arba krovėjas, kai siuntėjo ar ekspeditoriaus pakrovimo vietoje nėra, prieš pateikdamas krovinį vežėjui, privalo įsitikinti, kad vežėjas turi Europos Sąjungoje arba Lietuvos Respublikoje išduotą Bendrijos licenciją vežti krovinius, jeigu jis yra Europos Sąjungos valstybės narės vežėjas, arba važiavimo pobūdį atitinkantį kelionės leidimą, jeigu jis yra užsienio šalies vežėjas arba Europos Sąjungos valstybės narės vežėjas, kai taikoma kelionės leidimų sistema, taip pat komandiravimo deklaracijos kopiją, kai vežėjo vairuotojas buvo komandiruotas į Lietuvos Respublikos teritoriją.

Papildyta straipsnio dalimi:

Nr. XIV-1167, 2022-06-23, paskelbta TAR 2022-07-11, i. k. 2022-15210

 

4. Krovinio siuntėjas ar ekspeditorius arba krovėjas, kai siuntėjo ar ekspeditoriaus pakrovimo vietoje nėra, įvertinęs transporto priemonės ar jų junginio techninius parametrus, prieš pateikdamas krovinį vežėjui arba prieš išvykstant transporto priemonei ar jų junginiui iš pakrovimo vietos, privalo įsitikinti, kad vežėjas turi leidimą naudotis valstybinės reikšmės keliais važiuojant didžiagabaritėmis ir (arba) sunkiasvorėmis transporto priemonėmis Lietuvos Respublikos kelių įstatymo nustatyta tvarka ir jame nurodyta informacija atitinka faktinius duomenis.

Papildyta straipsnio dalimi:

Nr. XIV-1167, 2022-06-23, paskelbta TAR 2022-07-11, i. k. 2022-15210

 

33 straipsnis. Krovinio pakrovimo, vežimo ir iškrovimo terminai

1. Krovinio pakrovimo, vežimo ir iškrovimo terminai nustatomi šalių susitarime.
2. Vežėjas privalo pristatyti krovinį į paskirties punktą sutartyje nustatytu laiku.
3. Jeigu toks terminas nebuvo nustatytas, krovinys turi būti nuvežtas gavėjui per tam reikalingą ir įprastą tokio pobūdžio vežimuose terminą.

 

34 straipsnis. Krovinio peradresavimas

Siuntėjas, kol krovinys vežamas, turi teisę, nekeisdamas paskirties punkto, keisti važtaraštyje nurodytą gavėją. Gavėjo keitimo tvarką nustato Krovinių vežimo taisyklės. Vežėjas atlieka siuntėjo nurodymus tik tuo atveju, kai krovinys dar neperduotas ankstesniam gavėjui.

 

35 straipsnis. Krovinio perdavimas gavėjui

1. Atvežęs krovinį į paskirties vietą, vežėjas privalo jį perduoti gavėjui kartu su antruoju važtaraščio egzemplioriumi.
2. Krovinys laikomas atiduotu nuo gavėjo pasirašymo važtaraštyje momento.
3. Priimdamas krovinį, gavėjas tikrina jo svorį ar kiekį, pakuotę, būklę. Nustatęs krovinio trūkumą ar sužalojimą, gavėjas įrašo apie tai važtaraštyje arba atskirame akte. Jei nustatant krovinio trūkumo ar sužalojimo dydį kyla ginčai, gali būti kviečiamas ekspertas.
4. Gavėjas gali atsisakyti priimti krovinį, kai krovinį sugadinus jo negalima naudoti pagal tikslinę paskirtį.
5. Jeigu gavėjas atsisako priimti krovinį arba kai važtaraštyje nurodyto gavėjo nėra, vežėjas apie tai praneša siuntėjui. Negavęs siuntėjo nurodymo, vežėjas grąžina krovinį siuntėjui arba gali siuntėjo sąskaita priimti krovinį laikinai saugoti.

 

36 straipsnis. Krovinių ženklinimas ir pakuotė

1. Kroviniai pagal jų technines sąlygas ir standartus turi būti paruošti, įpakuoti ir paženklinti taip, kad juos vežant nekiltų pavojus ekipažui, tretiesiems asmenims, aplinkai, vežamiems kroviniams ar transporto priemonėms.
2. Kroviniai ženklinami kelių eismo ir kitų taisyklių nustatyta tvarka.

 

37 straipsnis. Pavojingų krovinių vežimas

1. Pavojingi kroviniai tarptautiniais maršrutais vežami pagal 1957 m. Europos sutartį dėl pavojingų krovinių tarptautinių vežimų keliais (ADR).
2. Pavojingų krovinių vežimą Lietuvos Respublikoje reglamentuoja Lietuvos Respublikos įstatymai, Vyriausybės nutarimai ir kiti teisės aktai.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. IX-790, 2002-03-19, Žin., 2002, Nr. 37-1342 (2002-04-09), i. k. 1021010ISTA00IX-790

 

38 straipsnis. Krovinių vežimas savo sąskaita

1. Vežantis krovinį savo sąskaita vežėjas privalo turėti ir valstybinę kelių transporto priežiūrą vykdančių pareigūnų prašymu pateikti važtaraštį, įrodantį, kad veža sau priklausantį krovinį, atitinkantį susisiekimo ministro tvirtinamose krovinių vežimo taisyklėse nustatytus reikalavimus.
2. Siuntėjo ir gavėjo teisės, pareigos ir atsakomybė vežant krovinius savo sąskaita tenka vežėjui.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. XIV-1167, 2022-06-23, paskelbta TAR 2022-07-11, i. k. 2022-15210

 

39 straipsnis. Neteko galios nuo 2022-08-01

Straipsnio naikinimas:

Nr. XIV-1167, 2022-06-23, paskelbta TAR 2022-07-11, i. k. 2022-15210

 

39¹ straipsnis. Greitai gendančių maisto produktų vežimas

Greitai gendančių maisto produktų tarptautiniai vežimai vykdomi vadovaujantis Susitarimu dėl greitai gendančių maisto produktų tarptautinio gabenimo ir tokiam gabenimui naudojamų specialių transporto priemonių (ATP).

39² straipsnis. Didžiagabaričių ir (arba) sunkiasvorių krovinių vežimas

Vežant didžiagabaričius ir (arba) sunkiasvorius krovinius Lietuvos Respublikoje privaloma turėti leidimą naudotis valstybinės reikšmės keliais važiuojant didžiagabaritėmis ir (arba) sunkiasvorėmis transporto priemonėmis Kelių įstatymo nustatyta tvarka.

Papildyta straipsniu:

Nr. XIV-1167, 2022-06-23, paskelbta TAR 2022-07-11, i. k. 2022-15210

 

Papildyta straipsniu:

Nr. XIV-1167, 2022-06-23, paskelbta TAR 2022-07-11, i. k. 2022-15210

 

40 straipsnis. Neteko galios nuo 2012-11-22

Straipsnio naikinimas:

Nr. XI-2380, 2012-11-08, Žin. 2012, Nr. 135-6868 (2012-11-22), i. k. 1121010ISTA0XI-2380

Straipsnio pakeitimai:

Nr. IX-790, 2002-03-19, Žin., 2002, Nr. 37-1342 (2002-04-09), i. k. 1021010ISTA00IX-790

 

41 straipsnis. Krovinių vežimas pagal ekspedijavimo sutartį

1. Ekspeditorius – juridinis arba fizinis asmuo, kuris krovinio vežimo dokumente – konosamente, tiesioginiame konosamente ar važtaraštyje – nurodytas kaip siuntėjas ar gavėjas ir (arba) kurio vardu arba kurio naudai su vežėju yra sudaryta krovinio vežimo sutartis.
2. Pagal ekspedijavimo sutartį siuntėjas ar gavėjas gali pavesti ekspeditoriui atlikti veiksmus, susijusius su krovinio siuntimu ir gavimu.
3. Ekspeditorius, organizuodamas įvairiarūšio krovinių vežimo operacijas, vežėjui turi įteikti deklaraciją, kurioje nurodoma vežamo konteinerio arba nuimamojo kėbulo masė, taip pat turi suteikti galimybę vežėjui susipažinti su visais kitais ekspeditoriaus turimais dokumentais, susijusiais su įvairiarūšio krovinių vežimo operacija.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. XIV-1167, 2022-06-23, paskelbta TAR 2022-07-11, i. k. 2022-15210

 

Septintasis skirsnis. Atsakomybė.

Pakeistas skirsnio pavadinimas:

Nr. IX-790, 2002-03-19, Žin., 2002, Nr. 37-1342 (2002-04-09), i. k. 1021010ISTA00IX-790

 

42 straipsnis. Atsakomybė už keleivio sveikatos sužalojimą ar gyvybės atėmimą

1. Vežėjas atsako už žalą, padarytą keleivio sveikatai ar gyvybei, vežimo metu, jeigu nėra įrodymų, kad žala atsirado dėl paties keleivio kaltės.
2. Vežėjas, kaip didesnio pavojaus šaltinio valdytojas, privalo atlyginti keleiviui žalą, padarytą didesnio pavojaus šaltinio, jeigu nėra įrodymų, kad žala atsirado dėl nenugalimos jėgos arba nukentėjusio asmens tyčios ar didelio neatsargumo.

Straipsnio dalies pakeitimai:

Nr. IX-790, 2002-03-19, Žin., 2002, Nr. 37-1342 (2002-04-09), i. k. 1021010ISTA00IX-790

 

3. Vežėjas atsako už žalą, padarytą keleiviui kelių transporto priemonėje arba įsėdimo ar išlipimo iš jos metu, neatsižvelgiant į tai, ar kelių transporto priemonė atliko vežimą, ar ne.

 

43 straipsnis. Žalos, padarytos keleivio sveikatai ar gyvybei, atlyginimas

Žala, padaryta keleivio sveikatai ar gyvybei vežimo metu, atlyginama pagal Civilinį kodeksą. Vežėjui susitarus su keleiviu, gali būti nustatyta didesnė atsakomybė, negu nustatyta įstatymų.

 

44 straipsnis. Atsakomybė už kelių transporto priemonės ekipažo nario sveikatos sužalojimą ar gyvybės atėmimą

1. Vežėjas atsako už žalą, padarytą kelių transporto priemonės ekipažo nario sveikatai ar gyvybei. Žala atlyginama Darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo nustatyta tvarka.

Straipsnio dalies pakeitimai:

Nr. IX-790, 2002-03-19, Žin., 2002, Nr. 37-1342 (2002-04-09), i. k. 1021010ISTA00IX-790

 

2. Pagal šiuos įstatymus neatlygintą žalos dalį privalo atlyginti kelių transporto priemonės valdytojas pagal Civilinį kodeksą.

 

45 straipsnis. Atsakomybė už krovinio ir bagažo praradimą, trūkumą ar  sužalojimą

1. Vežėjas, priėmęs nustatyta tvarka iš siuntėjo krovinį ar bagažą, atsako nuo jo priėmimo iki išdavimo už žalą, padarytą dėl krovinio ar bagažo praradimo, trūkumo ar sužalojimo, jeigu nėra įrodymų, kad žala atsirado ne dėl jo kaltės.
2. Vežimu laikomas laikas, per kurį krovinys ar bagažas buvo vežėjo žinioje neatsižvelgiant į tai, ar jis buvo kelių transporto priemonėje, stotyje, saugykloje ar kitoje vietoje.
3. Jeigu vežėjas atliko priimto krovinio ar bagažo pakrovimą, perkrovimą ar perdavimą, tai tuo metu padaryta žala laikoma atsiradusia vežimo metu.
4. Krovinio ar bagažo praradimu laikomas jų nepristatymas nustatytu laiku į paskirties vietą, trūkumu – jo kiekio sumažėjimas, o sužalojimu – jo kokybinių savybių pablogėjimas.

 

46 straipsnis. Atsakomybės dydžio nustatymas

1. Vežėjas padarytą žalą kroviniui ar bagažui, kurie buvo keleivio ar krovinio siuntėjo pareiškimu įvertinti ir už juos apmokėta, atlygina įvertinto turto suma, jeigu nėra įrodymų, kad ši suma viršija keleiviui ar siuntėjui padarytos žalos tikrąjį dydį.
2. Jeigu krovinys ar bagažas nebuvo įvertinti ir už juos apmokėta, tai už padarytą žalą vežėjas atsako taip: už jų praradimą ar trūkumą – prarasto ar trūkstamo turto verte, už sužalojimą – tokia suma, kokia sumažėjo krovinio ar bagažo vertė.

