Konstituciniai įstatymai

Nuo šių metų rugsėjo mėnesio įsigaliojęs Rinkimų kodeksas buvo patvirtintas konstituciniu įstatymu. Konstituciniai įstatymai priimami balsuojant už juos daugiau kaip pusei Lietuvos Respublikos Seimo narių, kai tuo tarpu įstatymai priimami Seimo narių balsų dauguma, dalyvaujant Seimo posėdyje ne mažiau kaip pusei visų Seimo narių.

 

Seimo statuto 1711 straipsnio 1 dalyje pažymėta, kokie yra Konstituciniai įstatymai:

„1. Konstituciniai įstatymai yra:

1) Konstitucijoje tiesiogiai nurodyti konstituciniai įstatymai;

2) Konstitucinių įstatymų sąrašo konstitucinis įstatymas ir jame įrašyti konstituciniai įstatymai.”

 

Į Lietuvos Respublikos konstitucinių įstatymų sąrašo įstatymą įtraukti šie konstituciniai įstatymai:

 

„1) Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos konstitucinis įstatymas;

2) Lietuvos Respublikos valstybės herbo, kitų herbų ir herbinių ženklų konstitucinis įstatymas;

3) Lietuvos Respublikos valstybės vėliavos ir kitų vėliavų konstitucinis įstatymas;

4) Lietuvos Respublikos valstybės himno konstitucinis įstatymas;

5) Lietuvos Respublikos referendumo konstitucinis įstatymas;

6) Lietuvos Respublikos rinkimų kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo konstitucinis įstatymas;

7) Lietuvos Respublikos piliečių įstatymų leidybos iniciatyvos konstitucinis įstatymas;

8) Lietuvos Respublikos peticijų konstitucinis įstatymas;

9) Lietuvos Respublikos nepaprastosios padėties konstitucinis įstatymas;

10) Lietuvos Respublikos fiskalinės sutarties įgyvendinimo konstitucinis įstatymas.”

Panašūs įrašai

  • Švenčių dienos 2025-aisiais

    Lietuvos Respublikos darbo kodekso 123 straipsnyje yra nurodytos švenčių dienos, kuriomis įprastai nedirbama: 1) sausio 1-oji – Naujųjų metų diena; 2) vasario 16-oji – Lietuvos valstybės atkūrimo diena; 3) kovo 11-oji – Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo diena; 4) sekmadienis ir pirmadienis – krikščionių Velykų (pagal vakarietiškąją tradiciją) dienos; 5) gegužės 1-oji – Tarptautinė darbo diena; 6)…

  • Nuo lapkričio 1 d. atsiranda apribojimai atsiskaitymams grynaisiais pinigais

    Nuo 2022 lapkričio 1 d. įsigaliojus naująjam Lietuvos Respubikos atsiskaitymų grynaisiais pinigais ribojimo įstatymui, atitinkami pakeitimai pasiekė ir kodeksus: 1. Pakeistas Civilinio kodekso 6.929 straipsnis – nebeliko dalies, sakančios, kad „atsiskaitymai dalyvaujant fiziniams asmenims, kurie nesiverčia ūkine komercine veikla, gali būti atliekami grynaisiais pinigais, neribojant sumos, arba negrynaisiais pinigais”. 2. Administracinių nusižengimų kodekso XV skyrius…

  • Kodeksų pakeitimai nuo 2024 metų

    Sveikiname su Naujaisiais 2024 metais. Nuo šių metų naujais straipsniais pasipildė Administracinių nusižengimų kodeksas, (1471, 1884, 2482, 2483, 3331, 5741 straipsniai), Baudžiamasis kodeksas (2704 straipsnis), Civilinio proceso kodeksas (951 straipsnis), įsigaliojo pakeitimai Baudžiamojo proceso kodekse, Darbo kodekse, Geležinkelių transporto kodekse, Kelių transporto kodekse.  

  • „A+” automobilių kelių eisme

    Nuo 2022 m. birželio 1 d. simbolis „A+” yra naudojamas ne tik kredito reitingų ar energetinio naudingumo klasifikacijose – įsigaliojus Kelių eismo taisyklių pakeitimams, taip bus žymimos eismo juostos. Tiesa, „A+” juostos suteikia teisę važiuoti, be maršrutinio transporto, tik dviračiams, mopedams, lengviesiems keturračiams ir automobiliams, pažymėtiems skiriamuoju ženklu „Neįgalusis“, arba neįgalių asmenų automobilių statymo kortele…

  • Dėl LR Konstitucijos 137 straipsnio

    Besitęsiant Rusijos karinei agresijai Ukrainoje, buvo prisimintas Lietuvos Respublikos Konstitucijos 137 straipsnis, sakantis, kad „Lietuvos Respublikos teritorijoje negali būti masinio naikinimo ginklų ir užsienio valstybių karinių bazių”. Tačiau Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2011 m. kovo 15 d. nutarime „Dėl tarptautinių karinių operacijų, pratybų ir kitų bendradarbiavimo renginių” yra išaiškinęs, jog: „Konstitucijos 137 straipsnio nuostata, kad…

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *