Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodeksas.

IV dalis. Atskirų kategorijų bylų nagrinėjimo ypatumai.

XIX skyrius. Šeimos bylų nagrinėjimo ypatumai.

Pirmasis skirsnis. Bendrosios nuostatos.

375 straipsnis. Proceso taisyklės

  1. Šiame skyriuje numatytos bendrųjų ieškinio nagrinėjimo taisyklių išimtys taikomos visoms šeimos byloms, išskyrus atvejus, kai byla nagrinėjama ypatingosios teisenos tvarka.
  2. Nagrinėdamas šeimos teisinių santykių bylas, teismas taip pat vadovaujasi Civiliniame kodekse numatytomis procesinėmis teisės normomis.

 

376 straipsnis. Teismo vaidmuo 

  1. Bylą nagrinėjantis teismas turi teisę savo iniciatyva rinkti įrodymus, kuriais šalys nesiremia, jeigu, jo nuomone, tai yra būtina siekiant teisingai išspręsti bylą.
  2. Teismas privalo imtis priemonių šalims sutaikyti, taip pat siekti, kad būtų apsaugotos vaikų teisės ir interesai. Teismas savo iniciatyva gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, pareikalauti užtikrinti nuostolių atlyginimą, vieną laikinąją apsaugos priemonę pakeisti kita, panaikinti laikinąsias apsaugos priemones.

Straipsnio dalies pakeitimai:

Nr. XII-2751, 2016-11-08, paskelbta TAR 2016-11-17, i. k. 2016-26956

 

  1. Teismas, atsižvelgdamas į ieškinio pagrindą sudarančias ir teismo posėdyje paaiškėjusias bylos aplinkybes, turi teisę viršyti pareikštus reikalavimus, t. y. gali patenkinti daugiau reikalavimų, negu jų buvo pareikšta, taip pat priimti sprendimą dėl reikalavimų, kurie nebuvo pareikšti, tačiau yra tiesiogiai susiję su pareikšto ieškinio dalyku ir pagrindu.
  2. Jeigu byloje pareikštas vienas iš įstatymuose numatytų alternatyvių reikalavimų, teismas, nustatęs, jog tenkinti pareikštą reikalavimą nėra pagrindo, gali savo iniciatyva, kai yra pagrindas, taikyti įstatymuose numatytą alternatyvų asmens (ar vaiko) teisių ar teisėtų interesų gynimo būdą.

 

377 straipsnis. Ieškinio dalyko ar pagrindo pakeitimas

Iki bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigos ieškovas turi teisę keisti ieškinio dalyką ar pagrindą, o atsakovas – pareikšti priešieškinį. Bylą nagrinėjantis teismas turi teisę atsisakyti priimti pateiktus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti anksčiau, jeigu nustato, jog jie yra pateikiami siekiant užvilkinti procesą.

 

378 straipsnis. Draudimas priimti sprendimą už akių

Šiame skyriuje numatytose šeimos bylose teismas neturi teisės priimti sprendimą už akių.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. XI-1480, 2011-06-21, Žin., 2011, Nr. 85-4126 (2011-07-13)

 

379 straipsnis. Teismo posėdžių viešumo apribojimas

Ginčai, kylantys dėl šeimos teisinių santykių, nagrinėjami uždarame teismo posėdyje, jeigu to prašo bent viena iš byloje dalyvaujančių šalių.

 

380 straipsnis. Vaikų dalyvavimas teismo posėdyje

  1. Kai sprendžiamas bet kuris su vaiku susijęs klausimas, vaikas, sugebantis suformuluoti savo pažiūras, turi būti išklausytas tiesiogiai, o jei tai neįmanoma, – per atstovą. Priimant sprendimą turi būti atsižvelgta į vaiko nuomonę, jei tai neprieštarauja paties vaiko interesams.
  2. Vaiko nuomonė gali būti išreikšta žodžiu, raštu arba kitais vaiko pasirinktais būdais. Vaiko, kuriam yra suėję keturiolika metų, pareiškimas apie sutikimą ar nesutikimą su ieškiniu turi būti išreikštas raštu arba įrašytas į teismo posėdžio protokolą. Kai vaikas savo nuomonę išreiškia žodžiu, teismas gali duoti vaikui pasirašyti sutikimo ar nesutikimo su ieškiniu standartinę formą (šios formos pavyzdį tvirtina teisingumo ministras).

Straipsnio pakeitimai:

Nr. XI-1480, 2011-06-21, Žin., 2011, Nr. 85-4126 (2011-07-13)

 

Antrasis skirsnis. Santuokos nutraukimas ar pripažinimas negaliojančia, sutuoktinių gyvenimas skyrium (separacija).

381 straipsnis. Ieškinio padavimas

  1. Ieškinys dėl santuokos nutraukimo pareiškiamas apylinkės teismui pagal atsakovo gyvenamąją vietą. Jeigu ieškovas turi kartu su juo gyvenančių nepilnamečių vaikų, ieškinys dėl santuokos nutraukimo gali būti pareiškiamas taip pat apylinkės teismui pagal ieškovo gyvenamąją vietą.
  2. Ieškinys dėl santuokos pripažinimo negaliojančia pareiškiamas pagal atsakovų ar vieno iš jų gyvenamąją vietą.
  3. Ieškinį dėl santuokos pripažinimo negaliojančia turi teisę pareikšti asmenys, nurodyti Civilinio kodekso 3.38-3.40 straipsniuose.
  4. Prašymas dėl santuokos nutraukimo abiejų sutuoktinių bendru sutikimu (Civilinio kodekso 3.51 straipsnis) arba vieno sutuoktinio pareiškimas dėl santuokos nutraukimo (Civilinio kodekso 3.55 straipsnis) nagrinėjamas ypatingąja teisena.

 

382 straipsnis. Ieškinio turinys 

Be bendrųjų reikalavimų, keliamų procesinių dokumentų turiniui ir formai, ieškinyje turi būti nurodoma:

1) ieškovo ir atsakovo gimimo data ir vieta;

2) motyvai, dėl kurių paduodamas pareiškimas nutraukti santuoką, pripažinti ją negaliojančia ar nustatyti gyvenimą skyrium (separacija);

3) jeigu sutuoktiniai turi vaikų, – duomenys apie vaikus (vardas, pavardė, gimimo data) ir reikalavimas dėl jų gyvenamosios vietos nustatymo bei išlaikymo priteisimo, jeigu jų gyvenamoji vieta ir išlaikymas nėra nustatytas tėvų susitarimu. Jeigu vaikų gyvenamoji vieta ir išlaikymas yra nustatyti tėvų susitarimu, kartu su ieškiniu teismui turi būti pateikiamas šis susitarimas;

4) duomenys apie bendrą sutuoktinių turtą ir reikalavimas jį padalyti, išskyrus atvejus, kai sutuoktiniai turtą yra pasidaliję notaro patvirtinta sutartimi arba kai sutuoktiniai dalintino turto neturi, taip pat reikalavimas dėl išlaikymo sutuoktiniui priteisimo arba nuoroda, jog išlaikymo nereikalaujama arba išlaikymas nustatytas šalių susitarimu;

5) duomenys apie sutuoktinių ar vieno iš jų kreditorius ir nurodymas, kad ieškovas yra pranešęs jam žinomiems kreditoriams apie bylos iškėlimą (Civilinio kodekso 3.126 straipsnis);

6) nurodymas, kuo pasireiškia atsakovo kaltė dėl santuokos iširimo, jeigu ieškinys reiškiamas Civilinio kodekso 3.60 straipsnyje numatytu pagrindu;

7) prašymas dėl to, kokios sutuoktinių pavardės turi būti po santuokos nutraukimo;

8) ieškinio priedų sąrašas. Tarp pridedamų dokumentų turi būti santuokos liudijimo originalas, vaikų gimimo liudijimų kopijos, pažymos apie šalių gaunamas pajamas, išskyrus atvejus, kai ieškovas neturi galimybių pateikti šiuos dokumentus.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. XI-1480, 2011-06-21, Žin., 2011, Nr. 85-4126 (2011-07-13)

 

383 straipsnis. Draudimas kelti kitus reikalavimus

Bylose, nagrinėjamose šiame skirsnyje nustatyta tvarka, šalys negali kelti kitų reikalavimų, išskyrus numatytus šio Kodekso 385 straipsnio 1 dalyje.

 

384 straipsnis. Bylos nagrinėjimas

  1. Kai ieškovas, gavęs šaukimą, bet neprašęs nagrinėti bylą jo nesant, be svarbių priežasčių neatvyksta į teismo posėdį, teismas ieškinį palieka nenagrinėtą.
  2. Kai atsakovas, gavęs šaukimą, bet neprašęs bylą nagrinėti jam nesant, be svarbių priežasčių neatvyksta į teismo posėdį, teismas bylą nagrinėja iš esmės. Teismas nutartimi gali pripažinti atsakovo atvykimą būtinu ir tai pranešti atsakovui. Jeigu šiuo atveju dėl priežasčių, kurias teismas pripažįsta nesvarbiomis, atsakovas neatvyksta į teismo posėdį, jam skiriama iki trijų šimtų eurų bauda ir jis gali būti atvesdinamas.

Straipsnio dalies pakeitimai:

Nr. XII-1241, 2014-10-16, paskelbta TAR 2014-10-28, i. k. 2014-15011

Nr. XII-2751, 2016-11-08, paskelbta TAR 2016-11-17, i. k. 2016-26956

 

  1. Nagrinėdamas santuokos nutraukimo bylą, teismas imasi priemonių sutuoktiniams sutaikyti ir turi teisę paskirti sutuoktiniams terminą susitaikyti. Sutuoktiniams susitaikyti skiriamo termino bendra trukmė negali būti ilgesnė kaip šeši mėnesiai. Paskyrus susitaikymo terminą, bylos nagrinėjimas sustabdomas. Byla atnaujinama praėjus teismo nustatytam terminui vieno iš sutuoktinių prašymu. Atsižvelgdamas į bylos aplinkybes, teismas vienos iš šalių prašymu turi teisę sutrumpinti paskirtą susitaikymo terminą. Pareiškimas paliekamas nenagrinėtas nekviečiant šalių, jeigu per vienerius metus nuo susitaikymo termino pradžios nė vienas iš sutuoktinių nereikalauja nutraukti santuoką. Terminas susitaikyti nėra skiriamas, jeigu sutuoktinių taikymas gali pakenkti reikalaujančio nutraukti santuoką sutuoktinio arba sutuoktinio nepilnamečių vaikų interesams. Šios dalies nuostatos taikomos ir sutuoktinių gyvenimo skyrium (separacijos) bylose.
  2. Apie susitaikymą šalys praneša teismui. Rašytinis šalių pareiškimas dėl susitaikymo pridedamas prie bylos, o žodinis pareiškimas įrašomas į teismo posėdžio protokolą. Gavęs šalių pareiškimą dėl susitaikymo, teismas nutartimi bylą nutraukia. Šiame straipsnyje numatytos teismo nutartys dėl bylos sustabdymo ir nutraukimo neskundžiamos. Teismo nutartis dėl bylos nutraukimo neužkerta kelio kreiptis iš naujo į teismą dėl santuokos nutraukimo ar sutuoktinių gyvenimo skyrium (separacijos).
  3. Teismas, kol bus priimtas sprendimas, atsižvelgdamas į sutuoktinių, vaikų, taip pat į vieno sutuoktinio interesus, gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, nurodytas Civilinio kodekso 3.65 straipsnyje.
  4. Santuoka nutraukiama, jeigu teismas nustato, kad sutuoktiniams toliau bendrai gyventi ir išsaugoti šeimą neįmanoma.
  5. Mirus vienai iš ginčo šalių, teismas bylos nagrinėjimą nutraukia.
  6. Teismas santuoką pripažįsta negaliojančia, kai nustato nors vieną iš santuokos pripažinimo negaliojančia pagrindų.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. XI-1480, 2011-06-21, Žin., 2011, Nr. 85-4126 (2011-07-13)

 

385 straipsnis. Teismo sprendimas

  1. Priimdamas sprendimą nutraukti santuoką, teismas privalo išspręsti pareikštų reikalavimų dėl vaikų išlaikymo, jų gyvenamosios vietos, dalyvavimo juos auklėjant ir nepilnamečių vaikų bendravimo su skyrium gyvenančiu tėvu (motina) tvarkos nustatymo, vieno sutuoktinio išlaikymo ir turto padalijimo, žalos atlyginimo, jeigu šis reikalavimas pareikštas, klausimus. Pripažindamas santuoką negaliojančia, teismas turi išspręsti vaikų ir sąžiningo sutuoktinio išlaikymo, taip pat vaikų gyvenamosios vietos, dalyvavimo juos auklėjant ir nepilnamečių vaikų bendravimo su skyrium gyvenančiu tėvu (motina) tvarkos nustatymo klausimus.

Pastaba. Iki įstatymo Nr. XII-2553 įsigaliojimo (2017-01-02) pradėtos bylos, nurodytos Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso IV dalies XIX skyriaus antrajame skirsnyje ir V dalies XXXV skyriuje, nagrinėjamos pagal iki šio įstatymo įsigaliojimo galiojusias Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso nuostatas.

Straipsnio dalies pakeitimai:

Nr. XII-2553, 2016-06-30, paskelbta TAR 2016-07-07, i. k. 2016-19359

 

  1. Santuoka laikoma nutraukta nuo teismo sprendimo ją nutraukti įsiteisėjimo dienos. Teismas ne vėliau kaip kitą darbo dieną po teismo sprendimo nutraukti santuoką ar pripažinti santuoką negaliojančia įsiteisėjimo dienos privalo šį sprendimą elektroninių ryšių priemonėmis išsiųsti santuoką įregistravusiai civilinės metrikacijos įstaigai, kad ši Lietuvos Respublikos civilinės būklės aktų registravimo įstatymo nustatyta tvarka įregistruotų santuokos nutraukimą.

Pastaba. Iki įstatymo Nr. XII-2113 įsigaliojimo (2017-01-01) pradėtos nagrinėti bylos dėl civilinės būklės aktų registravimo, įrašų atkūrimo, pakeitimo, papildymo, ištaisymo ar anuliavimo baigiamos nagrinėti vadovaujantis iki šio įstatymo įsigaliojimo galiojusiomis bylų dėl civilinės būklės aktų registravimo, įrašų atkūrimo, pakeitimo, papildymo, ištaisymo ar anuliavimo nagrinėjimą reglamentuojančiomis nuostatomis.

Straipsnio dalies pakeitimai:

Nr. XII-2113, 2015-12-03, paskelbta TAR 2015-12-14, i. k. 2015-19700

Straipsnio pakeitimai:

Nr. XI-1480, 2011-06-21, Žin., 2011, Nr. 85-4126 (2011-07-13)

 

Trečiasis skirsnis. Tėvystės (motinystės) nustatymas. 

387 straipsnis. Ieškinio padavimas ir šio ieškinio turinys

  1. Teismas nagrinėja bylą dėl tėvystės nustatymo tik esant ginčui tarp šalių.
  2. Ieškinį dėl tėvystės nustatymo gali pareikšti asmenys, nurodyti Civilinio kodekso 3.147 straipsnyje.
  3. Ieškinys pareiškiamas apylinkės teismui pagal ieškovo arba atsakovo gyvenamąją vietą.
  4. Be bendrųjų reikalavimų, keliamų procesinių dokumentų turiniui ir formai, ieškinyje turi būti nurodomi duomenys apie vaiką (vardas, pavardė, gimimo data, gyvenamoji vieta), kai ieškinį paduoda ne pats vaikas.
  5. Byloje dėl tėvystės nustatymo ieškovas gali pareikšti ir reikalavimą dėl vaiko išlaikymo.

 

388 straipsnis. Šalių dalyvavimas teismo posėdyje

  1. Jeigu ieškovas, gavęs šaukimą, be svarbių priežasčių neatvyksta į teismo posėdį, teismas ieškinį palieka nenagrinėtą, išskyrus atvejus, kai teismas vaiko interesais nusprendžia bylą nagrinėti iš esmės.
  2. Atsakovo dalyvavimas teismo posėdyje yra būtinas. Išimtiniais atvejais teismas turi teisę išnagrinėti bylą nedalyvaujant atsakovui, jeigu nėra galimybės užtikrinti jo dalyvavimo ar jo dalyvavimas neturi įtakos sprendimo priėmimui.
  3. Kai atsakovas, gavęs šaukimą, be svarbių priežasčių neatvyksta į teismo posėdį, jam skiriama iki trijų šimtų eurų bauda ir jis gali būti atvesdinamas.

Straipsnio dalies pakeitimai:

Nr. XII-1241, 2014-10-16, paskelbta TAR 2014-10-28, i. k. 2014-15011

Nr. XII-2751, 2016-11-08, paskelbta TAR 2016-11-17, i. k. 2016-26956

 

389 straipsnis. Bylos nagrinėjimas

Pagrindas tėvystei nustatyti yra eksperto išvada. Jei šalys atsisako ekspertizės, pagrindas tėvystei nustatyti gali būti įrodomieji faktai, patikimai patvirtinantys tėvystę: bendras vaiko motinos ir spėjamo vaiko tėvo gyvenimas iki vaiko gimimo, bendras vaiko auklėjimas ar išlaikymas, įrodymai, kurie patvirtina, kad atsakovas pripažino tėvystę, ir kiti. Teismas, atsižvelgdamas į bylos aplinkybes, atsakovo atsisakymą ekspertizės gali įvertinti kaip tėvystės įrodymą.

 

390 straipsnis. Bylos nutraukimas

Teismas nutraukia bylą, jeigu:

1) miršta vaikas, dėl kurio tėvystės nustatymo buvo pradėta byla, jei jis neturi palikuonių;

2) atsakovas pripažįsta tėvystę Civilinio kodekso nustatyta tvarka ir civilinės metrikacijos įstaiga įregistruoja atsakovą vaiko tėvu.

Pastaba. Iki įstatymo Nr. XII-2113 įsigaliojimo (2017-01-01) pradėtos nagrinėti bylos dėl civilinės būklės aktų registravimo, įrašų atkūrimo, pakeitimo, papildymo, ištaisymo ar anuliavimo baigiamos nagrinėti vadovaujantis iki šio įstatymo įsigaliojimo galiojusiomis bylų dėl civilinės būklės aktų registravimo, įrašų atkūrimo, pakeitimo, papildymo, ištaisymo ar anuliavimo nagrinėjimą reglamentuojančiomis nuostatomis.

Straipsnio punkto pakeitimai:

Nr. XII-2113, 2015-12-03, paskelbta TAR 2015-12-14, i. k. 2015-19700

 

391 straipsnis. Tėvystės nustatymas mirus spėjamam vaiko tėvui

  1. Jeigu, kol teisme nebuvo pradėta nagrinėti byla dėl tėvystės nustatymo, miršta spėjamas vaiko tėvas, teismas nagrinėja tėvystės nustatymo bylą šio Kodekso V dalies XXVI skyriuje nustatyta tvarka.
  2. Jeigu spėjamas vaiko tėvas miršta, kai teisme buvo pradėta nagrinėti byla dėl tėvystės nustatymo, teismas ieškinį palieka nenagrinėtą ir išaiškina ieškovui teisę kreiptis į teismą šio Kodekso V dalies XXVI skyriuje nustatyta tvarka.

 

392 straipsnis. Teismo sprendimas

  1. Nustačius tėvystę, teismas atsakovą pripažįsta vaiko tėvu, o vaiką – atsakovo vaiku. Teismas taip pat išsprendžia klausimą dėl reikalavimo priteisti vaikui išlaikymą, jeigu toks reikalavimas byloje buvo pareikštas, arba šį klausimą išsprendžia savo iniciatyva.
  2. Teismas ne vėliau kaip kitą darbo dieną po teismo sprendimo nustatyti tėvystę įsiteisėjimo dienos privalo šį sprendimą elektroninių ryšių priemonėmis išsiųsti vaiko gimimą įregistravusiai civilinės metrikacijos įstaigai, kad ši Lietuvos Respublikos civilinės būklės aktų registravimo įstatymo nustatyta tvarka įregistruotų tėvystės nustatymą.

Pastaba. Iki įstatymo Nr. XII-2113 įsigaliojimo (2017-01-01) pradėtos nagrinėti bylos dėl civilinės būklės aktų registravimo, įrašų atkūrimo, pakeitimo, papildymo, ištaisymo ar anuliavimo baigiamos nagrinėti vadovaujantis iki šio įstatymo įsigaliojimo galiojusiomis bylų dėl civilinės būklės aktų registravimo, įrašų atkūrimo, pakeitimo, papildymo, ištaisymo ar anuliavimo nagrinėjimą reglamentuojančiomis nuostatomis.

Straipsnio dalies pakeitimai:

Nr. XII-2113, 2015-12-03, paskelbta TAR 2015-12-14, i. k. 2015-19700

Straipsnio pakeitimai:

Nr. XI-1480, 2011-06-21, Žin., 2011, Nr. 85-4126 (2011-07-13)

 

393 straipsnis. Motinystės nustatymas

Šio Kodekso 387-392 straipsniai mutatis mutandis taikomi ir motinystei nustatyti.

 

Ketvirtasis skirsnis. Tėvystės (motinystės) nuginčijimas.

394 straipsnis. Teisė paduoti ieškinį

Ieškinį dėl tėvystės (motinystės) nuginčijimo gali paduoti asmenys, nurodyti Civilinio kodekso 3.151 straipsnyje.

 

395 straipsnis. Teismingumas

Ieškinį dėl tėvystės (motinystės) nuginčijimo nagrinėja atsakovo gyvenamosios vietos apylinkės teismas.

 

396 straipsnis. Ieškinio turinys

Be bendrųjų reikalavimų, keliamų procesinių dokumentų turiniui ir formai, ieškinyje turi būti nurodyta, kada ieškovas sužinojo apie ginčijamus duomenis, esamus vaiko gimimo liudijime, arba kada paaiškėjo aplinkybės, leidžiančios teigti, kad duomenys neatitinka tikrovės.

 

397 straipsnis. Pasirengimas bylai

Teismas, rengdamasis bylą nagrinėti teisme, išreikalauja iš civilinės metrikacijos įstaigos pareiškimus ir kitą medžiagą, pagal kurią ieškovas buvo įrašytas vaiko tėvu (motina).

 

398 straipsnis. Privalomas dalyvavimas procese

Nagrinėjant ginčus dėl tėvystės (motinystės) nuginčijimo, būtina, kad dalyvautų valstybinė vaiko teisių apsaugos institucija.

 

399 straipsnis. Teismo sprendimas

Teismas ne vėliau kaip kitą darbo dieną po teismo sprendimo nuginčyti tėvystę (motinystę) įsiteisėjimo dienos privalo šį sprendimą elektroninių ryšių priemonėmis išsiųsti vaiko gimimą įregistravusiai civilinės metrikacijos įstaigai, kad ši Lietuvos Respublikos civilinės būklės aktų registravimo įstatymo nustatyta tvarka įregistruotų tėvystės (motinystės) nuginčijimą.

Pastaba. Iki įstatymo Nr. XII-2113 įsigaliojimo (2017-01-01) pradėtos nagrinėti bylos dėl civilinės būklės aktų registravimo, įrašų atkūrimo, pakeitimo, papildymo, ištaisymo ar anuliavimo baigiamos nagrinėti vadovaujantis iki šio įstatymo įsigaliojimo galiojusiomis bylų dėl civilinės būklės aktų registravimo, įrašų atkūrimo, pakeitimo, papildymo, ištaisymo ar anuliavimo nagrinėjimą reglamentuojančiomis nuostatomis.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. XI-1480, 2011-06-21, Žin., 2011, Nr. 85-4126 (2011-07-13)

Straipsnio pakeitimai:

Nr. XII-2113, 2015-12-03, paskelbta TAR 2015-12-14, i. k. 2015-19700

 

Penktasis skirsnis. Tėvų valdžios apribojimas.

400 straipsnis. Ieškinio padavimas

Prašymą dėl vaiko atskyrimo nuo tėvų (tėvo ar motinos), taip pat dėl laikino ar neterminuoto tėvų valdžios apribojimo gali paduoti asmenys, nurodyti Civilinio kodekso 3.182 straipsnyje.

 

401 straipsnis. Teismingumas

  1. Šiame skirsnyje nurodytas bylas nagrinėja vieno ar abiejų tėvų, kurių valdžią siekiama apriboti, arba vaiko gyvenamosios vietos apylinkės teismas.
  2. Vieno iš vaiko tėvų ar globėjo (rūpintojo), su kuriuo kartu gyvena vaikai, ieškinys gali būti paduotas ieškovo gyvenamosios vietos apylinkės teismui.

 

402 straipsnis. Tėvų valdžios apribojimo pagrindai

Tėvų valdžią vaikams teismas turi teisę apriboti tik Civilinio kodekso trečiojoje knygoje nustatytais pagrindais.

 

403 straipsnis. Ieškinio turinys

Ieškinyje, be bendrųjų reikalavimų, keliamų procesinių dokumentų turiniui ir formai, turi būti nurodytas tėvų valdžios apribojimo ar vaiko atskyrimo nuo tėvų (tėvo ar motinos) pagrindas, taip pat tai patvirtinantys įrodymai, nurodytas asmuo ar vaikų globos (rūpybos) įstaiga, kurioje (su kuriuo) tikslinga nustatyti vaiko gyvenamąją vietą ieškinį patenkinus iki teismo sprendimo dėl vaiko globos (rūpybos) nustatymo įsiteisėjimo.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. XII-2751, 2016-11-08, paskelbta TAR 2016-11-17, i. k. 2016-26956

 

404 straipsnis. Pasirengimas bylai

  1. Teismas, rengdamasis bylą nagrinėti teisme, paveda valstybinei vaiko teisių apsaugos institucijai pateikti išvadą dėl ginčo, išskyrus atvejus, kai ieškinį pareiškia pati valstybinė vaiko teisių apsaugos institucija.

Straipsnio dalies pakeitimai:

Nr. XIII-1291, 2018-06-26, paskelbta TAR 2018-06-27, i. k. 2018-10595

 

  1. Atsižvelgdamas į prašymo pagrindą, teismas išreikalauja iš atitinkamų institucijų pateikti duomenis, patvirtinančius ar paneigiančius prašyme nurodytas aplinkybes.
  2. Atsižvelgdamas į vaiko interesus, teismas išsprendžia klausimą, ar būtina taikyti laikinąsias apsaugos priemones.
  3. Jeigu vaiko tėvai (ar vienas iš jų), dėl kurių valdžios apribojimo sprendžia teismas, per teismo nustatytą terminą patys (pats) nepasirenka advokato, teiksiančio jiems (jam) teisinę pagalbą, teisėjas, kuriam paskirta parengti bylą nagrinėti, praneša valstybės garantuojamos teisinės pagalbos teikimą organizuojančiai institucijai apie tai, kad vaiko tėvams (ar vienam iš jų), dėl kurių valdžios apribojimo sprendžia teismas, būtinas advokatas, jei mano, kad vaiko tėvai (ar vienas iš jų) be advokato pagalbos negalės tinkamai ginti savo teisių.

Papildyta straipsnio dalimi:

Nr. XIII242, 2017-03-30, paskelbta TAR 2017-04-07, i. k. 2017-05913

 

405 straipsnis. Teismo teisė pakeisti ieškinio pagrindą

Jeigu ieškovo nurodytu pagrindu ieškinys negali būti patenkintas, tačiau nagrinėdamas bylą teismas nustato kitas aplinkybes, dėl kurių ieškinys gali būti patenkintas, gavęs valstybinės vaiko teisių apsaugos institucijos išvadą, teismas ieškinį patenkina.

 

406 straipsnis. Teismo sprendimas

  1. Teismo sprendimu tėvų (ar vieno iš jų) valdžia vaikams apribojama arba ieškinys atmetamas. Teismas per tris darbo dienas po teismo sprendimo apriboti tėvų (ar vieno iš jų) valdžią vaikams įsiteisėjimo dienos privalo išsiųsti sprendimo patvirtintą kopiją valstybinei vaiko teisių apsaugos institucijai.
  2. Ieškinį patenkinus, išsprendžiamas klausimas dėl vaiko gyvenamosios vietos iki teismo sprendimo dėl vaiko globos (rūpybos) nustatymo įsiteisėjimo su asmeniu arba vaikų globos (rūpybos) įstaigoje, nurodytais ieškinyje arba valstybinės vaiko teisių apsaugos institucijos išvadoje.

Straipsnio dalies pakeitimai:

Nr. XII-2751, 2016-11-08, paskelbta TAR 2016-11-17, i. k. 2016-26956

 

  1. Jei nėra valstybinės vaiko teisių apsaugos institucijos sutikimo perduoti vaiką asmeniui ar vaikų globos (rūpybos) įstaigai, nurodytiems ieškinyje, teismas įpareigoja valstybinę vaiko teisių apsaugos instituciją pasirūpinti vaiko gyvenimo ir išlaikymo sąlygomis.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. XI-1480, 2011-06-21, Žin., 2011, Nr. 85-4126 (2011-07-13)

 

407 straipsnis. Gyvenamosios vietos nustatymas ir išlaikymo priteisimas

Priimdamas sprendimą apriboti tėvų valdžią, teismas tuo pačiu sprendimu nustato vaiko gyvenamąją vietą iki teismo sprendimo dėl vaiko globos (rūpybos) nustatymo įsiteisėjimo ir priteisia išlaikymą vaikui.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. XII-2751, 2016-11-08, paskelbta TAR 2016-11-17, i. k. 2016-26956

Nr. XIII-242, 2017-03-30, paskelbta TAR 2017-04-07, i. k. 2017-05913

 

408 straipsnis.     Tėvų valdžios apribojimo panaikinimas ar tėvų valdžios apribojimo būdo pakeitimo kitu nagrinėjimas

Civilinio kodekso 3.181 straipsnyje nurodytas tėvų valdžios apribojimo panaikinimas ar tėvų valdžios apribojimo būdo pakeitimas kitu nagrinėjamas ypatingąja teisena.

 

409 straipsnis. Teismas, nagrinėjantis bylas dėl tėvų valdžios apribojimo panaikinimo

Bylas dėl tėvų valdžios apribojimo panaikinimo nagrinėja vaiko gyvenamosios vietos apylinkės teismas.

 

XX skyrius. Darbo bylų nagrinėjimo ypatumai.

410 straipsnis. Bylų nagrinėjimo tvarka

  1. Darbo bylas teismas nagrinėja laikydamasis bendrų šio Kodekso taisyklių, atsižvelgdamas į šiame skyriuje ar kituose įstatymuose numatytas išimtis.
  2. Šiame skyriuje nustatyta tvarka nagrinėjami dėl darbo teisinių santykių kylantys ginčai, išskyrus ginčus dėl žalos atlyginimo ir kitus šiame Kodekse nustatytus ginčų atvejus.

 

411 straipsnis. Ieškinio padavimas 

  1. Ieškinį asmenų, kuriems nėra sukakę aštuoniolika metų, interesais, be jų pačių, turi teisę paduoti ir jų atstovai pagal įstatymą.
  2. Darbuotojo ieškinys darbo bylose gali būti paduodamas pagal bendrąsias teismingumo taisykles arba pagal vietą, kurioje darbas yra dirbamas, buvo dirbamas ar turėjo būti dirbamas.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. XI-1480, 2011-06-21, Žin., 2011, Nr. 85-4126 (2011-07-13)

 

412 straipsnis. Ginčo išankstinės nagrinėjimo ne teisme tvarkos nesilaikymo pasekmės

  1. Jeigu asmuo kreipėsi į teismą nesilaikydamas ginčo išankstinės nagrinėjimo ne teisme tvarkos, teismas atsisako priimti ieškinį arba palieka jį nenagrinėtą ir išaiškina ieškovui teisę pasinaudoti ginčo nagrinėjimo ne teisme tvarka. Šiuo atveju kreipimosi į darbo ginčo nagrinėjimo instituciją diena laikoma kreipimosi į teismą diena, jeigu į šią instituciją asmuo kreipėsi ne vėliau kaip per keturiolika dienų nuo teismo nutarties įteikimo jam dienos.
  2. Jeigu darbo ginčo nagrinėjimo institucija anksčiau buvo pripažinusi save nekompetentinga spręsti ginčą, bylą nagrinėja teismas.

 

413 straipsnis. Pasirengimo bylą nagrinėti teisme ir bylos išnagrinėjimo terminai

  1. Pasirengimas bylą nagrinėti teisme turi būti baigtas ne vėliau kaip per trisdešimt dienų nuo ieškinio priėmimo dienos.
  2. Priemones ieškinio trūkumams šalinti teismas taiko tik tokiu atveju, kai tie trūkumai negali būti pašalinti pasirengimo nagrinėti teisme metu.
  3. Byla turi būti išnagrinėta ne vėliau kaip per trisdešimt dienų nuo dienos, kurią buvo baigta pasirengti bylą nagrinėti teisme.

 

414 straipsnis. Teismo vaidmuo

  1. Bylą nagrinėjantis teismas turi teisę savo iniciatyva rinkti įrodymus, kuriais šalys nesiremia, jeigu jis mano, jog tai yra būtina siekiant teisingai išspręsti bylą.
  2. Jeigu teismas, nagrinėdamas bylą pagal darbuotojo ieškinį, nustato, kad ieškinys pareikštas ne tam asmeniui, kuris turi pagal ieškinį atsakyti, tai turi teisę savo iniciatyva įtraukti dalyvauti byloje antrąjį atsakovą.
  3. Teismas turi įspėti šalis apie teismo teisę viršyti pareikštus reikalavimus ir taikyti įstatymuose numatytą alternatyvų darbuotojo teisių ar teisėtų interesų gynimo būdą.
  4. Teismas savo iniciatyva gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, pareikalauti užtikrinti nuostolių atlyginimą, vieną laikinąją apsaugos priemonę pakeisti kita, panaikinti laikinąsias apsaugos priemones.

Papildyta straipsnio dalimi:

Nr. XII-2751, 2016-11-08, paskelbta TAR 2016-11-17, i. k. 2016-26956

 

415 straipsnis. Pasirengimas bylai

  1. Teismas, rengdamasis bylą nagrinėti teisme, atsižvelgdamas į bylos aplinkybes, išreikalauja iš atsakovo dokumentus apie ieškovo priėmimą ir atleidimą (perkėlimą, nušalinimą) iš darbo, drausminių nuobaudų skyrimą, apie vidutinį ieškovo darbo užmokestį ir kitus bylai nagrinėti būtinus dokumentus, jeigu jų negali pateikti ieškovas.
  2. Pasirengimas nagrinėti bylą teisme vyksta parengiamajame teismo posėdyje.

 

416 straipsnis. Procesinis darbuotojo teisių perėmimas

Darbo bylose darbuotojo procesinis teisių perėmimas galimas tik pagal darbuotojo ieškinius dėl darbo užmokesčio ar kitų išmokų, susijusių su darbo teisiniais santykiais, priteisimo.

 

417 straipsnis. Teismo teisė viršyti ieškinio dalyką ir pagrindą

Byloje pagal darbuotojo ieškinį pirmosios instancijos teismas, atsižvelgdamas į ieškinio pagrindą sudarančias ir teismo posėdyje paaiškėjusias bylos aplinkybes, turi teisę viršyti pareikštus reikalavimus, t. y. gali patenkinti reikalavimus daugiau nei buvo pareikšta, taip pat priimti sprendimą dėl reikalavimų, kurie nebuvo pareikšti, tačiau yra tiesiogiai susiję su pareikšto ieškinio dalyku ir pagrindu.

 

418 straipsnis. Teismo teisė taikyti alternatyvų darbuotojo teisių gynimo būdą

Jeigu darbuotojas pareiškė vieną iš įstatymuose numatytų alternatyvių reikalavimų, pirmosios instancijos teismas, nustatęs, jog tenkinti pareikštą reikalavimą nėra pagrindo, gali savo iniciatyva, kai yra pagrindas, taikyti įstatymų numatytą alternatyvų darbuotojo teisių ar teisėtų interesų gynimo būdą.

 

XXI skyrius. Bylos dėl daikto valdymo pažeidimų.

419 straipsnis. Teismingumas

Ieškinys dėl nekilnojamojo daikto valdymo pažeidimų pašalinimo paduodamas nekilnojamojo daikto buvimo vietos teismui, o dėl kilnojamojo daikto – vadovaujantis bendromis teismingumo taisyklėmis.

 

420 straipsnis. Ieškinio turinys

Ieškinyje, be šio Kodekso 135 straipsnyje išvardytų duomenų, turi būti nurodoma:

1) įrodymai, patvirtinantys daikto valdymo faktą;

2) daikto aprašymas;

3) registruotiniems daiktams – duomenys iš viešo registro.

 

421 straipsnis. Pasirengimas bylą nagrinėti teisme ir bylos išnagrinėjimo terminai

  1. Pasirengimas bylą nagrinėti teisme turi būti baigtas ne vėliau kaip per trisdešimt dienų nuo ieškinio priėmimo dienos.
  2. Byla turi būti išnagrinėta ne vėliau kaip per trisdešimt dienų nuo dienos, kurią buvo baigtas pasirengimas bylą nagrinėti teisme.

 

422 straipsnis. Bylos nagrinėjimas

  1. Nagrinėdamas bylą dėl valdymo pažeidimo fakto, teismas išsiaiškina tik paskutinį valdymo bei jo pažeidimo faktą, nesiaiškindamas nei atsakovo teisės į daiktą, nei jo geros valios.
  2. Bylose dėl daikto valdymo pažeidimo priešieškinio pareiškimas nėra leidžiamas.

 

423 straipsnis. Teismo sprendimas

Teismas, priimdamas sprendimą ieškinį patenkinti, nustato realų terminą, per kurį atsakovas turi pašalinti daikto valdymo pažeidimus.

 

XXI1 skyrius. Viešųjų pirkimų ir koncesijų suteikimo bylų nagrinėjimo ypatumai.

4231 straipsnis. Bendrosios bylų nagrinėjimo taisyklės

  1. Viešųjų pirkimų ir koncesijų suteikimo bylas teismas nagrinėja pagal bendrąsias šiame Kodekse nustatytas bylų nagrinėjimo taisykles, atsižvelgdamas į šiame skyriuje ar kituose įstatymuose nustatytas išimtis.
  2. Šiame skyriuje nustatyta tvarka nagrinėjami dėl viešųjų pirkimų ir koncesijų suteikimo teisinių santykių kylantys ginčai, išskyrus ginčus dėl žalos atlyginimo. Ginčai dėl žalos atlyginimo sprendžiami šiame skyriuje nustatyta tvarka, kai reikalavimas dėl žalos atlyginimo pareikštas kartu su reikalavimais, atsirandančiais iš viešųjų pirkimų arba koncesijų suteikimo teisinių santykių. Jeigu reikalavimo dėl žalos atlyginimo nagrinėjimas užvilkintų bylos nagrinėjimą, teismas gali šį reikalavimą išskirti į atskirą bylą arba priimti dalinį sprendimą byloje.
  3. Kai byla nagrinėjama šiame skyriuje nustatyta tvarka, teismas visus procesinius dokumentus įteikia tik elektroniniu paštu, faksu arba kitomis asmenų, kuriems įteikiami procesiniai dokumentai, turimomis elektroninių ryšių priemonėmis, išskyrus atvejus, kai tam nėra techninių galimybių. Įteikiant procesinį dokumentą elektroninių ryšių priemonėmis, procesinio dokumento įteikimo diena laikoma po procesinio dokumento išsiuntimo dienos einanti darbo diena. Apie atliekamus procesinius veiksmus teismas dalyvaujantiems byloje asmenims gali pranešti telefonu ne vėliau kaip prieš tris darbo dienas iki atliekamo procesinio veiksmo pradžios.
  4. Viešųjų pirkimų ir koncesijų suteikimo bylos nagrinėjamos rašytinio proceso tvarka. Išimtiniais atvejais teismas, manydamas, kad tai būtina, gali nuspręsti viešųjų pirkimų arba koncesijų suteikimo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka. Ieškinyje, atsiliepime į ieškinį ar paruošiamuosiuose dokumentuose šalys gali pateikti motyvuotą prašymą nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka. Šis prašymas teismui nėra privalomas. Atsisakymas nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka negali būti skundžiamas atskiruoju skundu.

 

4232 straipsnis. Išankstinio ginčų sprendimo ne teisme tvarka

  1. Tiekėjas arba ekonominės veiklos vykdytojas, prieš kreipdamasis į teismą, turi laikytis Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatyme, Lietuvos Respublikos pirkimų, atliekamų vandentvarkos, energetikos, transporto ar pašto paslaugų srities perkančiųjų subjektų, įstatyme, Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų, atliekamų gynybos ir saugumo srityje, įstatyme ar Lietuvos Respublikos koncesijų įstatyme nustatytos privalomos išankstinio ginčų sprendimo ne teisme tvarkos.
  2. Kai per įstatymų nustatytus terminus neišnagrinėjamas tiekėjo arba ekonominės veiklos vykdytojo kreipimasis, pareikštas išankstinio ginčų sprendimo ne teisme tvarka, tiekėjas arba ekonominės veiklos vykdytojas gali pareikšti ieškinį teisme dėl ginčo esmės.
  3. Kai įstatymų nustatytais pagrindais atsisakoma nagrinėti tiekėjo arba ekonominės veiklos vykdytojo kreipimąsi, pareikštą išankstinio ginčų sprendimo ne teisme tvarka, tiekėjas arba ekonominės veiklos vykdytojas gali kreiptis į teismą pareikšdamas ieškinį dėl ginčo esmės ir nurodyti priežastis, dėl kurių jis nesutinka su priimtu sprendimu atsisakyti nagrinėti jo kreipimąsi. Teismas, pripažinęs, kad ieškovo nurodyti argumentai, kuriais grindžiamas nesutikimas su priimtu sprendimu atsisakyti nagrinėti jo kreipimąsi, yra pagrįsti, nagrinėja bylą iš esmės. Teismas, pripažinęs, kad ieškovo nurodyti argumentai, kuriais grindžiamas nesutikimas su priimtu sprendimu atsisakyti nagrinėti jo kreipimąsi, yra nepagrįsti, bylą nutraukia.

 

4233 straipsnis. Ieškiniui keliami reikalavimai

  1. Atsižvelgiant į ieškinio pobūdį, be šio Kodekso 135 straipsnyje nustatytų reikalavimų, ieškinyje arba jo prieduose turi būti:

1) skelbimas apie pirkimą arba koncesijos suteikimą – jeigu pranešimas apie pirkimą arba koncesijos suteikimą buvo paskelbtas viešai arba buvo adresuotas ieškovui;

2) pirkimo dokumentuose nurodytos pirkimo sąlygos pagal Viešųjų pirkimų įstatymo, Pirkimų, atliekamų vandentvarkos, energetikos, transporto ar pašto paslaugų srities perkančiųjų subjektų, įstatymo ar Viešųjų pirkimų, atliekamų gynybos ir saugumo srityje, įstatymo reikalavimus arba koncesijos dokumentuose nurodytos koncesijos suteikimo sąlygos pagal Koncesijų įstatymo reikalavimus;

3) tiekėjo arba ekonominės veiklos vykdytojo kreipimasis, pareikštas išankstinio ginčų sprendimo ne teisme tvarka, ir dėl jo priimtas sprendimas – jeigu šie dokumentai yra;

4) perkančiosios organizacijos, perkančiojo subjekto arba koncesiją suteikiančiosios institucijos sprendimai, apie kuriuos ieškovui buvo pranešta;

5) tiekėjų ir perkančiosios organizacijos ar perkančiojo subjekto susirašinėjimo dokumentai dėl pirkimo sąlygų paaiškinimo ar patikslinimo arba ekonominės veiklos vykdytojų ir koncesiją suteikiančiosios institucijos susirašinėjimo dokumentai dėl koncesijos suteikimo sąlygų paaiškinimo ar patikslinimo;

6) tiekėjo ir (ar) perkančiosios organizacijos ar perkančiojo subjekto arba ekonominės veiklos vykdytojo ir (ar) koncesiją suteikiančiosios institucijos susirašinėjimo su Viešųjų pirkimų tarnyba dokumentai – jeigu šiuos dokumentus tiekėjas ar ekonominės veiklos vykdytojas turi;

7) tiekėjo pasiūlymas – kai ieškinio dalykas nėra tik pirkimo sąlygų ginčijimas, arba ekonominės veiklos vykdytojo pasiūlymas – kai ieškinio dalykas nėra tik koncesijos suteikimo sąlygų ginčijimas;

8) ieškovo turima informacija apie kitų konkurso dalyvių pasiūlymus – kai ieškinio dalykas ir (ar) pagrindas yra tiesiogiai su šiais pasiūlymais susiję;

9) nuomonė dėl būtinumo į bylą įtraukti kitus asmenis;

10) nuomonė dėl būtinumo gauti kompetentingų valstybės institucijų išvadas;

11) ieškovo, atsakovo ir kitų suinteresuotų asmenų turimi elektroninio pašto adresai, telefono ir fakso numeriai, kitų turimų elektroninių ryšių priemonių adresai;

12) kiti dokumentai ar informacija, susiję su ginčo dalyku.

  1. Ieškinyje negali būti reiškiami reikalavimai, kurie nebuvo keliami tiekėjo arba ekonominės veiklos vykdytojo kreipimesi, pareikštame išankstinio ginčų sprendimo ne teisme tvarka, išskyrus atvejus, kai šių reikalavimų ieškovas negalėjo kelti kreipimosi padavimo metu.
  2. Ieškinio pagrindas turi sutapti su tiekėjo arba ekonominės veiklos vykdytojo kreipimesi, pareikštame išankstinio ginčų sprendimo ne teisme tvarka, nurodytomis faktinėmis aplinkybėmis, kuriomis buvo grindžiamas tas kreipimasis, išskyrus atvejus, kai šių aplinkybių ieškovas negalėjo nurodyti kreipimosi padavimo metu.
  3. Keisti pareikšto ieškinio pagrindą ar dalyką draudžiama, išskyrus atvejus, kai tokio pakeitimo būtinybė iškilo vėliau arba teismas mano, kad tai neužvilkins bylos nagrinėjimo.

 

4234 straipsnis. Ieškinio priėmimas

  1. Ieškinio priėmimo klausimą teismas išsprendžia nedelsdamas, bet ne vėliau kaip per tris darbo dienas nuo ieškinio gavimo teisme dienos.
  2. Priemones ieškinio trūkumams pašalinti teismas taiko tik tokiu atveju, kai tie trūkumai negali būti pašalinti pasirengimo bylą nagrinėti teisme metu.
  3. Teismo nutarties, kuria atsisakoma priimti ieškinį arba kuria atmetamas tiekėjo arba ekonominės veiklos vykdytojo prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones, kai šis prašymas buvo gautas iki ieškinio pareiškimo, kopijos šiame skyriuje nustatyta tvarka įteikiamos arba išsiunčiamos ieškovui ir atsakovui, o ieškinys ir jo priedai – tik ieškovui ne vėliau kaip per tris darbo dienas nuo nutarties atsisakyti priimti ieškinį ar prašymą priėmimo. Teismas, priėmęs ieškinį, nedelsdamas, bet ne vėliau kaip per tris darbo dienas šiame skyriuje nustatyta tvarka apie tai praneša dalyvaujantiems byloje asmenims.

 

4235 straipsnis. Atsiliepimas į ieškinį

  1. Kartu su ieškinio kopija teismas atsakovui ir tretiesiems asmenims šiame skyriuje nustatyta tvarka nusiunčia pranešimą dėl atsiliepimų į pareikštą ieškinį pateikimo teismui. Šiame pranešime teismas nustato ne ilgesnį kaip septynių dienų terminą atsiliepimams į ieškinį pateikti, nurodo atsiliepimų į ieškinį nepateikimo pasekmes ir atsakovo pareigą pateikti atsiliepimą į ieškinį. Išimtiniais atvejais teismas, atsižvelgdamas į atsakovo ar trečiojo asmens prašymą ir bylos sudėtingumą, gali atsiliepimų į ieškinį pateikimo terminą pratęsti iki keturiolikos dienų. Šioje dalyje nurodyti terminai skaičiuojami nuo atitinkamo pranešimo įteikimo dienos.
  2. Be bendrųjų atsiliepimams keliamų reikalavimų, atsiliepime į ieškinį turi būti nurodyta:

1) nuomonė dėl būtinumo į bylą įtraukti kitus asmenis;

2) nuomonė dėl būtinumo gauti kompetentingų valstybės institucijų išvadas.

 

4236 straipsnis. Pasirengimas nagrinėti bylą

  1. Pasirengimas nagrinėti bylą teisme turi būti baigtas ne vėliau kaip per trisdešimt dienų nuo ieškinio priėmimo dienos.
  2. Pasirengimas nagrinėti bylą teisme paprastai vyksta paruošiamųjų dokumentų būdu. Paruošiamiesiems dokumentams pateikti gali būti nustatytas ne ilgesnis kaip septynių dienų terminas nuo teismo pranešimo įteikimo dienos. Išimtiniais atvejais teismas vietoj pasirengimo bylą nagrinėti paruošiamųjų dokumentų būdu gali paskirti ne daugiau kaip vieną parengiamąjį teismo posėdį, jeigu taip bus greičiau ir išsamiau pasirengta nagrinėti bylą.
  3. Manydamas, kad pasirengta bylą nagrinėti teisme, teismas priima šio Kodekso 232 straipsnyje nurodytą nutartį. Be bendrųjų tokiai nutarčiai keliamų reikalavimų, joje nurodoma, ar tenkinami dalyvaujančių byloje asmenų prašymai nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka, jeigu šie prašymai buvo pateikti.

 

4237 straipsnis. Laikinosios apsaugos priemonės

  1. Teismas priima motyvuotą nutartį dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, vadovaudamasis ekonomiškumo, efektyvumo ir proporcingumo principais ir viešuoju interesu. Teismas gali netaikyti laikinųjų apsaugos priemonių, jeigu jų neigiamos pasekmės galėtų viršyti jų teikiamą naudą.
  2. Be šiame Kodekse nurodytų kitų laikinųjų apsaugos priemonių, kaip laikinosios apsaugos priemonės viešųjų pirkimų arba koncesijų suteikimo bylose gali būti taikoma:

1) viešojo pirkimo arba koncesijos suteikimo konkurso procedūrų sustabdymas;

2) įpareigojimas perkančiajai organizacijai ar perkančiajam subjektui nesudaryti viešojo pirkimo sutarties;

3) įpareigojimas koncesiją suteikiančiajai institucijai nesudaryti koncesijų sutarties;

4) perkančiosios organizacijos ar perkančiojo subjekto arba koncesiją suteikiančiosios institucijos priimto sprendimo įgyvendinimo sustabdymas;

5) su pirkimo laimėtoju sudarytos viešojo pirkimo sutarties vykdymo sustabdymas arba su koncesininku sudarytos koncesijų sutarties vykdymo sustabdymas.

 

4238 straipsnis. Bylos nagrinėjimo tvarka

  1. Teismas turi teisę savo iniciatyva rinkti įrodymus, kuriais šalys nesiremia, jeigu, jo nuomone, tai yra būtina siekiant teisingai išspręsti bylą.
  2. Teismas, atsižvelgdamas į ieškinio pagrindą sudarančias ir teismo posėdyje paaiškėjusias bylos aplinkybes, turi teisę viršyti pareikštus reikalavimus, t. y. gali patenkinti daugiau reikalavimų, negu jų buvo pareikšta, taip pat priimti sprendimą dėl reikalavimų, kurie nebuvo pareikšti, tačiau yra tiesiogiai susiję su pareikšto ieškinio dalyku ir pagrindu.
  3. Jeigu byloje pareikštas vienas iš įstatymuose numatytų alternatyvių reikalavimų, teismas, nustatęs, kad tenkinti pareikštą reikalavimą nėra pagrindo, gali savo iniciatyva, kai yra pagrindas, taikyti įstatymuose numatytą alternatyvų asmens teisių ar teisėtų interesų gynimo būdą.
  4. Sprendimas turi būti priimtas ne vėliau kaip per šešiasdešimt dienų nuo ieškinio priėmimo teisme dienos.

 

4239 straipsnis. Apeliacinio proceso ypatumai

  1. Apeliacinis skundas viešųjų pirkimų arba koncesijų suteikimo byloje gali būti paduotas per keturiolika dienų nuo pirmosios instancijos teismo sprendimo priėmimo dienos.
  2. Atsiliepimams į apeliacinį skundą pateikti nustatomas keturiolikos dienų terminas nuo apeliacinio skundo išsiuntimo iš pirmosios instancijos teismo dienos.
  3. Sprendimas byloje pagal apeliacinį skundą turi būti priimtas ne vėliau kaip per keturiasdešimt penkias dienas nuo bylos gavimo apeliacinės instancijos teisme dienos.

 

42310 straipsnis. Kasacinio proceso ypatumai

Kasacinis skundas viešųjų pirkimų arba koncesijų suteikimo byloje gali būti paduotas per vieną mėnesį nuo skundžiamo sprendimo įsiteisėjimo dienos.

Skyriaus pakeitimai:

Nr. XIII-441, 2017-06-15, paskelbta TAR 2017-06-27, i. k. 2017-10802

 

XXII skyrius. Dokumentinis procesas. 

424 straipsnis. Leistinumas

  1. Ieškinys, kurio dalykas yra piniginiai reikalavimai (atsirandantys iš sutarties, delikto, darbo santykių, išlaikymo priteisimo ir kiti), kilnojamojo daikto, vertybinių popierių priteisimas ar reikalavimai iš nekilnojamojo daikto nuomos sutarčių dėl nuomininko iškeldinimo, ieškovo prašymu gali būti išspręstas šiame skyriuje nustatyta tvarka, jeigu visi reikalavimai yra pagrindžiami leistinais rašytiniais įrodymais.
  2. Tais atvejais, kai ieškinys neatitinka šio straipsnio 1 dalyje nustatytų reikalavimų ir dėl to negali būti nagrinėjamas šiame skyriuje nustatyta tvarka, teismas nustato terminą ieškinio trūkumams pašalinti, įpareigodamas ieškovą pagrįsti savo reikalavimus leistinais rašytiniais įrodymais arba primokėti trūkstamą žyminį mokestį, kad bylą būtų galima nagrinėti pagal bendrąsias ginčo teisenos taisykles. Jeigu ieškovas to nepadaro, ieškinys laikomas nepaduotu ir grąžinamas jį padavusiam asmeniui.
  3. Jeigu ieškinyje, kurį prašoma nagrinėti dokumentinio proceso tvarka, sujungiami keli savarankiški reikalavimai, tačiau jie ne visi pagrįsti leistinais rašytiniais įrodymais, teismas pagal šio skyriaus taisykles nagrinėja tinkamai pareikštus reikalavimus, o kitus reikalavimus išskiria į atskirą bylą ir nagrinėja pagal bendrąsias ginčo teisenos taisykles.
  4. Šiame skyriuje nustatyta tvarka ieškiniai nenagrinėjami, jei atsakovas gyvena užsienyje arba jeigu užsienyje yra atsakovo buveinė.
  5. Šiame skyriuje numatyti ieškiniai pareiškiami pagal bendrąsias teismingumo taisykles.

 

425 straipsnis. Ieškinio turinys 

  1. Be reikalavimų, nurodytų šio Kodekso 135 straipsnyje, ieškinyje turi būti nurodomas ieškovo prašymas nagrinėti bylą dokumentinio proceso tvarka bei nurodyti visi rašytiniai įrodymai, kuriais ieškovas grindžia savo reikalavimus.
  2. Prie ieškinio šio Kodekso 113, 114 straipsniuose nustatyta tvarka turi būti pridėti rašytiniai įrodymai, kuriais grindžiamas reiškiamas reikalavimas.
  3. Už ieškinį, paduodamą dokumentinio proceso tvarka, mokamas žyminis mokestis yra lygus pusei sumos, kurią reikėtų mokėti už ieškinio nagrinėjimą teisme pagal bendrąsias ginčo teisenos taisykles, tačiau ne mažesnis kaip dešimt eurų, išskyrus atvejus, kai pagal įstatymus ar teismo nutartimi asmuo nuo žyminio mokesčio yra visiškai ar iš dalies atleistas arba kai žyminio mokesčio sumokėjimo terminas atidėtas.

Straipsnio dalies pakeitimai:

Nr. XII-1241, 2014-10-16, paskelbta TAR 2014-10-28, i. k. 2014-15011

Nr. XII-2751, 2016-11-08, paskelbta TAR 2016-11-17, i. k. 2016-26956

 

426 straipsnis. Dokumentinio proceso atsisakymas

Iki preliminaraus sprendimo priėmimo byloje ieškovas gali dokumentinio proceso atsisakyti. Tokiu atveju ieškovui nustatomas terminas trūkstamai žyminio mokesčio daliai primokėti, o neprimokėjus ieškinys paliekamas nenagrinėtas. Trūkstamą žyminio mokesčio dalį primokėjus, byla nagrinėjama pagal bendrąsias ginčo teisenos taisykles.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. XI-1480, 2011-06-21, Žin., 2011, Nr. 85-4126 (2011-07-13)

 

427 straipsnis. Nagrinėjimas teisme

  1. Dokumentinis procesas vyksta pagal bendrąsias ginčo teisenos taisykles, išskyrus šiame skyriuje nurodytas išimtis.
  2. Ieškinys, pareikštas šiame skyriuje nustatyta tvarka, nagrinėjamas rašytinio proceso būdu.
  3. Preliminarų sprendimą teismas turi priimti ne vėliau kaip per keturiolika dienų nuo ieškinio priėmimo dienos.
  4. Iki preliminaraus sprendimo priėmimo atsakovui apie pareikštą ieškinį nėra pranešama.
  5. Laikantis šiame Kodekse nustatytos bendros tvarkos, kai yra pagrindas, teismas gali imtis laikinųjų apsaugos priemonių, apie jų taikymą nepranešdamas atsakovui.

 

428 straipsnis. Preliminaraus sprendimo priėmimas ir jo įsiteisėjimas

  1. Teismas, nustatęs, jog pagal pateiktus įrodymus yra pagrindas ieškinį tenkinti, priima preliminarų sprendimą.
  2. Preliminarų teismo sprendimą sudaro įžanginė, aprašomoji, motyvuojamoji ir rezoliucinė dalys.
  3. Įžanginėje sprendimo dalyje nurodoma:

1) sprendimo priėmimo laikas ir vieta;

2) sprendimą priėmusio teismo pavadinimas;

3) teismo sudėtis, šalys;

4) ginčo dalykas.

  1. Aprašomojoje sprendimo dalyje nurodoma ieškovo reikalavimų santrauka.
  2. Motyvuojamojoje sprendimo dalyje glaustai turi būti nurodoma:

1) teismo nustatytos bylos aplinkybės;

2) įrodymai, kuriais grindžiamos teismo išvados;

3) įstatymai, kuriais vadovavosi teismas.

  1. Rezoliucinėje sprendimo dalyje turi būti:

1) teismo išvada patenkinti ieškinį, išdėstytas patenkinto reikalavimo turinys;

2) reikalavimas atsakovui per dvidešimt dienų nuo sprendimo įteikimo įvykdyti sprendimą arba sprendimą priėmusiam teismui raštu pateikti motyvuotus prieštaravimus;

3) nurodymas, kad, jeigu per dvidešimt dienų nuo sprendimo įteikimo prieštaravimai nebus pateikti, preliminarus sprendimas įsiteisės ir jo pagrindu ieškovui gali būti išduotas vykdomasis raštas;

4) nurodymas, kaip paskirstytos bylinėjimosi išlaidos;

5) nurodymas, kad preliminarus sprendimas yra neskundžiamas nei apeliaciniu, nei kasaciniu skundais;

6) informacija apie tai, kad nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo skolininkas pagal Civilinį kodeksą privalo mokėti palūkanas bei įstatymuose ar sutartyje numatytus delspinigius, jeigu prievolė buvo neįvykdyta ar įvykdyta netinkamai.

  1. Padarius išvadą, kad ieškinys pagal pateiktus įrodymus negali būti visiškai patenkinamas, teismas priima nutartį nagrinėti bylą pagal bendrąsias ginčo teisenos taisykles ir nustato terminą primokėti trūkstamą žyminį mokestį.
  2. Preliminarus teismo sprendimas apeliacine ar kasacine tvarka neskundžiamas. Šis teismo sprendimas įsiteisėja, jeigu per šio Kodekso 430 straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą atsakovas nepareiškia motyvuotų prieštaravimų.
  3. Preliminaraus teismo sprendimo skubiai vykdyti negalima.

 

429 straipsnis. Preliminaraus teismo sprendimo ir jo priedų kopijų išsiuntimas

  1. Preliminaraus teismo sprendimo patvirtinta kopija kartu su ieškinio ir jo priedų kopijomis išsiunčiamos atsakovui ne vėliau kaip kitą darbo dieną po preliminaraus sprendimo priėmimo ir įteikiamos šio Kodekso 123 ir 124 straipsniuose nustatyta tvarka, išskyrus įteikimą kuratoriui ir viešo paskelbimo būdu. Ieškovui preliminaraus teismo sprendimo patvirtinta kopija išsiunčiama ne vėliau kaip per tris darbo dienas po šio sprendimo įsiteisėjimo.

Straipsnio dalies pakeitimai:

Nr. XII-2011, 2015-11-12, paskelbta TAR 2015-11-17, i. k. 2015-18264

 

  1. Jeigu šio straipsnio 1 dalyje nurodytų procesinių dokumentų atsakovui įteikti nepavyksta, teismas nustato ieškovui terminą patikslinti skolininko gyvenamąją vietą arba atlikti veiksmus, kad teismas galėtų procesinius dokumentus įteikti kitu būdu, arba primokėti trūkstamą žyminį mokestį, kad ieškinys galėtų būti nagrinėjamas pagal bendrąsias ginčo teisenos taisykles. Jeigu patikslinus skolininko gyvenamąją vietą arba kitu būdu procesinių dokumentų įteikti nepavyksta, teismas nustato terminą primokėti trūkstamą žyminį mokestį, kad ieškinys galėtų būti nagrinėjamas pagal bendrąsias ginčo teisenos taisykles. Jeigu per nustatytą terminą ieškovas teismo reikalavimų neįvykdo, preliminarus sprendimas panaikinamas ir ieškinys paliekamas nenagrinėtas. Ši teismo nutartis atskiruoju skundu neskundžiama.

Straipsnio dalies pakeitimai:

Nr. XII-2751, 2016-11-08, paskelbta TAR 2016-11-17, i. k. 2016-26956

Straipsnio pakeitimai:

Nr. XI-1480, 2011-06-21, Žin., 2011, Nr. 85-4126 (2011-07-13)

 

4291 straipsnis. Procesinių dokumentų įteikimas elektroninių ryšių priemonėmis

Be šio Kodekso 429 straipsnio 1 dalyje nustatytų būdų, atsakovui procesiniai dokumentai gali būti įteikiami elektroninių ryšių priemonėmis.

Kodeksas papildytas straipsniu:

Nr. XI-1480, 2011-06-21, Žin., 2011, Nr. 85-4126 (2011-07-13)

Straipsnio pakeitimai:

Nr. XII-72, 2012-12-20, Žin., 2012, Nr. 153-7824 (2012-12-29)

 

430 straipsnis. Atsakovo prieštaravimai ir bylos nagrinėjimas

  1. Atsakovo prieštaravimai dėl pareikšto ieškinio ir preliminaraus teismo sprendimo turi būti pateikti raštu per dvidešimt dienų nuo preliminaraus sprendimo įteikimo dienos. Atsakovo prieštaravimai turi atitikti bendruosius reikalavimus, keliamus procesinių dokumentų turiniui ir formai, turi būti motyvuoti ir pagrįsti šio Kodekso 177 straipsnyje nurodytomis įrodinėjimo priemonėmis. Priėmus prieštaravimus, ieškovas žyminio mokesčio neprimoka.
  2. Priėmęs atsakovo prieštaravimus, teismas ne vėliau kaip kitą darbo dieną ieškovui išsiunčia atsakovo prieštaravimų kopiją ir priedus, išskyrus atvejus, kai pagal šio Kodekso nuostatas pateiktas tik vienas priedų egzempliorius. Ieškovas turi teisę per keturiolika dienų nuo teismo pranešimo įteikimo dienos pateikti atsiliepimą į atsakovo prieštaravimus ir savo reikalavimams pagrįsti atsiliepime nurodyti papildomus motyvus, ir pateikti naujus įrodymus. Gautą ieškovo atsiliepimą į atsakovo prieštaravimus teismas ne vėliau kaip per tris darbo dienas išsiunčia atsakovui. Dokumentiniam procesui netaikomos šio Kodekso 225–233 straipsniuose numatytos pasirengimo bylų nagrinėjimui taisyklės.
  3. Teismo posėdis skiriamas ne vėliau kaip per trisdešimt dienų nuo dienos, kurią teismas gavo ieškovo atsiliepimą į atsakovo prieštaravimus arba pasibaigė terminas atsiliepimui pateikti.
  4. Dokumentiniame procese negalima pakeisti ieškinio dalyko ir pagrindo, padidinti ieškinio reikalavimus. Jeigu ieškovas nepateikia atsiliepimo į atsakovo prieštaravimus, priimti sprendimą ieškovui už akių negalima.
  5. Jeigu prieštaravimai pareiškiami praleidus dvidešimties dienų terminą arba jei jie neatitinka šio straipsnio 1 dalyje numatytų reikalavimų, teismas juos priimti atsisako. Teismo nutartis, kuria atsisakoma priimti prieštaravimus, gali būti skundžiama atskiruoju skundu. Jeigu atsakovas terminą praleido dėl svarbių priežasčių, jo prašymu teismas turi teisę terminą atnaujinti.
  6. Išnagrinėjęs bylą, teismas byloje priima galutinį sprendimą, kuriuo gali:

1) preliminarų sprendimą palikti nepakeistą;

2) preliminarų sprendimą panaikinti ir ieškinį atmesti;

3) preliminarų sprendimą pakeisti.

  1. Galutiniu sprendimu teismas išsprendžia žyminio mokesčio ir kitų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo tarp šalių klausimą.
  2. Teismo galutinis sprendimas gali būti skundžiamas bendra teismo sprendimams apskųsti šiame Kodekse nustatyta tvarka.
  3. Jeigu atsakovas per dvidešimt dienų nuo preliminaraus sprendimo priėmimo teismo sprendimą įvykdo ir raštu pateikia teismui tai patvirtinančius dokumentus, teismas nutartimi panaikina teismo preliminarų sprendimą ir bylą nutraukia. Šiuo atveju ieškovui grąžinamas jo sumokėtas žyminis mokestis. Jeigu atsakovas teismo sprendimą įvykdo iš dalies, o dėl kitos dalies reikalavimų pareiškia prieštaravimus, byla nagrinėjama šiame straipsnyje nustatyta tvarka ir ieškovo reikalavimų pagrįstumo klausimas išsprendžiamas priimant galutinį sprendimą. Šalims dokumentiniame procese sudarius taikos sutartį ir teismui ją patvirtinus, ta pačia teismo nutartimi preliminarus sprendimas panaikinamas.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. XI-1480, 2011-06-21, Žin., 2011, Nr. 85-4126 (2011-07-13)

 

XXIII skyrius. Bylų dėl teismo įsakymo išdavimo nagrinėjimo ypatumai.

431 straipsnis. Leistinumas 

  1. Šiame skyriuje nustatyta tvarka nagrinėjamos bylos pagal kreditoriaus pareiškimą dėl piniginių reikalavimų (atsirandančių iš sutarties, delikto, darbo santykių, išlaikymo priteisimo ir kitų).
  2. Šiame skyriuje nustatyta tvarka pareiškimas nenagrinėjamas, jeigu:

1) pareiškimo dėl teismo įsakymo išdavimo momentu kreditorius nėra įvykdęs jam priklausančios prievolės (ar jos dalies), už kurią reikalaujama sumokėti, o skolininkas reikalauja ją įvykdyti;

2) yra neįmanoma prievolę įvykdyti dalimis, o kreditorius reikalauja įvykdyti dalį prievolės;

3) skolininkas gyvena užsienyje arba užsienyje yra skolininko buveinė;

4) skolininko gyvenamoji ir darbo vietos yra nežinomos;

5) kreditoriaus reikalavimas yra kilęs iš vartojimo kredito sutarties ir bendros vartojimo kredito kainos metinė norma neatitinka Lietuvos Respublikos vartojimo kredito įstatyme nustatytų bendrai vartojimo kredito kainai taikomų reikalavimų;

Papildyta straipsnio punktu:

Nr. XII-2751, 2016-11-08, paskelbta TAR 2016-11-17, i. k. 2016-26956

 

6) prašomi priteisti delspinigiai (pavėluoto mokėjimo palūkanos) viršija Lietuvos Respublikos mokėjimų, atliekamų pagal komercines sutartis, vėlavimo prevencijos įstatyme nurodytą pavėluoto mokėjimo palūkanų normą.

Papildyta straipsnio punktu:

Nr. XII-2751, 2016-11-08, paskelbta TAR 2016-11-17, i. k. 2016-26956

 

  1. Tuo atveju, kai pagal kreditoriaus reikalavimą iškėlus teisme bylą ir priėmus teismo įsakymą paaiškėja, kad skolininko gyvenamoji ir darbo vietos yra nežinomos, teismas panaikina teismo įsakymą ir kreditoriaus pareiškimą palieka nenagrinėtą. Ši teismo nutartis atskiruoju skundu neskundžiama. Šioje dalyje numatytu atveju teismas gali panaikinti teismo įsakymą ir kreditoriaus pareiškimą palikti nenagrinėtą tik prieš tai nustatęs kreditoriui terminą patikslinti skolininko gyvenamąją vietą arba atlikti veiksmus, kad teismas galėtų įteikti procesinius dokumentus kitu būdu.
  2. Šiame skyriuje nustatyta tvarka nagrinėtini reikalavimai kreditoriaus pasirinkimu taip pat gali būti nagrinėjami pagal ginčo teisenos taisykles arba dokumentinio proceso tvarka.
  3. Šiame skyriuje nustatyta tvarka bylos nagrinėjamos naudojant vienodos formos procesinius dokumentus. Bylose dėl teismo įsakymo išdavimo gali būti naudojamos informacinės ir elektroninių ryšių technologijos (procesiniams dokumentams apdoroti ir kt.).
  4. Bylas pagal pareiškimus dėl teismo įsakymo išdavimo nagrinėja apylinkės teismai.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. XI-1480, 2011-06-21, Žin., 2011, Nr. 85-4126 (2011-07-13)

 

432 straipsnis. Bendrųjų ginčo teisenos taisyklių taikymas

Jeigu šiame skyriuje tam tikrų procesinių veiksmų atlikimas nereglamentuojamas, taikomos bylų nagrinėjimo ginčo teisena taisyklės.

 

4321 straipsnis. Informacinių ir elektroninių ryšių technologijų naudojimas

  1. Bylose dėl teismo įsakymo išdavimo procesiniams dokumentams apdoroti teisingumo ministro nustatyta tvarka gali būti naudojamos informacinės ir elektroninių ryšių technologijos.
  2. Teisingumo ministras, suderinęs su Teisėjų taryba, prireikus gali nustatyti, kad bylas pagal pareiškimus dėl teismo įsakymo išdavimo, kurie paduodami elektroninių ryšių priemonėmis, nagrinėja vienas ar keli konkretūs apylinkės teismai.
  3. Jeigu pareiškimas dėl teismo įsakymo išdavimo paduodamas elektroninių ryšių priemonėmis, pareiškėjas įsipareigoja gauti procesinius dokumentus elektroninių ryšių priemonėmis ir privalo nurodyti visus tam būtinus duomenis.
  4. Be šio Kodekso 438 straipsnyje nustatytų būdų, procesiniai dokumentai skolininkui gali būti įteikiami elektroninių ryšių priemonėmis. Teismo įsakymą, įteikiamą elektroninių ryšių priemonėmis, teisėjas pasirašo elektroniniu parašu (šis parašas turi tokią pat teisinę galią kaip ir parašas rašytiniuose dokumentuose).

Kodeksas papildytas straipsniu:

Nr. XI-1480, 2011-06-21, Žin., 2011, Nr. 85-4126 (2011-07-13)

Straipsnio pakeitimai:

Nr. XII-72, 2012-12-20, Žin., 2012, Nr. 153-7824 (2012-12-29)

 

433 straipsnis. Pareiškimo forma ir turinys

  1. Pareiškime dėl teismo įsakymo išdavimo, be bendrųjų reikalavimų, keliamų procesinių dokumentų turiniui ir formai, turi būti nurodyta:

1) kreditoriaus vardas, pavardė, asmens kodas, adresas, o kai kreditorius yra juridinis asmuo, – jo visas pavadinimas, buveinė, kodas, atsiskaitomosios sąskaitos numeris ir kredito įstaigos rekvizitai, taip pat kreditoriaus atstovo pavadinimas ir adresas, jeigu pareiškimą paduoda atstovas;

2) skolininko vardas, pavardė, asmens kodas (jeigu jis žinomas), adresas, darbo vieta (jeigu ji žinoma), o jeigu skolininkas yra juridinis asmuo, – jo visas pavadinimas, buveinė, kodas, atsiskaitomosios sąskaitos numeris (jeigu jis žinomas) ir kredito įstaigos rekvizitai (jeigu jie žinomi);

3) reikalavimo suma;

4) kai prašoma priteisti palūkanas ar delspinigius, – palūkanų ar delspinigių norma, palūkanų ar delspinigių dydis, skaičiavimo laikotarpis;

5) ar reikalavimas yra kilęs iš vartojimo kredito sutarties ir, kai reikalavimas yra kilęs iš vartojimo kredito sutarties, – bendros vartojimo kredito kainos metinė norma;

Papildyta straipsnio punktu:

Nr. XII-2751, 2016-11-08, paskelbta TAR 2016-11-17, i. k. 2016-26956

 

6) reiškiamas reikalavimas ir jo faktinis pagrindas, taip pat įrodymai, kuriais galima pagrįsti reiškiamą reikalavimą;

Straipsnio punkto numeracijos pakeitimas:

Nr. XII-2751, 2016-11-08, paskelbta TAR 2016-11-17, i. k. 2016-26956

 

7) motyvuotas prašymas taikyti skolininkui laikinąsias apsaugos priemones, jeigu yra tam pagrindas, ir duomenys apie skolininko turtą;

Straipsnio punkto numeracijos pakeitimas:

Nr. XII-2751, 2016-11-08, paskelbta TAR 2016-11-17, i. k. 2016-26956

 

8) patvirtinimas, kad nėra šio Kodekso 431 straipsnio 2 dalyje nurodytų pagrindų;

Straipsnio punkto numeracijos pakeitimas:

Nr. XII-2751, 2016-11-08, paskelbta TAR 2016-11-17, i. k. 2016-26956

 

9) pridedamų prie pareiškimo dokumentų sąrašas.

Straipsnio punkto numeracijos pakeitimas:

Nr. XII-2751, 2016-11-08, paskelbta TAR 2016-11-17, i. k. 2016-26956

 

  1. Pareiškime dėl išlaikymo priteisimo taip pat nurodoma skolininko gimimo data ir vieta, išlaikytinio gimimo data, išlaikytinio gyvenamoji vieta, jeigu pareiškimą paduoda ne pats išlaikytinas asmuo, priteistino išlaikymo dydis kiekvieną mėnesį ir priteistino išlaikymo terminas.
  2. Prie pareiškimo dėl teismo įsakymo išdavimo jokie įrodymai nepridedami.
  3. Procesinių dokumentų formas tvirtina teisingumo ministras.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. XI-1480, 2011-06-21, Žin., 2011, Nr. 85-4126 (2011-07-13)

 

434 straipsnis. Bylinėjimosi išlaidos

  1. Už pareiškimą dėl teismo įsakymo išdavimo mokamas žyminis mokestis, lygus ketvirtadaliui sumos, kurią reikėtų mokėti už ieškinio nagrinėjimą teisme pagal bendrąsias ginčo teisenos taisykles, tačiau ne mažesnis negu dešimt eurų, išskyrus atvejus, kai pagal įstatymus ar teismo nutartimi asmuo nuo žyminio mokesčio sumokėjimo yra visiškai ar iš dalies atleistas arba kai žyminio mokesčio sumokėjimo terminas atidėtas.

Straipsnio dalies pakeitimai:

Nr. XII-1241, 2014-10-16, paskelbta TAR 2014-10-28, i. k. 2014-15011

Nr. XII-2751, 2016-11-08, paskelbta TAR 2016-11-17, i. k. 2016-26956

 

  1. Jeigu teismui išdavus įsakymą skolininkas pareiškia prieštaravimus ir kreditorius pateikia ieškinį bendra tvarka, šio straipsnio 1 dalyje numatytas žyminis mokestis įskaitomas į sumokamą už ieškinį žyminio mokesčio sumą.
  2. Pripažinus kreditoriaus pareiškimą nepaduotu šio Kodekso 439 straipsnio 6 dalyje nurodytu atveju, sumokėtas žyminis mokestis pareiškėjui negrąžinamas.
  3. Jeigu ieškovas turėjo teisę reikalavimus patenkinti šiame skyriuje nustatyta supaprastinto proceso tvarka, tačiau pareiškė ieškinį pagal bendrąsias ginčo teisenos taisykles, jam žyminis mokestis ir kitos bylinėjimosi išlaidos priteisiamos tik nuo tos ieškinio sumos, kurią ginčijo atsakovas, išskyrus, jei iš atsakovo elgesio ieškovas turėjo pagrindą manyti, kad atsakovas reikalavimą ginčys.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. XI-1480, 2011-06-21, Žin., 2011, Nr. 85-4126 (2011-07-13)

 

435 straipsnis. Pareiškimo priėmimas

  1. Kreditoriaus pareiškimo priėmimo klausimas išsprendžiamas ne vėliau kaip kitą darbo dieną nuo jo padavimo teismui dienos. Jeigu kreditoriaus pareiškimas atitinka šiame skyriuje nustatytus reikalavimus, išduodamas teismo įsakymas ir nesurašoma teismo nutartis ar teisėjo rezoliucija dėl pareiškimo priėmimo.
  2. Teismas nutartimi atsisako priimti pareiškimą dėl teismo įsakymo išdavimo, jeigu

pareiškimas neatitinka bendrųjų reikalavimų, keliamų procesinių dokumentų turiniui ir formai, ir šio Kodekso 433 straipsnyje nurodytų reikalavimų, jeigu yra šio Kodekso 137 straipsnio 2 dalyje nurodytos aplinkybės, jeigu pareiškimas neatitinka šio Kodekso 431 straipsnio 1 ir 2 dalyse numatytų leistinumo reikalavimų arba jeigu pareiškimas yra aiškiai nepagrįstas. Nutartis atsisakyti priimti pareiškimą atskiruoju skundu neskundžiama.

Straipsnio dalies pakeitimai:

Nr. XII-2751, 2016-11-08, paskelbta TAR 2016-11-17, i. k. 2016-26956

 

  1. Spręsdamas pareiškimo priėmimo ir teismo įsakymo išdavimo klausimus teismas netikrina kreditoriaus reikalavimo pagrįstumo.
  2. Neteko galios nuo 2017-07-01

Straipsnio dalies naikinimas:

Nr. XII-2751, 2016-11-08, paskelbta TAR 2016-11-17, i. k. 2016-26956

 

  1. Jeigu šio straipsnio 2 dalyje numatytos aplinkybės paaiškėja po pareiškimo priėmimo, teismas, atsižvelgdamas į pareiškimo trūkumų pobūdį, nutartimi pareiškimą palieka nenagrinėtą arba bylą nutraukia, taip pat panaikina teismo įsakymą, jeigu jis yra priimtas. Šios teismo nutartys gali būti skundžiamos atskiraisiais skundais.

Straipsnio dalies pakeitimai:

Nr. XII-2751, 2016-11-08, paskelbta TAR 2016-11-17, i. k. 2016-26956

 

  1. Jeigu kreditorius atsiima pareiškimą dėl teismo įsakymo išdavimo iki skolininko prieštaravimų gavimo teisme arba iki skolininko prieštaravimų padavimo termino pabaigos, teismas pareiškimą palieka nenagrinėtą. Tai kreditoriui netrukdo šio Kodekso nustatyta tvarka pareikšti reikalavimą iš naujo. Jeigu kreditorius pareiškia reikalavimo atsisakymą po teismo įsakymo išdavimo, teismas klausimą išsprendžia pagal šiame Kodekse nustatytas ieškinio atsisakymo taisykles.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. XI-1480, 2011-06-21, Žin., 2011, Nr. 85-4126 (2011-07-13)

 

436 straipsnis. Teismo įsakymo išdavimas

  1. Išsprendęs pareiškimo priėmimo klausimą, teismas nedelsdamas, ne vėliau kaip kitą darbo dieną, išduoda kreditoriui teismo įsakymą ir šio Kodekso nustatyta tvarka išsprendžia laikinųjų apsaugos priemonių taikymo skolininkui klausimą.
  2. Teismo įsakyme nurodoma:

1) įsakymo išdavimo data;

2) teismo, išdavusio įsakymą, pavadinimas, teisėjo vardas ir pavardė;

3) kreditoriaus vardas, pavardė, asmens kodas, adresas, o jeigu kreditorius yra juridinis asmuo, – jo visas pavadinimas, buveinė, kodas, atsiskaitomosios sąskaitos numeris ir kredito įstaigos rekvizitai;

4) skolininko vardas, pavardė, asmens kodas (jeigu jis žinomas), adresas, darbo vieta (jeigu ji žinoma), o kai skolininkas yra juridinis asmuo, – jo visas pavadinimas, buveinė, kodas, atsiskaitomosios sąskaitos numeris (jeigu jis žinomas) ir kredito įstaigos rekvizitai (jeigu jie žinomi);

5) išieškojimo pagrindas;

6) išieškoma iš skolininko pinigų suma;

7) išieškomų delspinigių dydis, jeigu delspinigiai priteisiami;

8) išieškomos bylinėjimosi išlaidos;

 

9) (neteko galios nuo 2011-10-01).

  1. Teismo įsakyme, išduodamame pagal reikalavimus dėl išlaikymo priteisimo, be šio straipsnio 2 dalyje nurodytų reikalavimų, nurodoma skolininko gimimo data ir vieta, išlaikytinio gimimo data, priteisiamo išlaikymo dydis kiekvieną mėnesį ir priteisiamo išlaikymo terminas.
  2. Teismo įsakymas turi atitikti vykdomajam dokumentui nustatytus reikalavimus.
  3. Įsakymą pasirašo teisėjas ir patvirtina teismo antspaudu.
  4. Nusprendęs taikyti laikinąsias apsaugos priemones, teismas priima nutartį dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo.
  5. Teismo įsakymas apeliacine ar kasacine tvarka neskundžiamas. Teismo įsakymas įsiteisėja, jeigu per šio Kodekso 437 straipsnio 2 dalies 1 punkte nustatytą terminą skolininkas nepareiškia prieštaravimų dėl kreditoriaus pareiškimo. Teismo įsakymą skubiai vykdyti negalima.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. XI-1480, 2011-06-21, Žin., 2011, Nr. 85-4126 (2011-07-13)

 

437 straipsnis. Pranešimas skolininkui

  1. Kreditoriaus pareiškimo kopija ir teismo įsakymo patvirtinta kopija ne vėliau kaip kitą darbo dieną po teismo įsakymo išdavimo išsiunčiamos skolininkui.
  2. Kartu su kreditoriaus pareiškimo ir teismo įsakymo kopijomis teismas išsiunčia skolininkui pranešimą, kuriame turi būti nurodyta:

1) siūlymas ne vėliau kaip per dvidešimt dienų nuo pranešimo įteikimo dienos sumokėti kreditoriui priteistas sumas (įskaitant delspinigius ir bylinėjimosi išlaidas) ir apie teismo įsakymo įvykdymą raštu pranešti teismui arba pareikšti prieštaravimus dėl kreditoriaus pateikto reikalavimo;

2) informacija, kad, neįvykdžius šios dalies 1 punkte nurodytų veiksmų, teismo įsakymas įsiteisės ir galės būti vykdomas priverstinai;

3) informacija apie tai, kad teismas kreditoriaus reikalavimu nagrinės pareiškimą pagal bendrąsias ginčo teisenos taisykles, jei skolininkas pareikš prieštaravimus dėl kreditoriaus pateikto pareiškimo, ir apie tai, kad nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo skolininkas pagal Civilinį kodeksą privalo mokėti palūkanas ir įstatymuose ar sutartyje numatytus delspinigius, jeigu prievolė buvo neįvykdyta ar įvykdyta netinkamai;

4) informacija apie tai, kad, priimdamas teismo įsakymą, teismas netikrino kreditoriaus pareikšto reikalavimo pagrįstumo.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. XI-1480, 2011-06-21, Žin., 2011, Nr. 85-4126 (2011-07-13)

 

438 straipsnis. Procesinių dokumentų įteikimas

Kreditoriaus pareiškimo ir teismo įsakymo kopijos ir teismo pranešimas skolininkui įteikiami šio Kodekso 123 ir 124 straipsniuose nustatyta tvarka, išskyrus įteikimą kuratoriui ir viešo paskelbimo būdu. Įsiteisėjęs teismo įsakymas per tris darbo dienas išsiunčiamas išieškotojui.

 Straipsnio pakeitimai:

Nr. XI-1480, 2011-06-21, Žin., 2011, Nr. 85-4126 (2011-07-13)

Straipsnio pakeitimai:

Nr. XII-2011, 2015-11-12, paskelbta TAR 2015-11-17, i. k. 2015-18264

 

439 straipsnis. Skolininko prieštaravimai

  1. Prieštaravimus dėl kreditoriaus pateikto pareiškimo ar dėl jo dalies skolininkas pateikia teismo įsakymą išdavusiam teismui. Jeigu skolininkas dalį kreditoriaus reikalavimo įvykdė arba nors ir neįvykdė, tačiau dalį reikalavimo pripažįsta, jis gali pareikšti prieštaravimus dėl likusios kreditoriaus reikalavimo dalies pagrįstumo.
  2. Skolininko prieštaravimai dėl kreditoriaus pareiškimo turi būti pateikti raštu per dvidešimt dienų nuo pranešimo apie teismo įsakymo išdavimą įteikimo skolininkui dienos. Prieštaravimai turi atitikti bendruosius reikalavimus, keliamus procesinių dokumentų turiniui ir formai, išskyrus reikalavimą nurodyti prieštaravimų pagrindą. Jeigu dėl svarbių priežasčių skolininkas prieštaravimus pareiškė pasibaigus šioje dalyje nurodytam terminui, skolininko prašymu teismas terminą prieštaravimams pareikšti gali atnaujinti. Nutartis, kuria toks skolininko prašymas atmestas, gali būti skundžiama atskiruoju skundu.
  3. Gavęs skolininko prieštaravimus, teismas ne vėliau kaip per tris darbo dienas privalo pranešti kreditoriui, kad šis ne vėliau kaip per keturiolika dienų nuo teismo pranešimo įteikimo dienos turi teisę pagal bendrąsias bylų nagrinėjimo ginčo teisena taisykles pareikšti ieškinį, atitinkantį šio Kodekso 135 straipsnio reikalavimus, ir primokėti trūkstamą žyminio mokesčio dalį. Teismo taikytos laikinosios apsaugos priemonės per šioje dalyje nustatytą terminą ieškiniui pareikšti negali būti panaikintos.

Straipsnio dalies pakeitimai:

Nr. XII-2751, 2016-11-08, paskelbta TAR 2016-11-17, i. k. 2016-26956

 

  1. Jeigu skolininkas dalį pagal teismo įsakymą priteistų kreditoriaus reikalavimų įvykdo arba nors ir neįvykdo, bet jų dalį pripažįsta, o prieštaravimus pareiškia tik dėl likusios kreditoriaus reikalavimų dalies, teismas pagal šio skyriaus taisykles priima naują įsakymą dėl skolininko neginčijamos reikalavimų dalies priteisimo. Jeigu skolininkas pareiškia prieštaravimus dėl teismo įsakymo tik dalyje dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo, teismas bylinėjimosi išlaidų atlyginimo klausimą išsprendžia nutartimi. Dėl nepatenkintos reikalavimų dalies kreditorius gali pareikšti ieškinį šiame straipsnyje nustatyta tvarka.
  2. Teismo įsakymą išdavusio teismo, kuriam šio straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka pareikštas ieškinys, nutartimi, kuria išsprendžiamas šio ieškinio priėmimo klausimas, kartu panaikinamas teismo įsakymas ar atitinkama jo dalis ir prireikus byla perduodama pagal teismingumą.

Straipsnio dalies pakeitimai:

Nr. XII-2751, 2016-11-08, paskelbta TAR 2016-11-17, i. k. 2016-26956

 

  1. Jeigu kreditorius per šio straipsnio 3 dalyje nustatytą terminą tinkamai įforminto ieškinio teismui nepateikia, kreditoriaus pareiškimas laikomas nepaduotu ir teismo nutartimi grąžinamas kreditoriui, o teismo įsakymas ir taikytos laikinosios apsaugos priemonės panaikinami. Ši nutartis gali būti skundžiama atskiruoju skundu. Tai netrukdo kreditoriui pareikšti ieškinį bendra tvarka.
  2. Jeigu skolininkas per šio Kodekso 437 straipsnio 2 dalies 1 punkte nustatytą terminą teismo įsakymą įvykdo ir raštu pateikia teismui tai patvirtinančius dokumentus, teismas nutartimi panaikina teismo įsakymą ir bylą nutraukia.
  3. Jeigu kreditorius ir skolininkas po teismo įsakymo priėmimo sudaro taikos sutartį ir teismas ją patvirtina, ta pačia teismo nutartimi teismo įsakymas panaikinamas.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. XI-1480, 2011-06-21, Žin., 2011, Nr. 85-4126 (2011-07-13)

 

440 straipsnis. Aiškiai nepagrįsto pareiškimo pateikimo pasekmės

Jeigu asmuo šiame skyriuje nustatyta tvarka nesąžiningai pareiškia aiškiai nepagrįstą kreditoriaus reikalavimą, teismas gali jam paskirti iki trijų šimtų eurų baudą. Be to, įstatymų nustatyta tvarka šis asmuo gali būti įpareigotas atlyginti dėl nesąžiningo reikalavimo pareiškimo kitų asmenų patirtus nuostolius.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. XII-1241, 2014-10-16, paskelbta TAR 2014-10-28, i. k. 2014-15011

Nr. XII-2751, 2016-11-08, paskelbta TAR 2016-11-17, i. k. 2016-26956

 

XXIV skyrius. Ginčų dėl nedidelių sumų priteisimo nagrinėjimo ypatumai.

441 straipsnis. Proceso ypatumai

  1. Bylos dėl pinigų sumų, neviršijančių penkių tūkstančių eurų, priteisimo nagrinėjamos pagal bendrąsias ginčo teisenos taisykles, išskyrus šiame straipsnyje numatytas išimtis.
  1. Jeigu ieškinio suma neviršija šio straipsnio 1 dalyje nustatytos sumos, bylą nagrinėjantis teismas turi teisę pats nuspręsti, kokiu būdu nagrinėti bylą. Byla nagrinėjama rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai bylą žodinio proceso tvarka prašo nagrinėti bent viena šalis arba teismas pripažįsta, kad būtinas žodinis bylos nagrinėjimas.
  2. Šio straipsnio 1 dalyje nurodytose bylose teismas priima sprendimą, kuriame turi būti įžanginė ir rezoliucinė dalys, taip pat trumpai išdėstyti motyvai.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. XIV-2138, 2023-06-29, paskelbta TAR 2023-07-11, i. k. 2023-14332

 

XXIV1 skyrius. Grupės ieškinio bylų nagrinėjimo ypatumai. 

Papildyta skyriumi nuo 2015-01-01:

Nr. XII-771, 2014-03-13, paskelbta TAR 2014-03-27, i. k. 2014-03570

 

4411 straipsnis. Bendrosios nuostatos

  1. Grupės ieškinio bylas teismas nagrinėja pagal šiame skyriuje nustatytas taisykles. Šiame Kodekse ar kituose įstatymuose nustatytos bendrosios bylų nagrinėjimo taisyklės grupės ieškinio byloms taikomos tiek, kiek grupės ieškinio nagrinėjimo taisyklių nenustatyta šiame skyriuje.
  2. Šiame skyriuje nustatyta tvarka nagrinėjami ginčai, kai ieškinys grindžiamas tapačiomis arba panašiomis faktinėmis aplinkybėmis ir juo siekiama tuo pačiu teisinės gynybos būdu apginti į grupę susijungusių fizinių ar juridinių asmenų, kurie pareiškė ieškinį, tapačias ar panašaus pobūdžio materialines teises ar įstatymų saugomus interesus.
  3. Rengiant grupės ieškinį, būtinas advokato dalyvavimas. Advokato atstovavimas grupei būtinas teismui nagrinėjant grupės ieškinio bylą. Šie reikalavimai netaikomi, kai:

1) grupės atstovas yra grupės narys, turintis aukštąjį universitetinį teisinį išsilavinimą;

2) grupei atstovauja asociacija arba kitas viešasis juridinis asmuo, profesinė sąjunga ir bylą teisme veda šios asociacijos arba kito viešojo juridinio asmens, profesinės sąjungos darbuotojas, turintis aukštąjį universitetinį teisinį išsilavinimą.

Straipsnio dalies pakeitimai:

Nr. XIII-2778, 2020-01-14, paskelbta TAR 2020-01-29, i. k. 2020-02013

 

  1. Šiame skyriuje nurodytas bylas kaip pirmosios instancijos teismas nagrinėja apygardos teismai.
  2. Skaičiuojant ieškinio senaties terminus laikoma, kad grupės narių reikalavimai, nepriklausomai nuo to, kada jie prisijungė prie grupės, buvo pateikti, kai buvo pareikštas grupės ieškinys.

 

4412 straipsnis. Išankstinio ginčų sprendimo ne teisme tvarka

  1. Grupės atstovas apie grupės ketinimą kreiptis į teismą dėl grupės ieškinio bylos iškėlimo turi pranešti atsakovui registruotąja pašto siunta išsiųsdamas rašytinę pretenziją atsakovo – fizinio asmens gyvenamosios vietos adresu arba atsakovo – juridinio asmens buveinės adresu. Pretenzijoje apibūdinama grupė, nurodomi jos reikalavimai ir įspėjama, kad, jeigu reikalavimai nebus įvykdyti per šioje pretenzijoje nurodytą laiką, grupė gali kreiptis į teismą ir pareikšti grupės ieškinį. Pretenzijoje nurodytiems reikalavimams įvykdyti grupės atstovas nustato ne trumpesnį kaip trisdešimt dienų terminą. Jeigu per nustatytą terminą atsakymas į pretenziją negaunamas, laikoma, kad atsakovas jos nepatenkino.
  2. Šio straipsnio 1 dalyje numatyta išankstinio ginčų sprendimo ne teisme tvarka netaikoma, jeigu grupės ieškiniu reiškiamiems reikalavimams pagal kitus teisės aktus nustatyta kitokia privaloma išankstinio ginčų sprendimo ne teisme tvarka arba grupė pasinaudojo kitais neprivalomais ginčų sprendimo ne teisme būdais.

 

4413 straipsnis. Grupės ieškinio pareiškimo prielaidos ir sąlygos

  1. Grupės ieškinys gali būti nagrinėjamas šiame skyriuje nustatyta tvarka, jeigu teismas nustato, kad:

1) pareikštas ieškinys dėl ginčo, atitinkančio šio Kodekso 4411 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes;

2) buvo laikytasi šio Kodekso 4412 straipsnyje numatytos išankstinio ginčų sprendimo ne teisme tvarkos;

3) grupė turi grupės atstovą, kuris atitinka šio Kodekso 4414 straipsnio 1 ar 2 dalyje nustatytus reikalavimus.

  1. Be šiame Kodekse nustatytų bendrųjų ieškinio pareiškimo sąlygų, grupės ieškinys turi atitikti šias specialiąsias sąlygas:

1) reikalavimą pareiškia ne mažiau kaip dvidešimt fizinių ar juridinių asmenų, raštu išreiškusių savo valią būti grupės nariais ir pareikšti ieškinį teismui. Šio pareiškimo formos pavyzdį tvirtina teisingumo ministras;

2) grupė turi grupės advokatą (išskyrus šiame Kodekse numatytus atvejus, kai grupei turėti advokatą neprivaloma).

  1. Atsižvelgiant į ieškinio pobūdį, be šio Kodekso 135 straipsnyje ieškiniui nustatytų reikalavimų, grupės ieškinyje turi būti:

1) prašymas nagrinėti ieškinį pagal grupės ieškinio proceso taisykles;

2) apibūdinta grupė, su kuria susijęs grupės ieškinys;

3) nurodytos aplinkybės, kurios yra tapačios ar panašios visiems grupės nariams;

4) pareikšti individualaus pobūdžio turtiniai grupės narių reikalavimai (jeigu jie reiškiami) ir nurodytos aplinkybės, kurios gali būti svarbios vertinant šiuos reikalavimus;

5) nurodyti duomenys, pagrindžiantys, kad grupės atstovas atitinka šio Kodekso 4414 straipsnio 1 ar 2 dalyje nustatytus reikalavimus;

6) nurodyta, ar buvo tinkamai laikytasi šio Kodekso 4412 straipsnyje numatytos išankstinio ginčų sprendimo ne teisme tvarkos;

7) grupės atstovo ir grupės advokato (išskyrus šiame Kodekse numatytus atvejus, kai grupei turėti advokatą neprivaloma) parašai.

  1. Kaip grupės ieškinio priedai turi būti pateikta:

1) grupės narių sąrašas, kuriame nurodyta: kiekvieno grupės nario vardas ir pavardė (pavadinimas), gyvenamoji vieta (buveinė), asmens kodas (juridinio asmens kodas), kiti duomenys ryšiams palaikyti (adresas pašto korespondencijos siuntoms, telefono numeris ir kiti duomenys); kartu su grupės narių sąrašu pateikiami šio straipsnio 2 dalies 1 punkte nurodyti grupės narių pareiškimai;

2) teisinių paslaugų teikimo sutartis (jos išrašas), sudaryta grupės atstovo ir grupės advokato (išskyrus šiame Kodekse numatytus atvejus, kai grupei turėti advokatą neprivaloma);

3) pranešimas, kurį grupės atstovas ketina paskelbti siekdamas per teismo nustatytą terminą papildyti grupę. Šiame pranešime turi būti nurodytas grupės atstovo vardas ir pavardė (pavadinimas), duomenys ryšiams palaikyti (adresas pašto korespondencijos siuntoms, telefono numeris ir kiti duomenys), pateiktas grupės apibūdinimas, nurodytas atsakovas, ieškinio pagrindas ir ieškinyje keliami reikalavimai, informacija, kad grupės nariais norintys tapti asmenys gali per teismo nustatytą terminą kreiptis į grupės atstovą, taip pat tvarka, pagal kurią grupės atstovas teikia informaciją, ir pagrindinė informacija apie grupės ieškinio nagrinėjimo proceso ypatumus. Šio pranešimo formos pavyzdį tvirtina teisingumo ministras;

4) įrodymai (jeigu jų yra), pagrindžiantys individualaus pobūdžio turtinius grupės narių reikalavimus (jeigu jie reiškiami) ir aplinkybes, kurios gali būti svarbios vertinant šiuos reikalavimus;

5) įrodymai, kad buvo tinkamai laikytasi šio Kodekso 4412 straipsnyje numatytos išankstinio ginčų sprendimo ne teisme tvarkos.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. XIII-2778, 2020-01-14, paskelbta TAR 2020-01-29, i. k. 2020-02013

 

4414 straipsnis. Grupės atstovo procesinė padėtis, teisės ir pareigos

  1. Grupės atstovas yra reikalavimą byloje pareiškiantis ir bylos baigtimi suinteresuotas grupės narys (išskyrus šio straipsnio 2 dalyje numatytą atvejį), kuris grupės narių vardu pasirašo ieškinį ir kartu su grupės advokatu (išskyrus šiame Kodekse numatytus atvejus, kai grupei turėti advokatą neprivaloma) veda grupės ieškinio bylą atstovaudamas visų grupės narių interesams.

Straipsnio dalies pakeitimai:

Nr. XIII-2778, 2020-01-14, paskelbta TAR 2020-01-29, i. k. 2020-02013

 

  1. Grupės atstove gali būti asociacija arba kitas viešasis juridinis asmuo, profesinė sąjunga, kai grupės ieškiniu reiškiami reikalavimai kyla iš teisinių santykių, tiesiogiai susijusių su asociacijos arba kito viešojo juridinio asmens, profesinės sąjungos veiklos tikslais ir sritimi, ir kai ne mažiau kaip dešimt grupės narių yra asociacijos arba kito viešojo juridinio asmens, profesinės sąjungos nariai. Šiuo atveju grupės nariais gali būti ne tik asociacijos arba kito viešojo juridinio asmens, profesinės sąjungos nariai, tačiau nagrinėjant bylą asociacija arba kitas viešasis juridinis asmuo, profesinė sąjunga atstovauja visų grupės narių interesams. Šioje dalyje nustatytas reikalavimas dėl grupės narių narystės asociacijoje netaikomas, kai grupės atstovė yra įgaliotoji vartotojų asociacija, atitinkanti Lietuvos Respublikos vartotojų teisių apsaugos įstatyme nustatytas sąlygas, ir grupės ieškiniu reiškiami reikalavimai kyla iš vartojimo teisinių santykių.

Straipsnio dalies pakeitimai:

Nr. XIII-2778, 2020-01-14, paskelbta TAR 2020-01-29, i. k. 2020-02013

 

  1. Grupės atstovas yra laikomas ieškovu. Bylos nagrinėjimo metu grupės atstovas grupės narių vardu teikia teismui įrodymus, atsikirtimus, argumentus, reikalavimus ar skundus, naudojasi kitomis šio Kodekso 42 straipsnyje nurodytomis šalių procesinėmis teisėmis.
  2. Grupės atstovas turi visas su bylinėjimosi išlaidų apmokėjimu susijusias teises ir pareigas. Bylinėjimosi išlaidas apmoka grupės nariai grupės atstovui šio Kodekso 44116 ir 44117 straipsniuose nustatyta tvarka.
  3. Grupės atstovas privalo:

1) veikti atsižvelgdamas į grupės narių interesus;

2) priimti grupės narių jam pateiktus įrodymus ir paaiškinimus ir, atsižvelgdamas į jų reikšmę bylai ir bylos nagrinėjimo stadiją, pateikti juos bylą nagrinėjančiam teismui;

3) atsižvelgdamas į bylos nagrinėjimo stadiją, pateikti teismui visą informaciją apie su grupės ieškinio byla susijusius individualaus pobūdžio turtinius grupės narių reikalavimus (jeigu jie reiškiami), kurią jam atskleidė grupės nariai;

4) bendradarbiauti su grupės advokatu ir teikti jam visą turimą su bylos nagrinėjimu susijusią informaciją;

5) informuoti grupės narius apie bylos nagrinėjimo eigą ir byloje atliekamus procesinius veiksmus ir įtraukti grupės narius priimant sprendimus, turinčius esminės įtakos grupės ieškinio bylos nagrinėjimui. Esminės įtakos bylos nagrinėjimui turinčiais sprendimais laikomi šio Kodekso 4416 straipsnyje nurodyti sprendimai;

6) sudaryti grupės nariams galimybes susipažinti su duomenimis apie bylinėjimosi išlaidas (visą išlaidų sumą ir kiekvienam grupės nariui tenkančių išlaidų sumą);

7) atlikti kitas šiame Kodekse nustatytas pareigas.

  1. Grupės atstovas pakeičiamas teismo nutartimi, kai:

1) grupės atstovas pateikia teismui kreipimąsi, kuriame nurodo nelaikyti jo grupės atstovu ir siūlo pripažinti grupės atstovu kitą grupės narį. Šiame kreipimesi nurodomas asmuo, kurį siūloma pripažinti grupės atstovu, kartu pateikiami grupės nario sutikimas būti grupės atstovu ir įrodymai, kad daugiau kaip pusė visų grupės narių pritaria siūlomai grupės atstovo kandidatūrai;

2) daugiau kaip pusė visų grupės narių savo iniciatyva arba teismui pasiūlius pasinaudoti teise pakeisti grupės atstovą pateikia teismui kreipimąsi dėl grupės atstovo pakeitimo. Šiame kreipimesi turi būti nurodytas asmuo, kurį grupės nariai siūlo pripažinti grupės atstovu. Kreipimąsi turi pasirašyti jį teikiantys grupės nariai, kartu su kreipimusi turi būti pateiktas rašytinis asmens, kurį siūloma pripažinti grupės atstovu, sutikimas būti grupės atstovu;

Straipsnio punkto pakeitimai:

Nr. XIII-2778, 2020-01-14, paskelbta TAR 2020-01-29, i. k. 2020-02013

 

3) šio Kodekso 44113 straipsnio 3 dalyje nurodytu atveju, kai naujas grupės atstovas pateikia daugiau kaip pusės visų grupės narių rašytinius sutikimus dėl jo pripažinimo grupės atstovu apeliaciniame procese.

  1. Šio straipsnio 6 dalyje nurodytą nutartį, kuria pakeičiamas grupės atstovas, teismas viešai paskelbia specialiame interneto tinklalapyje. Ši nutartis neskundžiama.
  2. Kai vadovaujantis šio straipsnio 6 dalimi grupės atstovas pakeičiamas, grupės nariams ir pripažintam naujam grupės atstovui iki jo pripažinimo atlikti procesiniai veiksmai yra privalomi tiek, kiek jie buvo privalomi grupės nariams ir buvusiam grupės atstovui. Dėl grupės atstovo pakeitimo grupės teisiniai santykiai su grupės advokatu nesibaigia.
  3. Jeigu grupės nariai nesutaria dėl naujo grupės atstovo kandidatūros arba grupė dėl kitų priežasčių lieka be grupės atstovo, teismas specialiame interneto tinklalapyje viešai paskelbia, kad grupė nebeturi grupės atstovo, ir nustato ne trumpesnį negu trisdešimt dienų terminą, per kurį teismui turi būti pateiktas grupės nario kreipimasis dėl jo pripažinimo grupės atstovu ir įrodymai, kad daugiau kaip pusė visų grupės narių pritaria naujo grupės atstovo kandidatūrai. Jeigu per šį teismo nustatytą terminą grupės nario kreipimasis dėl pripažinimo grupės atstovu nepateikiamas, teismas grupės ieškinį palieka nenagrinėtą.

 

4415 straipsnis. Grupės narių procesinė padėtis, teisės ir pareigos

  1. Visi grupės nariai laikomi ieškovais. Savo procesines teises ir pareigas, išskyrus šiame skyriuje nurodytas teises ir pareigas, grupės nariai įgyvendina per grupės atstovą. Grupės nariai grupės ieškinio byloje kiekvienas atskirai negali savarankiškai vesti bylos ir veikti savo vardu, išskyrus procesą dėl grupės narių pareikštų individualaus pobūdžio turtinių reikalavimų, kurio metu kiekvienas grupės narys savarankiškai veda bylą dėl jo pareikštų individualaus pobūdžio turtinių reikalavimų ir veikia savo vardu.
  2. Laikoma, kad grupės narys yra prisijungęs prie grupės, kai jis grupės atstovui pateikia šio Kodekso 4413 straipsnio 2 dalies 1 punkte nurodytą pareiškimą.
  3. Kiekvienas grupės narys gali raštu pranešti teismui, kad pasitraukia iš grupės. Šia teise grupės narys gali pasinaudoti tol, kol teismas priima šio Kodekso 4418 straipsnio 5 dalyje nurodytą nutartį, išskyrus šio Kodekso 4416 straipsnio 3 ir 4 dalyse nurodytus atvejus. Pasitraukimas iš grupės neužkerta pasitraukusiam grupės nariui kelio reikšti individualų ieškinį tuo pačiu pagrindu ir dėl to paties dalyko.
  4. Kai grupės ieškiniu reiškiami ir individualaus pobūdžio turtiniai grupės narių reikalavimai, kiekvienas grupės narys, išreikšdamas valią būti grupės nariu ir pareikšti ieškinį teismui, privalo grupės atstovui pranešti apie turimą individualaus pobūdžio turtinį reikalavimą ir pateikti jį pagrindžiančius įrodymus.
  5. Grupės narys individualiai gali kreiptis dėl pagal jo individualaus pobūdžio turtinį reikalavimą priimto individualaus teismo sprendimo grupės ieškinio byloje priverstinio vykdymo.
  6. Grupės ieškinyje pareikšti individualaus pobūdžio turtiniai grupės narių reikalavimai nagrinėjami pagal bendrąsias šio Kodekso taisykles, jeigu kitokių taisyklių nenustatyta šiame skyriuje.

 

4416 straipsnis. Grupės procesinės teisės ir pareigos

  1. Grupė turi teisę pakeisti grupės ieškinio pagrindą arba dalyką, taip pat padidinti ar sumažinti bendrus grupės ieškinio reikalavimus tiek, kiek to reikia atsižvelgiant į prie grupės prisijungusių grupės narių reikalavimus ir šių reikalavimų pobūdį. Šiuos procesinius veiksmus atlieka grupės atstovas tol, kol vadovaujantis šio Kodekso 4418straipsnio 4 dalimi teismui tvirtinti pateikiamas patikslintas grupės narių sąrašas ir, jeigu reikia, patikslintas ieškinys.
  2. Grupė gali pasinaudoti teise atsiimti grupės ieškinį tol, kol teismas pagal šio Kodekso 4418 straipsnio 7 dalį neišsiuntė pranešimo atsakovui. Vėliau atsiimti grupės ieškinį galima tik turint atsakovo sutikimą ir ne vėliau kaip iki pirmosios instancijos teismo sprendimo priėmimo. Jeigu grupė atsiima grupės ieškinį po to, kai teismas išsiuntė pranešimą atsakovui, grupės atstovas turi teismui pateikti daugiau kaip pusės visų grupės narių rašytinius sutikimus dėl grupės ieškinio atsiėmimo. Šiuos procesinius veiksmus atlieka grupės atstovas.

Straipsnio dalies pakeitimai:

Nr. XIII-2778, 2020-01-14, paskelbta TAR 2020-01-29, i. k. 2020-02013

 

  1. Grupė gali sudaryti taikos sutartį su atsakovu. Apie šį ketinimą grupės atstovas informuoja grupės narius, prie pranešimo prideda parengtos taikos sutarties kopiją ir nurodo, kad grupės nariai per dvi savaites nuo informavimo dienos gali pasinaudoti šio Kodekso 4415 straipsnio 3 dalyje numatyta teise pasitraukti iš grupės. Pranešime apie ketinimą sudaryti taikos sutartį turi būti nurodyta, kad, grupės nariui nepasinaudojus šio Kodekso 4415 straipsnio 3 dalyje numatyta teise ir teismui patvirtinus taikos sutartį, byla bus nutraukta ir grupės narys nebegalės reikšti ieškinio tuo pačiu pagrindu ir dėl to paties dalyko. Sudaryta taikos sutartis yra privaloma grupės nariams, nepasinaudojusiems šio Kodekso 4415 straipsnio 3 dalyje numatyta teise.
  2. Grupė gali atsisakyti grupės ieškinio. Apie šį ketinimą grupės atstovas informuoja grupės narius, prie pranešimo prideda paaiškinimus dėl grupės ieškinio atsisakymo priežasčių ir nurodo, kad grupės nariai per dvi savaites nuo informavimo dienos gali pasinaudoti šio Kodekso 4415 straipsnio 3 dalyje numatyta teise pasitraukti iš grupės. Pranešime apie ketinimą atsisakyti grupės ieškinio turi būti nurodyta, kad, grupės nariui nepasinaudojus šio Kodekso 4415 straipsnio 3 dalyje numatyta teise ir teismui priėmus nutartį dėl grupės ieškinio atsisakymo, byla bus nutraukta ir grupės narys nebegalės reikšti ieškinio tuo pačiu pagrindu ir dėl to paties dalyko. Grupės ieškinio atsisakymas yra privalomas grupės nariams, nepasinaudojusiems šio Kodekso 4415straipsnio 3 dalyje numatyta teise.
  3. Vykdomasis raštas dėl bendro sprendimo grupės ieškinio byloje išduodamas grupės atstovui.

 

4417 straipsnis. Grupės ieškinio priėmimas

  1. Grupės atstovui pareiškus grupės ieškinį, teismas nutartimi dėl grupės ieškinio priėmimo išsprendžia klausimą, ar ieškinys gali būti nagrinėjamas pagal grupės ieškinio proceso taisykles. Ta pačia nutartimi teismas nustato grupės papildymo terminą ir patvirtina grupės atstovo pateiktą pranešimą dėl grupės pildymo. Nutartis, kuria atsisakyta priimti grupės ieškinį, gali būti skundžiama atskiruoju skundu.

Straipsnio dalies pakeitimai:

Nr. XIII-2778, 2020-01-14, paskelbta TAR 2020-01-29, i. k. 2020-02013

 

  1. Neteko galios 2020-01-30.

Straipsnio dalies pakeitimai:

Nr. XIII-2778, 2020-01-14, paskelbta TAR 2020-01-29, i. k. 2020-02013

 

  1. Kai grupės ieškinys neatitinka šio Kodekso 4413 straipsnio 2, 3 ir 4 dalyse nustatytų reikalavimų, ieškinio trūkumai šalinami šio Kodekso nustatyta procesinių dokumentų trūkumams pašalinti tvarka.
  2. Teismas, priėmęs nutartį dėl grupės ieškinio priėmimo, specialiame interneto tinklalapyje paskelbia teismo patvirtintą pranešimą dėl grupės pildymo.
  3. Įsiteisėjus nutarčiai dėl grupės ieškinio priėmimo, grupės egzistavimas vėlesnėse grupės ieškinio bylos nagrinėjimo stadijose negali būti ginčijamas.

 

4418 straipsnis. Grupės pildymas ir tvirtinimas

  1. Teismas, atsižvelgdamas į grupės ieškinio dalyką ir pagrindą, į galimą grupės dydį ir jos narių sklaidą, nutartyje dėl grupės ieškinio priėmimo nustato nuo šešiasdešimt iki devyniasdešimt dienų terminą grupei papildyti. Teismas, gavęs motyvuotą grupės atstovo prašymą, gali šį terminą pratęsti, bet ne ilgiau kaip trisdešimt dienų.
  2. Grupės atstovas šio Kodekso 4413 straipsnio 4 dalies 3 punkte nurodytą teismo nutartimi patvirtintą pranešimą dėl grupės pildymo gali skelbti per visuomenės informavimo priemones ir kitais būdais.
  3. Asmens teisė prisijungti prie grupės ieškinio ar iš grupės pasitraukti per šio straipsnio 1 dalyje nurodytoje nutartyje nustatytą laiką neribojama. Asmuo prisijungia prie grupės pateikdamas grupės atstovui šio Kodekso 4413 straipsnio 2 dalies 1 punkte nurodytą pareiškimą, o pasitraukia iš grupės pateikdamas teismui ir grupės atstovui rašytinį atsisakymą būti grupės nariu ir ieškovu grupės ieškinio byloje.
  4. Pasibaigus šio straipsnio 1 dalyje nustatytam terminui, grupės atstovas ne vėliau kaip per keturiolika kalendorinių dienų turi pateikti teismui tvirtinti patikslintą grupės narių sąrašą ir, jeigu reikia, patikslintą grupės ieškinį. Keturiolikos kalendorinių dienų terminą teismas gali atnaujinti, pripažinęs, kad šis terminas praleistas dėl svarbių priežasčių.