Straipsnio dalies pakeitimai:

Nr. XI-2380, 2012-11-08, Žin., 2012, Nr. 135-6868 (2012-11-22), i. k. 1121010ISTA0XI-2380

 

3. Už keleivio rankinį bagažą vežėjas atsako tik tada, kai bagažas buvo prarastas ar sužalotas kelių transporto priemonės avarijos metu, jeigu keleivis ar asmuo, turintis teisę į žalos atlyginimą, įrodys apie turėtą ir netektą bagažą ir jo vertę.
4. Jeigu sutartyje nenurodyta kitaip, krovinio vertė nustatoma krovinio priėmimo vietoje ir krovinio ar bagažo priėmimo metu galiojusiomis kainomis prekių biržoje arba pagal atitinkamas rinkos kainas, o jeigu tokių kainų nėra, – pagal to paties asortimento ir kokybės prekių vertę.
5. Kompensacija už prarastą krovinį ar jo trūkumą negali viršyti 1956 m. Ženevos tarptautinio krovinių vežimo sutarties konvencijos nustatytų maksimalių nuostolių atlyginimo ribų.
6. Šalių susitarimu priimant krovinį gali būti nustatyta didesnė jo vertė negu tikroji.

 

47 straipsnis. Atsakomybė už keleivio, bagažo ar krovinio pavėluotą vežimą

Pakeistas straipsnio pavadinimas:

Nr. XI-2380, 2012-11-08, Žin., 2012, Nr. 135-6868 (2012-11-22), i. k. 1121010ISTA0XI-2380

 

1. Vežėjas, pažeidęs keleivio, bagažo ar krovinio vežimo terminus (išskyrus keleivio vežimą miesto ir priemiesčio maršrutais), privalo atlyginti keleiviui, krovinio siuntėjui arba gavėjui turėtus nuostolius, atsiradusius dėl transporto priemonės vėlavimo, jeigu sutartyje nebuvo numatyta atsakomybė netesybomis. Negautos pajamos neatlyginamos.

Straipsnio dalies pakeitimai:

Nr. XI-2380, 2012-11-08, Žin., 2012, Nr. 135-6868 (2012-11-22), i. k. 1121010ISTA0XI-2380

 

2. Vežimo terminas laikomas nepraleistu, jeigu vežėjas savo įsipareigojimo negalėjo įvykdyti dėl nenugalimos jėgos, transporto priemonės gedimo, gresiančio keleivių sveikatai ar gyvybei, šalinimo arba kitokių nuo vežėjo nepriklausančių aplinkybių.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. IX-790, 2002-03-19, Žin., 2002, Nr. 37-1342 (2002-04-09), i. k. 1021010ISTA00IX-790

 

48 straipsnis. Keleto vežėjų atsakomybė

Kai krovinys prarastas, jo trūksta arba jis sužalotas dėl dviejų ar daugiau vežėjų, kurie dalyvavo vežime, kaltės, tai žalą krovinio siuntėjui ar gavėjui atlygina vežėjas, su kuriuo buvo sudaryta vežimo sutartis. Vežėjas, atlyginęs žalą, turi teisę reikalauti turėtų nuostolių atlyginimo iš kitų vežėjų.

 

49 straipsnis. Atsakomybė už žalą, padarytą susidūrus kelių transporto  priemonėms

1. Žalą, padarytą keleiviui, bagažui ar kroviniui susidūrus kelių transporto priemonėms, atlygina transporto priemonės, dėl kurios kaltės įvyko susidūrimas, valdytojas.

Straipsnio dalies pakeitimai:

Nr. XI-2380, 2012-11-08, Žin., 2012, Nr. 135-6868 (2012-11-22), i. k. 1121010ISTA0XI-2380

 

2. Jeigu žala padaryta susidūrus kelioms kelių transporto priemonėms, dėl ko kalti keli transporto priemonių valdytojai, tai nukentėjusiesiems padarytą žalą jie atlygina solidariai. Atlygintinos žalos dydis nustatomas atsižvelgiant į padarytų pažeidimų pobūdį.

 

50 straipsnis. Atsakomybė už žalą, padarytą tretiesiems asmenims

Žalą, padarytą kelių transporto priemonėmis tretiesiems asmenims ar jų turtui, atlygina kaltas dėl žalos padarymo vežėjas. Žalos dydį ir jos atlyginimo tvarką reguliuoja Civilinis kodeksas.

 

51 straipsnis. Atleidimas nuo atsakomybės ar jos dydžio sumažinimas

1. Vežėjas neatsako už žalą dėl bagažo ar krovinio praradimo, trūkumo ar sužalojimo, jeigu yra įrodymų, kad imtasi visų reikiamų priemonių žalai išvengti arba kad jis negalėjo tokių priemonių panaudoti. Jeigu vežėjas įrodys, kad krovinio siuntėjo ar gavėjo veiksmai buvo šios žalos atsiradimo priežastimi ar turėjo įtakos žalai atsirasti arba jai padidėti, tai, atsižvelgiant į to asmens kaltės laipsnį, žalos atlyginimo dydis gali būti sumažintas arba vežėjas gali būti atleistas nuo atsakomybės.

Straipsnio dalies pakeitimai:

Nr. XI-2380, 2012-11-08, Žin., 2012, Nr. 135-6868 (2012-11-22), i. k. 1121010ISTA0XI-2380

 

2. Vežėjas neatsako už krovinio praradimą, trūkumą arba sužalojimą, jeigu siuntėjas (gavėjas) neįrodo jo kaltės, kai:

1) krovinys atvežtas techniškai tvarkinga kelių transporto priemone su nepažeistomis siuntėjo plombomis, o vienetinis krovinys – su tvarkingomis krovinio siuntėjo arba gamintojo apsauginėmis žymomis, banderolinėmis plombomis;

2) krovinio trūksta arba jis sužalotas dėl natūralių priežasčių, susijusių su krovinio vežimu transporto priemonėmis (nudžiūvimo, korozijos, nubyrėjimo ir pan.);

3) krovinys buvo lydimas siuntėjo ar gavėjo atstovo;

4) krovinio trūkumas neviršijo natūralaus sumažėjimo normų ar leistinų paklaidos matavimo priemonėmis ribų, taikomų vežant kelių transporto priemonėmis.

 

52 straipsnis. Susitarimo dėl atleidimo nuo atsakomybės už padarytą žalą negaliojimas

Vežėjo susitarimai su keleiviu, krovinio ar bagažo siuntėju arba gavėju dėl vežėjo atleidimo nuo atsakomybės už padarytą žalą ar jos dydžio sumažinimo negalioja. Tokio susitarimo negaliojimas nepanaikina vežimo sutarties.

 

53 straipsnis. Atsakomybė už kelių transporto priemonės prastovą

Už kelių transporto priemonės prastovą dėl pavėluoto pakrovimo ar iškrovimo, ar dėl dokumentų, susijusių su vežimu, neįforminimo ar nepateikimo nustatytu laiku ir kitus pažeidimus, dėl ko įvyko prastova, šalys gali nustatyti netesybas. Netesybų nustatymas turi būti įformintas raštu.

 

54 straipsnis. Atsakomybė už vežėjui padarytą žalą

Keleiviai, krovinio siuntėjai ir gavėjai atlygina vežėjui padarytą žalą pagal Civilinį kodeksą.

 

55 straipsnis. Atsakomybė už kelių transporte galiojančių taisyklių pažeidimą

Keleivių, bagažo ir krovinio vežimo saugumo ir kitų taisyklių kelių transporte pažeidimas užtraukia atsakomybę pagal Lietuvos Respublikos įstatymus.

 

56 straipsnis. Pretenzijų ir ieškinių dėl žalos atlyginimo pareiškimo tvarka

1. Ieškiniai dėl reikalavimų, kylančių iš vežimo sutarties, pareiškiami teismui. Ieškovas gali iki ieškinio pareiškimo pareikšti vežėjui pretenziją. Vežėjas praneša apie pretenzijos patenkinimą arba atsisakymą ją patenkinti ne vėliau kaip per vieną mėnesį nuo jos gavimo dienos, jeigu Europos Sąjungos reglamentuose nenustatyta kitaip. Jeigu per tą laiką atsakymas į pretenziją negautas, laikoma, kad vežėjas jos nepatenkino.
2. Ieškiniui, kylančiam dėl vežimo sutarties, pareikšti nustatomas dvejų metų ieškinio senaties terminas. Pretenzijos pareiškimas ieškinio senaties terminą pratęsia vienam mėnesiui arba kitam Europos Sąjungos reglamentuose nustatytam pretenzijų išnagrinėjimo terminui.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. XII-266, 2013-05-07, Žin., 2013, Nr. 54-2671 (2013-05-25), i. k. 1131010ISTA0XII-266