Straipsnio dalies pakeitimai:

Nr. XIII-2778, 2020-01-14, paskelbta TAR 2020-01-29, i. k. 2020-02013

 

  1. Teismas nutartimi išsprendžia klausimą, ar patikslintas grupės ieškinys, kurį pareiškė grupės atstovas, atitinka šio Kodekso 4413 straipsnyje nustatytas sąlygas, ir, įvertinęs, ar visi ieškinį pareiškę asmenys gali būti laikomi grupės nariais, patvirtina galutinį grupės narių sąrašą.

Straipsnio dalies pakeitimai:

Nr. XIII-2778, 2020-01-14, paskelbta TAR 2020-01-29, i. k. 2020-02013

 

  1. Šio straipsnio 5 dalyje nurodyta nutartis yra neskundžiama.
  2. Kartu su šio straipsnio 5 dalyje nurodytos nutarties kopija teismas atsakovui ir tretiesiems asmenims nusiunčia pranešimą dėl atsiliepimų į pareikštą grupės ieškinį pateikimo nutartį priėmusiam teismui. Atsakovas atsiliepime į grupės ieškinį kaip ieškovo duomenis nurodo grupės atstovo duomenis ir pažymi, kad atsiliepimas pateikiamas ir dėl kitų grupės narių individualaus pobūdžio turtinių reikalavimų.
  3. Teismui priėmus šio straipsnio 5 dalyje nurodytą nutartį, asmenys, dėl svarbių priežasčių negalėję pasinaudoti teise tapti grupės nariais, turi teisę pateikti teismui motyvuotą prašymą prisijungti prie grupės. Teismas šį prašymą gali tenkinti tik tuo atveju, kai yra grupės atstovo ir atsakovo sutikimai. Atsakovo sutikimo nereikia tampant grupės nariu šio Kodekso 44110 straipsnyje numatytu atveju.

 

4419 straipsnis. Teismo sprendimai

  1. Bendras sprendimas – teismo, žodinio proceso tvarka išnagrinėjusio grupės ieškiniu reiškiamus reikalavimus, priimtas sprendimas, bendras visiems grupės nariams.
  2. Tarpinis sprendimas – teismo, žodinio proceso tvarka išnagrinėjusio grupės ieškiniu reiškiamus bendrus grupės reikalavimus, priimtas sprendimas, kuris yra bendras visiems grupės nariams ir priimamas tais atvejais, kai grupės ieškinyje reiškiami individualaus pobūdžio turtiniai grupės narių reikalavimai.

Straipsnio dalies pakeitimai:

Nr. XIII-2778, 2020-01-14, paskelbta TAR 2020-01-29, i. k. 2020-02013

 

  1. Individualus sprendimas – teismo, rašytinio proceso (arba teismui nusprendus – žodinio proceso) tvarka ir remiantis įsiteisėjusiu tarpiniu sprendimu išnagrinėjusio kiekvieno grupės nario individualaus pobūdžio turtinį reikalavimą, priimtas sprendimas. Individualius sprendimus toje pačioje grupės ieškinio byloje, jeigu tai įmanoma, teismas paskelbia tą pačią dieną.

 

44110 straipsnis. Grupės ieškinio ir individualių ieškinių santykis

Kai iki  galutinio grupės sąrašo patvirtinimo pagal šio Kodekso 4418 straipsnio 5 dalį buvo pareikštas tapačiomis arba panašiomis faktinėmis aplinkybėmis grindžiamas individualus ieškinys, kuriame keliami tapatūs arba panašūs reikalavimai tam pačiam atsakovui ir siekiama tuo pačiu teisinės gynybos būdu apginti materialines teises ar įstatymų saugomus interesus, ieškovas savo iniciatyva arba teismo siūlymu gali pasinaudoti šio Kodekso 139 straipsnyje numatyta teise atsiimti ieškinį ir tapti grupės nariu pagal šio Kodekso 4418 straipsnyje nustatytas taisykles. Šiuo atveju, jeigu grupės ieškinį nagrinėjantis teismas patvirtina asmenį grupės nariu, ieškovo individualus reikalavimas paliekamas nenagrinėtas teismo iniciatyva be atsakovo sutikimo.

 

44111 straipsnis. Teismo vaidmuo

  1. Teismas, be grupės atstovo, į posėdį gali kviesti ir kitus grupės narius, kai, teismo nuomone, tai yra būtina siekiant tinkamai išnagrinėti bylą.
  2. Jeigu, teismo nuomone, grupės advokatas netinkamai atstovauja grupės interesams teismo procese, teismas gali pasiūlyti grupės atstovui pakeisti grupės advokatą. Šiuo atveju grupės atstovas privalo apie teismo siūlymą nedelsdamas, bet ne vėliau kaip per tris darbo dienas, informuoti grupės narius.
  3. Jeigu, teismo nuomone, grupės atstovas netinkamai atstovauja grupės interesams, teismas, paskelbdamas pranešimą viešai specialiame interneto tinklalapyje, gali siūlyti grupės nariams pasinaudoti teise pakeisti grupės atstovą ir šio Kodekso 4414straipsnio 6 dalyje nustatyta tvarka paskirti kitą grupės atstovą.
  4. Teismas, įvertinęs grupės narių skaičiaus sumažėjimą, turi teisę nuspręsti dėl tolesnio bylos nagrinėjimo pagal grupės ieškinio proceso taisykles.

Straipsnio dalies pakeitimai:

Nr. XIII-2778, 2020-01-14, paskelbta TAR 2020-01-29, i. k. 2020-02013

 

44112 straipsnis. Procesinių dokumentų įteikimas

Teismo procesinių dokumentų įteikimas grupės atstovui ir grupės advokatui vienu iš šio Kodekso 117 straipsnio 1 dalyje nurodytų būdų laikomas tinkamu procesinių dokumentų įteikimu visiems grupės nariams.

 

44113 straipsnis. Apeliacinio proceso ypatumai

  1. Grupės apeliacinį skundą dėl pirmosios instancijos teismo grupės ieškinio byloje priimto neįsiteisėjusio bendro sprendimo arba dėl neįsiteisėjusio tarpinio sprendimo turi teisę paduoti grupės atstovas. Grupės apeliacinį skundą surašo grupės advokatas. Grupės apeliacinį skundą pasirašo grupės advokatas ir grupės atstovas. Kai šiame Kodekse numatytais atvejais grupei turėti advokatą neprivaloma, grupės apeliacinį skundą surašo ir pasirašo grupės atstovas.

Straipsnio dalies pakeitimai:

Nr. XIII-2778, 2020-01-14, paskelbta TAR 2020-01-29, i. k. 2020-02013

 

  1. Kiekvienas grupės narys per grupės apeliacinio skundo padavimo terminą gali pareikšti, kad atsisako savo, kaip proceso šalies, teisių ir pareigų apeliaciniame procese, įskaitant pareigą atlyginti apeliacinio proceso bylinėjimosi išlaidas, įteikdamas teismui rašytinį pareiškimą. Grupės apeliacinio skundo padavimo terminas gali būti atnaujintas, jeigu teismas pripažįsta, kad jis buvo praleistas dėl svarbių priežasčių. Kai proceso šaliai tenkančių teisių ir pareigų apeliaciniame procese atsisako pusė ar daugiau kaip pusė visų grupės narių, grupės apeliacinio skundo dėl šio straipsnio 1 dalyje nurodyto sprendimo paduoti negalima. Šios dalies nuostatos netaikomos, kai apeliacinį skundą paduoda ne grupė, bet kitas byloje dalyvaujantis asmuo.
  2. Jeigu grupės atstovas nėra padavęs grupės apeliacinio skundo dėl šio straipsnio 1 dalyje nurodyto sprendimo, bendrą sprendimą dėl grupės ieškinio arba tarpinį sprendimą priėmęs teismas, gavęs daugiau kaip pusės visų grupės narių rašytinį prašymą, paduotą ne vėliau kaip prieš tris darbo dienas iki grupės apeliacinio skundo padavimo termino pabaigos, šio sprendimo įsiteisėjimą neskundžiama nutartimi atideda keturiasdešimt dienų. Šioje nutartyje teismas nurodo, kad per teismo atidėtą sprendimo įsiteisėjimo terminą bet kuris grupės narys turi teisę kreiptis į teismą dėl jo pripažinimo grupės atstovu apeliaciniame procese. Ši nutartis skelbiama viešai specialiame interneto tinklalapyje. Šio straipsnio 4 dalyje nustatyta tvarka patvirtintas grupės atstovas turi teisę paduoti grupės apeliacinį skundą per teismo atidėtą sprendimo įsiteisėjimo terminą. Informacija apie naujo grupės atstovo galimybę paduoti grupės apeliacinį skundą skelbiama viešai specialiame interneto tinklalapyje.
  3. Teismas, gavęs šio straipsnio 3 dalyje nurodytą grupės nario kreipimąsi dėl jo pripažinimo grupės atstovu apeliaciniame procese, ne vėliau kaip per tris darbo dienas nuo kreipimosi gavimo dienos priima nutartį dėl grupės atstovo pakeitimo. Prie kreipimosi grupės narys prideda daugiau kaip pusės visų grupės narių rašytinius sutikimus dėl jo pripažinimo grupės atstovu. Teismo nutartis, kuria pakeičiamas grupės atstovas, skelbiama viešai specialiame interneto tinklalapyje. Ši nutartis neskundžiama.

Straipsnio dalies pakeitimai:

Nr. XIII-2778, 2020-01-14, paskelbta TAR 2020-01-29, i. k. 2020-02013

 

  1. Šio straipsnio 4 dalyje nustatyta tvarka pripažintas grupės atstovas grupės apeliacinį skundą dėl grupės ieškinio byloje priimto bendro sprendimo arba dėl tarpinio sprendimo teismui paduoda per teismo atidėtą sprendimo įsiteisėjimo terminą. Teismas motyvuotu grupės atstovo prašymu gali šį terminą pratęsti dėl svarbių priežasčių. Dėl nutarties, kuria atmestas prašymas pratęsti teismo atidėtą sprendimo įsiteisėjimo terminą, gali būti duodamas atskirasis skundas.

Straipsnio dalies pakeitimai:

Nr. XII-2751, 2016-11-08, paskelbta TAR 2016-11-17, i. k. 2016-26956

 

  1. Apeliacinio teismo sprendimas yra bendras visiems grupės nariams, nepaisant to, ar grupės narys atsisakė savo, kaip proceso šalies, teisių ir pareigų apeliaciniame procese pagal šio straipsnio 2 dalį.
  2. Kiekvienas grupės narys gali pagal šiame Kodekse nustatytas bendrąsias apeliacinių skundų padavimo taisykles paduoti individualų apeliacinį skundą dėl individualaus sprendimo, kurį teismas priėmė spręsdamas klausimą dėl to grupės nario individualaus pobūdžio turtinių reikalavimų, kuriuos jis reiškė grupės ieškinio byloje.

Straipsnio dalies pakeitimai:

Nr. XII-2751, 2016-11-08, paskelbta TAR 2016-11-17, i. k. 2016-26956

 

  1. Atskiruosius skundus dėl pirmosios instancijos teismo grupės ieškinio byloje priimtų nutarčių turi teisę paduoti grupės atstovas. Atskirąjį skundą surašo grupės advokatas. Atskirąjį skundą pasirašo grupės advokatas ir grupės atstovas. Kai šiame Kodekse numatytais atvejais grupei turėti advokatą neprivaloma, atskirąjį skundą surašo ir pasirašo grupės atstovas. Atskirųjų skundų padavimui taikomos šio Kodekso XVI skyriaus antrajame skirsnyje nustatytos taisyklės.

Straipsnio dalies pakeitimai:

Nr. XIII-2778, 2020-01-14, paskelbta TAR 2020-01-29, i. k. 2020-02013

 

44114 straipsnis. Kasacinio proceso ypatumai

  1. Kasaciniam procesui grupės ieškinio byloje mutatis mutandis taikomos šio Kodekso 44113 straipsnio 1, 2, 4, 6 ir 7 dalių nuostatos ir bendrosios kasacinio proceso taisyklės.
  2. Nutartis dėl iki kasacinio skundo padavimo termino pabaigos prireikus paduodamų kreipimųsi dėl grupės atstovo pakeitimo priima bendrą sprendimą dėl grupės ieškinio arba tarpinį sprendimą priėmęs pirmosios instancijos teismas.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. XII-2751, 2016-11-08, paskelbta TAR 2016-11-17, i. k. 2016-26956

 

44115 straipsnis. Bylinėjimosi išlaidų paskirstymas grupei ir atsakovui

Bylinėjimosi išlaidos paskirstomos vadovaujantis šiame Kodekse nustatytomis bendrosiomis bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklėmis, jeigu šiame skyriuje nenumatyta kitaip.

 

44116 straipsnis. Žyminis mokestis grupės ieškinio byloje

  1. Už grupės ieškinį dėl grupės nariams bendro neturtinio reikalavimo mokamas penkių šimtų eurų žyminis mokestis. Šis žyminis mokestis grupės nariams tenka lygiomis dalimis. Nuo šio žyminio mokesčio mokėjimo atleidžiami vartotojai, kai grupės ieškiniu reiškiami reikalavimai kyla iš vartojimo teisinių santykių.

Straipsnio dalies pakeitimai:

Nr. XII-2751, 2016-11-08, paskelbta TAR 2016-11-17, i. k. 2016-26956

Nr. XIII-2778, 2020-01-14, paskelbta TAR 2020-01-29, i. k. 2020-02013

 

  1. Jeigu grupės ieškinio byloje reiškiami individualaus pobūdžio turtiniai reikalavimai, visų šių reikalavimų dydžiai sudedami ir iš gautos sumos apskaičiuojamas žyminis mokestis pagal bendrąsias šio Kodekso taisykles. Kiekvienam grupės nariui tenka žyminio mokesčio dalis, proporcinga jo reiškiamo individualaus pobūdžio turtinio reikalavimo dydžiui.
  2. Žyminį mokestį už grupės ieškinį, įgyvendindamas grupės atstovo teises ir pareigas, sumoka grupės atstovas, o kiekvienam grupės nariui tenkanti žyminio mokesčio dalis iš grupės narių surenkama pagal grupės atstovo patvirtintą bylinėjimosi išlaidų paskirstymo tvarkos aprašą. Šiame apraše nustatoma detali bylinėjimosi išlaidų paskirstymo grupės nariams tvarka.
  3. Šiame skyriuje nustatytos taisyklės taip pat taikomos ir žyminiam mokesčiui, kurį grupės atstovas sumoka paduodamas grupės apeliacinį ir kasacinį skundus, taip pat prašymą dėl proceso atnaujinimo.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. XII-1242, 2014-10-16, paskelbta TAR 2014-10-22, i. k. 2014-14517

 

44117 straipsnis. Bylinėjimosi išlaidų paskirstymas grupės nariams

  1. Prie su bylos nagrinėjimu susijusių išlaidų, be šio Kodekso 88 straipsnio 1 dalyje nurodytųjų, priskiriamos ir grupės atstovo protingos ir būtinos išlaidos.
  2. Kai pagal šio Kodekso 93 straipsnį teismas priteisia iš grupės atlyginti kitos šalies bylinėjimosi išlaidas, laikoma, kad šios išlaidos grupės nariams priteisiamos lygiomis dalimis, išskyrus šio straipsnio 3, 4 ir 5 dalyse numatytus atvejus.
  3. Kai priimamas tarpinis sprendimas, šio straipsnio 1 ir 2 dalyse nustatytos taisyklės taikomos tik tarpinio sprendimo priėmimo išlaidoms. Individualaus pobūdžio turtinių grupės narių reikalavimų nagrinėjimo išlaidos po tarpinio sprendimo priėmimo tenka atskirai kiekvienam individualaus pobūdžio turtinį reikalavimą pareiškusiam grupės nariui.
  4. Grupės narys, kuris pasitraukia iš grupės, atsako tik už tas išlaidas, kurios yra susijusios su procesiniais veiksmais, atliktais iki jo pasitraukimo.
  5. Šio Kodekso 44113 straipsnio 2 dalyje nustatyta tvarka savo, kaip proceso šalies, teisių ir pareigų atsisakęs grupės narys neatsako dėl apeliacinio ir kasacinio proceso metu susidariusių bylinėjimosi išlaidų. Kitais atvejais apeliacinio ir kasacinio proceso metu susidariusių bylinėjimosi išlaidų klausimas sprendžiamas laikantis šiame straipsnyje nustatytų taisyklių.

Papildyta skyriumi:

Nr. XII-771, 2014-03-13, paskelbta TAR 2014-03-27, i. k. 2014-03570