 

57 straipsnis. Neteko galios nuo 2002-04-09

Straipsnio naikinimas:

Nr. IX-790, 2002-03-19, Žin. 2002, Nr. 37-1342 (2002-04-09), i. k. 1021010ISTA00IX-790

 

58 straipsnis. Neteko galios nuo 2002-04-09

Straipsnio naikinimas:

Nr. IX-790, 2002-03-19, Žin. 2002, Nr. 37-1342 (2002-04-09), i. k. 1021010ISTA00IX-790

 

Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą.

 

RESPUBLIKOS PREZIDENTAS                                                     ALGIRDAS BRAZAUSKAS

 

Lietuvos Respublikos kelių

transporto kodekso

priedas

 

ĮGYVENDINAMI EUROPOS SĄJUNGOS TEISĖS AKTAI

 

1. 2006 m. sausio 18 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2006/1/EB dėl transporto priemonių, išnuomotų be vairuotojų, naudojimo kroviniams vežti keliais su pakeitimais, padarytais 2022 m. balandžio 6 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva (ES) 2022/738.
2. 2. 2006 m. kovo 15 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 561/2006 dėl tam tikrų su kelių transportu susijusių socialinių teisės aktų suderinimo ir iš dalies keičiantis Tarybos reglamentus (EEB) Nr. 3821/85 ir (EB) Nr. 2135/98 bei panaikinantis Tarybos reglamentą (EEB) Nr. 3820/85 su paskutiniais pakeitimais, padarytais 2020 m. liepos 15 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (ES) 2020/1054.
3. 3. 2007 m. spalio 23 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1370/2007 dėl keleivinio geležinkelių ir kelių transporto viešųjų paslaugų ir panaikinantis Tarybos reglamentus (EEB) Nr. 1191/69 ir (EEB) Nr. 1107/70 su paskutiniais pakeitimais, padarytais 2016 m. gruodžio 14 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (ES) 2016/2338.
4. 4. 2009 m. spalio 21 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1071/2009, nustatantis bendrąsias profesinės vežimo kelių transportu veiklos sąlygų taisykles ir panaikinantis Tarybos direktyvą 96/26/EB, su paskutiniais pakeitimais, padarytais 2020 m. liepos 15 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (ES) 2020/1055.
5. 5. 2009 m. spalio 21 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1072/2009 dėl bendrųjų patekimo į tarptautinio krovinių vežimo kelių transportu rinką taisyklių su paskutiniais pakeitimais, padarytais 2020 m. liepos 15 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (ES) 2020/1055.
6. 6. 2009 m. spalio 21 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1073/2009 dėl bendrųjų patekimo į tarptautinę keleivių vežimo tolimojo susisiekimo ir miesto autobusais rinką taisyklių ir iš dalies keičiantis Reglamentą (EB) Nr. 561/2006 su paskutiniais pakeitimais, padarytais 2013 m. gegužės 13 d. Tarybos reglamentu (ES) Nr. 517/2013.
7. 7. 2011 m. vasario 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 181/2011 dėl miesto ir tolimojo susisiekimo autobusų transporto keleivių teisių, kuriuo iš dalies keičiamas Reglamentas (EB) Nr. 2006/2004.
8. 8. 2014 m. vasario 4 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 165/2014 dėl kelių transporto priemonėse naudojamų tachografų, kuriuo panaikinamas Tarybos reglamentas (EEB) Nr. 3821/85 dėl kelių transporto priemonėse naudojamų tachografų ir iš dalies keičiamas Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 561/2006 dėl tam tikrų su kelių transportu susijusių socialinių teisės aktų suderinimo, su paskutiniais pakeitimais, padarytais 2020 m. liepos 15 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (ES) 2020/1054.
9. 9. 2015 m. balandžio 29 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva (ES) 2015/719, kuria iš dalies keičiama Tarybos direktyva 96/53/EB, nustatanti tam tikrų Bendrijoje nacionaliniam ir tarptautiniam vežimui naudojamų kelių transporto priemonių didžiausius leistinus matmenis ir tarptautiniam vežimui naudojamų kelių transporto priemonių didžiausią leistiną masę.

 

10. 2020 m. liepos 15 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2020/1056 dėl elektroninės krovinių vežimo informacijos.
11. 11. 2020 m. liepos 15 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva (ES) 2020/1057, kuria nustatomos konkrečios su Direktyva 96/71/EB ir Direktyva 2014/67/ES susijusios kelių transporto vairuotojų komandiravimo taisyklės ir iš dalies keičiami Direktyva 2006/22/EB, kiek tai susiję su vykdymo užtikrinimo reikalavimais, ir Reglamentas (ES) Nr. 1024/2012.

Priedo pakeitimai:

Nr. XI-573, 2009-12-17, Žin., 2009, Nr. 154-6952 (2009-12-28), i. k. 1091010ISTA00XI-573

Nr. XI-1622, 2011-10-21, Žin., 2011, Nr. 132-6276 (2011-11-05), i. k. 1111010ISTA0XI-1622

Nr. XIV-1167, 2022-06-23, paskelbta TAR 2022-07-11, i. k. 2022-15210

Nr. XIV-2200, 2023-10-26, paskelbta TAR 2023-11-07, i. k. 2023-21640

 

 

 Pakeitimai:

1.

Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr. VIII-346, 1997-06-30, Žin., 1997, Nr. 66-1611 (1997-07-11), i. k. 0971010ISTAVIII-346

Lietuvos Respublikos kelių transporto kodekso 29 straipsnio pakeitimo įstatymas

 

2.

Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr. VIII-924, 1998-11-17, Žin., 1998, Nr. 105-2895 (1998-12-02), i. k. 0981010ISTAVIII-924

Lietuvos Respublikos kelių transporto kodekso 16 straipsnio pakeitimo įstatymas

 

3.

Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr. IX-283, 2001-04-19, Žin., 2001, Nr. 39-1353 (2001-05-09), i. k. 1011010ISTA00IX-283

Lietuvos Respublikos kelių transporto kodekso ketvirtojo skirsnio pavadinimo ir 15 straipsnio pakeitimo įstatymas

 

4.

Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr. IX-790, 2002-03-19, Žin., 2002, Nr. 37-1342 (2002-04-09), i. k. 1021010ISTA00IX-790

Lietuvos Respublikos kelių transporto kodekso 1, 2, 4, 7, 8, 13, 14, 16, 17, 18, 20, 21, 23, 29, 37, 40, 42, 44, 47 straipsnių ir septintojo skirsnio pavadinimo pakeitimo, kodekso papildymo 17(1) straipsniu bei 57 ir 58 straipsnių pripažinimo netekusiais galios įstatymas

 

5.

Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr. IX-2195, 2004-04-29, Žin., 2004, Nr. 73-2529 (2004-04-30), i. k. 1041010ISTA0IX-2195

Lietuvos Respublikos kelių transporto kodekso 1, 3, 8, 11, 16 straipsnių pakeitimo ir papildymo bei Kodekso papildymo priedu įstatymas

 

6.

Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr. IX-2328, 2004-07-08, Žin., 2004, Nr. 116-4318 (2004-07-27), i. k. 1041010ISTA0IX-2328

Lietuvos Respublikos kelių transporto kodekso 15 straipsnio pakeitimo įstatymas

 

7.

Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr. X-151, 2005-03-31, Žin., 2005, Nr. 47-1559 (2005-04-12), i. k. 1051010ISTA000X-151

Lietuvos Respublikos kelių transporto kodekso 29 straipsnio pakeitimo įstatymas

 

8.

Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr. X-476, 2005-12-23, Žin., 2005, Nr. 153-5643 (2005-12-31), i. k. 1051010ISTA000X-476

Lietuvos Respublikos kelių transporto kodekso 14, 16 ir 18 straipsnių pakeitimo įstatymas

 

9.

Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr. XI-573, 2009-12-17, Žin., 2009, Nr. 154-6952 (2009-12-28), i. k. 1091010ISTA00XI-573

Lietuvos Respublikos kelių transporto kodekso 2, 3, 8, 10, 12, 13, 14, 16, 17-1, 18 straipsnių ir kodekso priedo pakeitimo įstatymas

 

10.

Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr. XI-1622, 2011-10-21, Žin., 2011, Nr. 132-6276 (2011-11-05), i. k. 1111010ISTA0XI-1622

Lietuvos Respublikos kelių transporto kodekso 3, 7, 8, 13, 14, 18 straipsnių, priedo pakeitimo ir papildymo, Kodekso papildymo 8-1 straipsniu įstatymas

 

11.

Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr. XI-2380, 2012-11-08, Žin., 2012, Nr. 135-6868 (2012-11-22), i. k. 1121010ISTA0XI-2380

Lietuvos Respublikos kelių transporto kodekso 1, 7, 26, 46, 47, 49, 51 straipsnių, šeštojo skirsnio pavadinimo pakeitimo ir 40 straipsnio pripažinimo netekusiu galios įstatymas

 

12.

Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr. XII-504, 2013-07-02, Žin., 2013, Nr. 75-3775 (2013-07-13), i. k. 1131010ISTA0XII-504

Lietuvos Respublikos kelių transporto kodekso 38 straipsnio pakeitimo įstatymas

 

13.

Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr. XII-266, 2013-05-07, Žin., 2013, Nr. 54-2671 (2013-05-25), i. k. 1131010ISTA0XII-266

Lietuvos Respublikos kelių transporto kodekso 21, 56 straipsnių ir priedo pakeitimo ir papildymo įstatymas

 

14.

Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr. XII-1574, 2015-03-26, paskelbta TAR 2015-04-13, i. k. 2015-05688

Lietuvos Respublikos kelių transporto kodekso 18 straipsnio pakeitimo įstatymas

 

15.

Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr. XII-2040, 2015-11-19, paskelbta TAR 2015-11-27, i. k. 2015-18917

Lietuvos Respublikos kelių transporto kodekso Nr. I-1628 29 ir 38 straipsnių pakeitimo įstatymas

 

16.

Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr. XII-2653, 2016-09-27, paskelbta TAR 2016-10-07, i. k. 2016-24834

Lietuvos Respublikos kelių transporto kodekso 7 ir 18 straipsnių pakeitimo įstatymas

 

17.

Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr. XIII-758, 2017-11-16, paskelbta TAR 2017-11-28, i. k. 2017-18809

Lietuvos Respublikos kelių transporto kodekso 8, 8-1, 13, 14 ir 18 straipsnių pakeitimo įstatymas

 

18.

Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr. XIII-693, 2017-10-19, paskelbta TAR 2017-10-27, i. k. 2017-16996

Lietuvos Respublikos kelių transporto kodekso 14 straipsnio pakeitimo įstatymas

 

19.

Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr. XIII-2444, 2019-09-26, paskelbta TAR 2019-10-14, i. k. 2019-16283

Lietuvos Respublikos kelių transporto kodekso pakeitimo įstatymas

 

20.

Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr. XIV-1167, 2022-06-23, paskelbta TAR 2022-07-11, i. k. 2022-15210

Lietuvos Respublikos kelių transporto kodekso 1, 7, 8, 8-1, 8-2, 8-3, 9, 10, 11, 12, 13, 14, 17, 23, 24, 26, 30, 32, 38, 41 straipsnių, trečiojo skirsnio pavadinimo ir priedo pakeitimo, Kodekso papildymo 8-4, 8-5, 8-6, 9-1, 10-1, 39-1 ir 39-2 straipsniais ir 39 straipsnio pripažinimo netekusiu galios įstatymas

 

21.

Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr. XIV-1665, 2022-12-13, paskelbta TAR 2022-12-22, i. k. 2022-26369

Lietuvos Respublikos kelių transporto kodekso 18-1 straipsnio pakeitimo įstatymas

 

22.

Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr. XIV-1827, 2023-03-23, paskelbta TAR 2023-03-30, i. k. 2023-05727

Lietuvos Respublikos kelių transporto kodekso 8-1, 11, 16, 17-1, 18, 18-2 straipsnių pakeitimo ir Kodekso papildymo 18-2 straipsniu įstatymas

 

23.

Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr. XIV-2200, 2023-10-26, paskelbta TAR 2023-11-07, i. k. 2023-21640

Lietuvos Respublikos kelių transporto kodekso 8, 8-1, 8-3 straipsnių ir priedo pakeitimo įstatymas